2008 metai
“Šiandien užsiregistravo 100-asis e-Pilietis! Juo tapo Vilija Kličkutė iš Kauno. Sveikiname Viliją!
Ta proga leisime sau apžvelgti e-Valstybės piliečių demografiją. Vidutinis e-Piliečio amžius – 31 metai. Tai reiškia, kad mūsų e-Valstybė yra kiek jaunesnė nei ta visuomenė, kurioje fiziškai gyvena daugelis iš mūsų. Vidutinis Lietuvos gyventojas yra 39-40 metų. 30 proc. mūsų e-piliečių šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, kas taip pat ne visiškai atitinka Lietuvos vidurkį. Tačiau 25-35 metų amžiaus grupėje užsienyje gyvenančiųjų lietuvių proporcija taip pat gali greitai pasiekti 20 proc.”
www.evalstybe.lt, 2008 m. vasaris
„Tam, kad Lietuva būtų laiminga ir turtinga šalis, ji visų pirma turi sau išsikelti tikslą būti laiminga ir turtinga šalimi. Ir tai nėra tiktai gudrus kalambūras ar savaime suprantamas dalykas. Ne tik Lietuva, bet ir daugumas pasaulio valstybių per didesnę savo gyvavimo istorijos dalį nekėlė sau kaip pagrindinio tikslo, kad jos gyventojai būtų laimingi ir turtingi. Dauguma valstybių buvo karaliaus ar valdančiojo sluoksnio interesų tąsa, kurie visų pirma norėjo apginti save nuo išorės ir vidaus priešų ar konkurentų, o visų antra kiek įmanoma plėsti savo valdžią, kontroliuojamą teritoriją, karinę ir ekonominę galią. Viena vertus, tokios valstybės tikslai iš dalies sutapdavo su daugumos gyventojų interesais. Dažniausiai pats baisiausias dalykas, kuris galėjo ištikti šalį ir bendruomenę, buvo išorės priešų sukeltas nuniokojimas ar netgi sunaikinimas. Tačiau, kita vertus, ypač priešindustrinėje visuomenėje, valstybės galios plėtimas buvo susijęs su maksimaliu vietinių resursų panaudojimu, išspaudžiant iš jų maksimalią naudą. Kartais tai reiškė keturioliką valandų per dieną, karštoje saulėje, su rimbų nutalžytomis nugaromis laukuose dirbančius baudžiauninkus ar visiškai nesavanorišką ėmimą į kariuomenę ne vieneriems, bet dvidešimt penkeriems metams.“
e-pilietis, Arnoldas Lukošiūnas, www.evalstybė.lt, 2008 m. kovas
“Įvyko pirmasis Londone gyvenančių e-Piliečių susitikimas, kuriame dalyvavo 8 e-Piliečiai. Pagrindinis susitikimo nutarimas skleisti žinią apie e-Valstybę D.Britanijoje ir Airijoje ir iki metų galo užverbuoti bent 500 naujų e-Piliečių.“
www.evalstybe.lt, 2008 m. balandis
“Po du mėnesius trukusių e-debatų ir dvi savaites trukusio e-balsavimo, pagaliau priimti Seimo ir e-Seimo įstatymai. Tarp Seimo įstatymų variantų didžiausio e-piliečių palaikymo susilaukė b-variantas, siūlęs sumažinti Seimo narių skaičių iki 71 ir tepalikti vienmandatines apylinkes. Už jį balsavo 568 e-piliečiai arba 62 proc. aktyvių e-piliečių (tų, kurie per paskutinį mėnesį, bent kartą apsilankė e-valstybėje).
