Vartojančių statistika ir pasekmės
Nuo 2017 metų Lietuva stipriai sugriežtino bausmes už narkotikų turėjimą. Lietuvoje iki 2017 m., jei prisidirbdavai su narkotikais. – galėjai gauti bausmę iš Baudžiamojo kodekso arba jei prisidirbdavai mažiau – bausmę iš administracinių teisės pažeidimų kodekso, arba ATPK. ATPK – labai senas kodeksas, dar iš sovietinių laikų.
Kaip žinome, iš sovietinių laikų Lietuvoje neturime nieko gero, tik politikus, kurie ir tada dirbo Lietuvai.
Kodeksas buvo keistas daugiau kartų nei keitėsi ir miestai ir veidai… O kai esi daug kartų keistas, esi labai keistas. Ir atitrūkęs nuo realybės.
Už grybo paspyrimą galėjai gauti didesnę baudą nei sutuoktinio danties išspyrimą. Tai jau verkiant reikėjo keisti. Ir buvo pakeistas į naują – administracinių nusižengimų kodeksą – ANK.
Pakeitimas buvo atbularankiškas ir ANK nebeliko bausmės ir už nedidelį narkotikų laikymą. O jei nėra ANK normos, reikia taikyti baudžiaką. O baudžiakas – bauda, areštas arba kamera iki 2 metų. Kur anksčiau galėjai gauti kokių 250 eurų, dabar gali gauti ir kokius 3000 eurų ar net metų. Panašiai auga tik Cesiulio reitingai. Taip Lietuvoje ir atsirado baudžiakas už kasiaką.
Be to, taip griežtai baudžiama tik už narkotikų medžiagų turėjimą. Jei VARTOJI, tai vis dar taikomas ANK ir gali gauti daug mažesnę bausmę. Žodžiu mieli, turėtojai. Jei matot, kad link jūsų ateina pareigūnai su antrankiais, staigiai sukit kasiakėlį, surūkot ir ramu. Literaliai. Ramu.
Kodėl taip įvyko? Oficiali versija – naujame ANK nėra ir negali būti jokių bausmių su laisvės apribojimu. Kadangi ATPK buvo galima už narkotikus gauti 30 parų – tai nuspręsta geriau išvis išimt iš naujo kodekso tokią normą ir palikt baudžiaką. Galimybė gaut 2 metus vietoj 30 parų. Formaliai taip – viens du ir sutvarkė reikalą.
Ką turim? Turim vieną griežčiausių reguliavimų visoje Europoje. Net Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas sako, kad dabartinė tvarka yra perteklinis kriminalizavimas. O jų darbas yra valdžios vardu tvarkytis su Lietuvoje bujojančiom priklausomybėm!
Žmonių Lietuvoje sugaunama vis daugiau. 2016 metais pradėta pusantro tūkstančio ikiteisminių tyrimu dėl narkotikų turėjimo. 2017-aisiais – beveik 2 tūkstančiai, 2018-aisiais – daugiau nei 2300.
Per 2017 metus už disponavimą narkotikais prasikalto dvigubai daugiau nepilnamečių. Ir net 70 proc. visų nubaustųjų yra žmonės iki 30. Tad jei išgirdus žodžius „narkotikų vartotojas“ jums prieš akis iškyla senas beviltiškas narkomanas – galvokite iš naujo. Galima sakyti, kad yra nauja karta – žolenialsai. O policija tokius ypač mėgsta, kai drąsiai įsirauna į kokį nors naktinį klubą vos ne su Aru ir su automatais. Ir ištempia žolenialsus į gatves ir šukuoja visus iš eilės su šunim.
Žodžiu, turim įstatymą, kuriuo per kupra botagu drožiam jaunimą. Aišku, kad realiai būtų sodinami į kalėjimus, nėra daug atvejų. Bet teistumas išlieka ilgam.
O su tokiu nuopelnu nebegali siekti karjeros policijoje, aviacijoje, valstybės valdyme, negali studijuoti karo akademijoje. Tačiau kas blogiausia, tai kad tie žmonės, kurie iš tiesų turi ar rizikuoja turėti rimtų priklausomybės problemų – dar labiau vengia kreiptis pagalbos.
Iš narkotikų, pats populiariausias – žolė. Kodėl? Nes lengviausiai prieinamas. Gali namuose užsiauginti. Arba gali paprašyti, kad močiutė užaugintų. Pritrini lazankių, kad čia užsienietiškos veislės alijošius, sąnarių skausmams malšinti. Ateini, o močiutė pati viską surūkius. Supranti, jai klubo sąnarį skauda.
Tik, aišku, gali atsitikti, kad bobutė pamatys, kad ta žolytė ne tik anūkėliui, bet ir jo draugam patinka. Žiūrėk, bizniukas prisidurt prie pensijos.
2018 metais atlikto tyrimo duomenimis, žolės yra bandęs apie penktadalis jaunimo iki 23 metų. Po to seka kokainas, ecstasy, metamfetaminas.
Kaip tai nustatoma? Atliekamos apklausos ir tyrimas. Tyrimai įdomiausia – mokslininkai ima nuotekų mėginį ir žiūri, kiek ten kokių narkotikų yra. Pernykščiai mėginiai parodė, kad Lietuvos miestai išsiskiria metamfetamino kiekiais. Vilnius buvo tryliktas Europoje, Kaunas aštuntas.