„Brexit“ reiškia, kad viena seniausių Europos suverenių nacijų, kurios niekas nebuvo užkariavęs daugiau kaip 500 metų, renkasi savo kelią anapus europinės integracijos.
Europos ekonominė integracija buvo gana sėkminga iki 2008 m. globalios ekonominės krizės ir tais pačiais metais vykusio Rusijos karo prieš Gruziją.
Politinė integracija, nors stabčiodama dėl nepavykusios patvirtinti ES konstitucijos, taip pat plėtojosi.
2008 metų įvykiai atskleidė ES politinę fragmentaciją, o 2015 m. kilusi migracijos banga dar kartą parodė ES nugebėjimą pasiekti daugumą jos narių tenkinantį krizės suvaldymo kompromisą.
Vokietijos vienašališki veiksmai užtikrinant savo nacionalinius interesus kitų ES narių sąskaita buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl europinis solidarumas nebuvo pasiektas. Nuo 2015 m. didelė dalis Didžiosios Britanijos elito ir rinkėjų sutarė, kad, atsižvelgiant į Vokietijos galios ES augimą, pageidautina pasitraukti iš ES.
Jungtinė Karalystė (JK) palieka ES susiskaldžiusią ir neturinčią aiškios ateities vizijos – kaip tai paveiks Europos saugumą?
JK – viena iš pagrindinių NATO įkūrėjų bei sergėtojų. D. Britanijai, kaip ir JAV, NATO pirmiausia reiškia dalyvavimą Europos gynyboje.
Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad „Brexit“ neturės didelio poveikio Europos saugumui, nes JK nesirengia pasitraukti iš NATO. Tačiau dėl „Brexit“ tiek Lietuvai, tiek Europai neišvengiamai teks susidurti su naujais saugumo iššūkiais ir priimti sudėtingus, o kartais – nepatogius, politinius sprendimus.
Jei pasitraukimas iš ES neigiamai paveiks JK ekonomiką, mažiau lėšų teks ir jos bei sąjungininkų gynybai. Kaip žinia, JK Europos Sąjungoje pirmavo pagal gynybai skiriamas lėšas. Šiuo metu ekonominės prognozės JK yra labai įvairios.
Vienos skelbia, kad JK BVP susitrauks 1,2–4,5 proc. Kiti, labiau optimistiški skaičiavimai rodo, kad JK pasitraukus iš ES ir sudarius dvišalius prekybos susitarimus su JAV bei kitomis didžiomis G20 šalimis, jos ekonomika augs iki 0,75–1,75 proc. per ateinančius trejus metus. Kita vertus, šias projekcijas neabejotinai paveiks COVID-19 protrūkis.
„Brexit“ katalizavo du svarbius procesus – ES gynybos ir saugumo integracijos pastangas ir JK siekį kurti jos vadovaujamus papildančius NATO saugumo ir gynybos regioninius formatus Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione. JK vadovaujamas formato – Jungtinės ekspedicinės pajėgos (Joint Expeditionary Forces, JEF) sukūrimas buvo baigtas 2018 m.
Nuo 2016 m. Europos Sąjungoje galima matyti „ES gynybos projekto“ postūmį į priekį. Šis projektas remiasi trimis pagrindinėmis institucinio bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių kryptimis – tai Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, sustiprintas ES karinio planavimo pajėgumų vystymas bei Europos gynybos fondas.
„Brexit“ galima aiškinti ES saugumo ir gynybos integracijos spartėjimą. Reikia nepamiršti ir didėjančio europiečių supratimo, kad JAV dėmesys ir saugumo garantijos nėra amžinos.
Jungtinei Karalystei pasitraukus, ES praras vieną iš dviejų karinių galių, sugebančių veikti ir mąstyti pasauliniu mastu.
Remiantis kai kuriais skaičiavimais, po „Brexit“ ES kariniai pajėgumai sumažės ketvirtadaliu – ar kalbėtume apie gynybos biudžetą, ar karių, kurie gali būti dislokuojami, skaičių. ES taip pat nebeliks reikšmingų karius ir karinę techniką dislokuoti įgalinančių priemonių bei JK valdomų geografinių atspirties taškų.
JK įnašas į Europos Sąjungos biudžetą, iš kurio finansuojamos Bendrosios saugumo ir gynybos politikos misijos (BSGP), buvo svarus ir sudarė net 12 proc. JK taip pat rėmė šias operacijas technika ir žvalgybine informacija, organizavo pratybas.
Svarbus faktas, kad visų reikšmingų tarptautinių klausimų atžvilgiu JK laikėsi nuosaikios subalansuotos pozicijos: dėl Libijos, Artimųjų Rytų konflikto sureguliavimo, Irano branduolinės programos, Kinijos, išskyrus Rusiją. JK pasitraukus, sustiprėti gali pozicijos tų ES šalių, kurios remia dialogą su Rusiją be išankstinių sąlygų.