Taip pat buvo priimtas kompromisinis e-Seimo darbo grupės pasiūlytas variantas, pagal kurį, kas pusmetį bus renkama 50 e-Seimūnų, kurie galės išbūti dvi kadencijas, o paskui padaryti bent vienų metų pertrauką. e-Seimūnai, kaip ir e-ministrai, atliks daugiau organizacinį ir koordinacinį darbą, kadangi visi e-Įstatymai yra priimami visų e-Piliečių balsavimu.“
www.evalstybe.lt, 2008 m. gegužė
“e-Valstybė (e-State) – tai koncepcija, tikinti, kad visuomeniniame gyvenime gali dominuoti ne tik hierarchinės „iš viršaus“ nuleistos struktūros, bet žymiai aktyvesnę rolę gali atlikti ir eiliniai gyventojai.
e-Valstybės fenomenas pirmiausia prasidėjo Lietuvoje 2008 metų pradžioje. Šiuo metu Lietuvos e-valstybė turi apie 3000 aktyvių narių, kas prilygsta maždaug 0,1 proc. Lietuvos gyventojų. Kadangi itin didelės lietuvių bendruomenės gyvena Vakarų Europoje ir JAV, net trečdalis Lietuvos e-piliečių gyvena užsienyje.“
www.wikipedia.org, 2009 m. birželis
Lietuvos GP
Savo „Grand Prix“ Formulės-1 lenktynėse jau turi Bahreinas, Singapūras ir Malaizija. „Grand Prix“ arba labai branginamo didžiojo prizo pasiskirstymo tarp valstybių tendencijos atspindi ir geopolitines pasaulio realijas. Vis daugiau GP rengiama ne Europoje. 2008 m. iš 18-os GP Europai teliko tik 9-ios. Tačiau ir tai ko gero tėra kolonializmo atgyvena. Geriau realybe atspindi 2010 m. Pasaulio Futbolo Čempionatas, kuriame Europai atstovaus tik 13 iš 32 komandų. Galbūt Lietuva vienąsyk iškovos teisę surengti ir savo GP Formulėje-1 ar prasimuš kelią bent jau į Europos futbolo čempionatą. Tačiau šiuo metu Lietuva turėtų vaikytis kitą „Grand Prix“.Šis GP reiškia Geriausią Praktiką arba Best Practice, o čempionatas vadinasi Gyvenimo Kokybė arba Quality of Life.
e-pilietis Jurgis Razumnas, www.evalstybe.lt, 2008 m. birželis
„e-Valstybė atidarė savo ambasadą Second Life! Liepos 6 d. proga, e-Valstybė savo ambasadą Second Life virtualioje erdvėje. Mes tapome pirmąją e-Valstybe ir ketvirtąją valstybę (po Maldyvų, Švedijos ir Estijos) atidarę savo ambasadą. Ambasada randasi Diplomatijos saloje greta Estijos ambasados. Ambasados atidarymo vakarėlyje dalyvavo „Adidas“, „Disney“, “IBM“, Harvardo teisės mokyklos ir kitų žymių institucijų atstovai, kurie sveikina e-Valstybės iniciatyvą“.
www.evalstybe.lt, 2008 m. liepa
„Valstiečių liaudininkų partija tapo pirmąją partija, kuri oficialiai paragino savo narius tapti e-Valstybės nariais ir aktyviai dalyvauti priiminėjant e-Įstatymus ir e-Sprendimus. E-piliečiais tapo Kazimiera Prunskienė, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Muntianas ir kiti partijos prezidiumo nariai. Šiuo metu e-valstybėje veikia 8 Lietuvoje realiai egzistuojančios partijos ir dar 12 unikalių e-partijų. Šiuo metu kiekvienas e-pilietis gali būti tik vienos partijos nariu, tačiau nėra tikrinama ar jis priklauso šiai partijai ir „realiame gyvenime“. E-partijų nariais yra 40 proc. e-Valstybės piliečių, tačiau jos vaidina gerokai mažesnį vaidmenį nei kitos e-Grupės.“
www.evalstybe.lt, 2008 m. rugpjūtis
Bent dalis jaunų lietuvių pasiblaškiusių po pasaulį, žvelgdami atgal, gali labiausiai apgailestauti ne dėl prastos Lietuvos sveikatos apsaugos, nemandagių policininkų ar perėjose su pėsčiaisiais „viščiuko“ žaidimą (kas pirmas išsigąs ir pasitrauks į šalį) žaidžiančiais vairuotojais, bet dėl smegenų ląsteles naikinančių Lietuvos vidurinių mokyklų. Tiesa, galbūt ne visų ir ne visada, ir tikėkimės bent šiek tiek pasitaisiusių per paskutinius dešimt metų.
