Žanras bus arba „Šviesos riteris Proto ietimi smeigia Tamsybių drakoną“, arba orus ekspertinis įspėjimas apie neatsakingų šnekalų lakstymo be priežiūros viešumoje pavojus, arba „Tiesiog pažvenkime!“.
Aštrioji Proto ietis visada vienu ypu susmigs į visą išvardintą paketą: negali gi būti, kad abejojantis kaukių efektyvumu netikėtų reptilijomis ir negarintų acto, kad reginti JAV demokratijos griūtį akis nemirksėtų rusiškai, o stokojantys „pasitikėjimo valdžia“ nevyniotų savų smegenų stokojančių galvų į aliuminio foliją. Tiesiog negali: bet kuriam išsilavinusiam žmogui akivaizdu iškart, o kvailiams neišaiškinsi, ir laiko gaišti neverta.
O bet tačiau laikas gaištamas – su tokia energija ir aistra, lyg specialios darbo vietos šiems Šviesos riteriams būtų sukurtos: nežino jie nuovargio – rašo ir rašo, griauna, sprogdina, demontuoja ir demaskuoja, o Prietarų drakonas kaip gyvas, taip gyvas.
Nieko neteigiu: gal ir nesukurtos, gal jie nemokamai, grynai iš idėjos neša Rytų Europos Inteligento naštą – būti žibaline lempa kaimiečio pirkioje, neleisti jam klupinėti. Nes „kas, jei ne mes“?
Nejau mes kokie individualistai, kad logiką, žinias, erudiciją pasilaikytume vien sau? Nejau neatsakome už naciją ir valstybę? Argi ne mūsų šie paklydę žmoneliai? O gal nes čia – puiki proga tą savo erudiciją bei ilgai lavintą workshopuose kritinį mąstymą minimaliais kaštais pristatyti plačiai visuomenei: žiū, aš tas, kuris mąsto! Turiu juk būti protingas, jei visiškomis kvailystėmis netikiu!
Dabar rimtai: kaip – iš jo paties perspektyvos – paaiškinti šitą triūsą? Kodėl tiek protingų burnų beria tiek dar protingesnių žodžių, idant persvertų labai kvailų (ir jokio socialinio svorio neturinčių, nes kas gi tokius gerbia?) subjektų dar kvailesnes kalbas? Kaip persvertų? Argumentais? Labai kvailam (įsivaizduojamam) subjektui ir argumentų reikia kvailų, t.y. suprantamų, bet tada Šviesos riteris rizikuoja pavirsti (ir pavirsta) raišu kaimo blondinu – nėmaž neišmanesniu už savo priešus, ir mūšis tęsiasi.
Ir priešai laimi, kadangi kvailybei nuneigti mesta alternatyvi kvailybė tik pastiprina pirmąją (kurį „mitų griovimą“ beatsiverstume – pamatysime tik kritikos neatlaikančius arba išvis kitaip nei autoritetu neparemtus naivius teiginius, griaunamos pažiūros neišmanymą arba tyčinį neadekvatų pristatymą, atsakinėjimą ne į tuos klausimus arba laužimąsi pro atviras duris).
Tai gal ne argumentais, gal kiekiu, bendra medijų triukšmo proporcija? Plius socialinio ostrakizmo pažadu („Jei tu manai kažką iš pabjaurintų manyti dalykų sąrašo, tai esi žinai, kas?! Joks padorus išsilavinęs asmuo rankos tau nepaduos!“)? Jau panašiau.
Bet vis tiek lieka mažas neaiškumas: kurių galų išsilavinę, protingi, diplomų kaip ordinų pilnomis krūtinėmis žmonės, užtvindę savimi visą respektabilią erdvę, jaučia kylančių kvailybės (kuo lengviausiai nuneigiamos, visiškai be jokio pagrindo) bangų grėsmę, taip labai, lyg visi aplink juos jau tikėtų plokščia Žeme ir kėsintųsi apmauti savomis prikvėpuotomis kaukėmis? Lyg politinės konspirologų partijos jau ne tik sėdėtų Seime, bet ir sudarinėtų valdančią koaliciją. Gerai organizuotos ir ginkluotos.
O mūsų, išsilavinusių, rankose – aiman, tik ietis, ir (kaip jūs supratote?!) anaiptol ne Proto (ant jos tik užrašyta taip – patys užsirašėme)… Kažką primena? Teisingai: tvirtą kaip betonas tikėjimą globalia konspirologų konspiracija ir greita neišvengiama jos sėkme (čia turėtų būti šypseninis emotikonas, bet nebus).