Jungtinė Karalystė gynė valstybių narių kompetencijas saugumo ir gynybos srityje, oponuodama ES institucijoms, siekiančioms įgyti daugiau teisių ir įgaliojimų gauti žvalgybos informaciją, koordinuoti nacionalinių žvalgybos ir saugumo institucijų veiklą.
Po „Brexit“ tokie bandymai atsinaujins ir sustiprės, kaip ir idėja kurti Europos žvalgybą. 2020 m. vasario 26 d. jau pasirašytas susitarimas steigti Europos žvalgybos koledžą.
Tačiau realiai „Brexit“ reikšmingai neturėtų paveikti JK ir Europos žvalgybos ir saugumo tarnybų bendradarbiavimo, keitimosi žvalgybos duomenimis, nes veikia Kovos su terorizmu grupė (Couter Terrorism Group, CTG), vienijanti ES valstybių narių ir Norvegijos bei Šveicarijos atitinkamas tarnybas. Keičiamasi informacija ir daugiašaliais, ir dvišaliais būdais.
Lietuvai Didžiosios Britanijos geopolitika buvo ir yra svarbi. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos tautos, tapo moderniomis valstybėmis ir dėl Didžiosios Britanijos paramos.
Jungtinė Karalystė Baltijos jūros regioną mato kaip savo gynybinės sistemos – NATO išplėstinio atgrasymo politikos objektą, kaip pirminę gynybos liniją nuo Rusijos. JK suinteresuota Baltijos demokratijų nepriklausomybe ir turi interesą remti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių saugumą, kaip sudedamąją NATO saugumo ir aljanso patikimumo dalį.
Todėl Londono dėmesys Lietuvai ir kitoms Baltijos jūros regiono šalims po „Brexit“ turėtų didėti ir ateityje. 650 britų karių dislokuota bataliono dydžio NATO priešakinių pajėgų kovos grupėje Estijoje, šiais metais 4 lėktuvai siunčiami į Šiaulius. Sukurtas JEF, galintis krizės atveju potencialiai sugeneruoti 10 000 karių.
Dėl „Brexit“ reikšmingai padidėja Vokietijos ir Prancūzijos įtaka ES Bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) bei Bendrajai saugumo ir gynybos politikos raidai (BSGP). Tai kelia svarbius pasirinkimus Lietuvai. BUSP/BSGP raidos dilemos yra susijusios su tolimesniu galimu valstybių narių nacionalinio suvereniteto apribojimu ir santykių su NATO ir JAV aiškesniu apibrėžimu bei vengimu dubliuoti Šiaurės Atlanto aljanso vaidmenį Europoje.
Pirma dilema yra nacionalinio suvereniteto nacionalinio saugumo ir gynybos sferose išlaikymas ar palaipsnis jo atsisakymas tolesnės ES politinės ir karinės integracijos naudai.
Antroji – ES kaip savarankiško geopolitinio subjekto stiprinimas per atskiras užsienio, saugumo, gynybos politikas ar šių politikų esminio suderinamumo su JAV ir efektyviai veikiančia NATO siekimas.
Kadangi Lietuvos nacionalinis saugumas yra neatsiejamas nuo NATO, pirmiausiai JAV saugumo garantijų, tai net ir stipriau institucionalizuota bei integruota BSGP to niekaip negalės atstoti.
Užsienio politikos, saugumo ir gynybos politikos srityse Lietuva ir JK turi panašius interesus, todėl dėl šio suderinamumo Lietuva turėtų siekti, kad ES-JK partnerystė saugumo ir gynybos politikoje taptų glaudesnė nei kitos ES partnerystės su trečiosiomis šalimis.
Dabartinė Londono derybinė pozicija rodo, kad tokios partnerystės siekia ir pati JK. Lietuva turėtų stengtis sudaryti sąlygas stiprinti JK karinį buvimą Baltijos jūros regione bei gauti paramą Lietuvos ir Baltijos šalių atsparumui prieš konvencines bei hibridines grėsme didinti.
Lietuvai būtų svarbu, kad JK ir ES surastų tinkamą bendradarbiavimo formą, kuri užtikrintų reguliarų ir produktyvų dialogą saugumo ir gynybos srityse.
Būsimoji partnerystės sutartis turi įgalinti bendrus ES ir JK veiksmus sprendžiant reikšmingas tarptautines problemas, konfliktus trečiosios šalyse, ypač Rytų kaimynystėje. Lietuvos interesams svarbu, kad JK nemažintų dėmesio Rytų kaimynystės valstybių reformoms bei atsparumui.
Lietuvai itin aktualus gilesnis dvišalis politinis, gynybinis ir karinis bendradarbiavimas su JK, nes tai ir yra kita „Brexit“ pasekmė Lietuvai – JK palikdama ES stiprina regioninį ir dvišalį bendradarbiavimą Šiaurės Europoje bei Baltijos jūros regione.