Kalbant apie tai, kad Lietuvoje būtų gerą gyventi, reikia pastebėti, kad itin dažnai jaunas žmogus gyvenimą gali pradėti ne itin geru dvylikos metų brendimo laikotarpiu vidurinėje mokykloje.
Jeigu žmogaus pasitikėjimą savimi, savęs vertinimą, gyvenimo džiaugsmą, energiją, iniciatyvą ir išradingumą galima laikyti jo nuosavybe, tai galima teigti, kad Lietuvos vidurinės mokyklos dažnai tą nuosavybę ne itin vertina.
Kiekvienas vaikas turi savyje didelį potencialą ir kūrybingumo užtaisą, kurio ne tik, kad galima neišvystyti ir išvaistyti, bet kuriam galima iš tiesų rimtai pakenkti.
Be abejo, Lietuvos vidurinės mokyklos tėra visuomenės atspindys. Čia galima prisiminti ir tokias sąvokas kaip visuomenės depresija, nusivylimas ar prisiminti Lietuvos pirmavimą pasaulyje pagal savižudybių skaičių ir „karą keliuose“. Visa tai yra susisiekiantys indai.“
e-pilietė Ramūnė Siurbelytė, Londonas, www.evalstybė.lt, 2008 m. rugsėjis
„e-Piliečių skaičius pasiekė 10,000!
e-Valstybė tampo fenomenu apie kurį kalba daugelis. Net sunku patikėti, kad šis projektas startavo tik prieš gerą pusmetį...
„e-piliečių amžiaus vidurkis nuolat mažėja, šiuo metu jis pasiekė 28 metus ir tai iš dalies yra natūralu kadangi kol kas internetu Lietuvoje naudojasi tik geras trečdalis gyventojų, kurių dauguma yra jaunesnio amžiaus“ – teigia e-grupės „Stop korupcijai“ koordinatorius Romas Sakalauskas.
„Vienas iš pagrindinių e-Valstybės ypatumų, išskiriančių iš kitų elektroninių bendruomenių yra tai, kad jos e-piliečiai turi registruotis ir dalyvauti diskusijose savo tikraisiais vardais. Dalyvių tapatybė yra patvirtinama jiems vienąsyk atvykus į jų regione vykstančią „realią registraciją“. Be abejo, susiduriame su kuriozais kai iki šiol turime užsiregistravusius, bet dar nepatvirtintus narius N.Zelandijoje ar Japonijoje“ – teigia e-piliečių registravimo grupės koordinatorė Lina Liuks.
„Lietuvos Žinios“, 2008 spalis
“e-Piliečių balsavimo amžius sumažintas iki 14 metų!
Nors e-Valstybės balsavimo amžius (16 metų) ir taip buvo vienas mažiausių tarp pasaulio valstybių, tačiau e-piliečių jaunesnių nei 16-a skaičiui pasiekus 2 tūkstančius, po ilgų diskusijų buvo nutarta nuleisti kartelę iki 14 metų.
„Mums grėsė skilimas, kai dalis „jaunuomenės“ pagrasino išeisią“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo švietimo e-ministras Tomas Balčytis. „Šiuo metu mes turime labai rimtą projektą e-mokykla, kuris skatina e-demokratija moksleivių bendruomenėje, tačiau visgi to buvo negana. Moksleiviai nori aktyviai dalyvauti ir „suagusiųjų“ diskusijose ir tai yra jų teisė“ – aiškino Tomas Balčytis. Jis teigė nebijąs, kad jaunieji e-piliečiai nusvers diskusijas kita linkme. „Jauniausieji e-piliečiai elgiasi kaip reta rimtai ir solidžiai ir jų galvose gimsta dalis geriausi e-Valstybės idėjų“ – teigė Tomas.
www.delfi.lt, 2008 m. lapkritis
Oficialiai deklaruojamas tikslas nebūtinai yra tikrasis. Neturėkime iliuzijų. Mokytojų pagrindinis tikslas kiek galima geriau gyvenimui paruošti savo mokinius. Gydytojai visų pirmiausia rūpinasi gyventojų sveikata. Valstybės tarnautojai ir politikai siekia kiek galima didesnės naudos piliečiams. Žurnalistai nori kiek galima geriau ir objektyviau informuoti visuomenę. Ar ištikrųjų?
Ne, taip nėra, niekada nebuvo ir negali būti. Kiekvienas žmogus ir kiekviena struktūra visų pirmiausia rūpinasi savo interesais. Tai labai svarbu įsisąmoninti prieš kuriant bet kokią strategiją ar įgyvendinamą bet kokią viziją – sėkmingos verslo įmonės, gerai veikiančios valstybės institucijos ar kariuomenės būrio.
Vidurinės mokyklos mokytojai nori būti gerbiami, gauti gerus atlyginimus ir dirbti įdomų darbą. Jie nebūtinai sveikins pokyčius ar plos moderniems jaunųjų kolegų metodams. Valstybės tarnautojai visų pirma gins savo darbo vietą, prestižą ir poziciją hierarchinėje sistemoje.
Žurnalistai, nors ir patys dažnai tikės ginantys visuomenės interesą, visuomet galvos apie reitingus, matomumą ir įtaką.
Šia prasme, korupcija yra pats natūraliausias ir žmoniškiausias reiškinys. Netgi vaikinas, dovanojantis merginai gėlių, ar visaip savo palankumą mokytojai demonstruojanti pirmūnė užsiima korupcija ir papirkinėjimu.
Kovoti su žmogaus prigimtimi yra beprasmiška. Jai reikia sudaryti sąlygas nukreipti savo pirmykštę energiją pozityvia linkme.
e-kritikas Edmundas Norkus, www.blogas.lt/ekritikas/ 2008 m. gruodis
2009 metai
“The Economist”: “e-Valstybė - demokratijos ateitis?”
“Iki šiol Baltijos valstybė garsėjusi e-iniciatyvomis buvo Estija, pasaulinė pionierė tiek diegiant e-Vyriausybės, tiek e-Balsavimo iniciatyvas. Tačiau nuo jos neatsilikti nusprendė ir jos amžina konkurentė Lietuva, daugumos laikoma gerokai konservatyvesne šalimi.
Lygiai prieš metus, kelių entuziastų pastangomis startavęs nepriklausomas e-Valstybės projektas įgavo netikėta pagreitį. Pilnaverčiais e-piliečiais greitai taps beveik 1 proc. šalies gyventojų. Tai yra itin daug, turint omenyje, kad neužtenka užsiregistruoti internetu, bet reikia fiziškai atvykti specialiu laiku į vietą, kur būtų galima patvirtinti žmogaus tapatybę. Tai, jog žmonės e-Valstybėje reiškiasi savo tikraisiais vardais (balsavimai, be abejo, yra slapti) suteikia visam procesui rimtumo ir padeda išvengti tos dinamikos pastebimos daugelyje anoniminių bendruomenių.
Priešingai nei kai kas tikėjosi, e-Valstybė nėra vien tiek realiame pasaulyje vietos neradusių idealistų prieglauda, bet viešoji erdvė pradedanti turėti labai didelę įtaką ir realaus pasaulio procesams. Įvairios e-piliečių vos ne kasdien susitinka asmeniškai arba internetinius garso ir vaizdo susitikimus. Per trumpą e-Valstybės egzistavimo laikotarpį, e-piliečiai įgyvendino jau ne vieną realų projektą. Vis daugiau įmonių ir turtingų žmonių labdarai skirtus pinigus patiki atskiroms e-Valstybės grupėms. Šiuo metu Lietuvos e-piliečiai įnirtingai diskutuoja dėl naujos mokesčių e-koncepcijos ir žada pateikti alternatyvų valstybės e-biudžetą 2010-iems metams.
Lietuvos politikai įdėmiai stebi kas vyksta e-Valstybėje ir daugelį čia aprobuotų idėjų tiesiogiai perkelia į savo programas. E-piliečiai yra itin svarbūs balsuotojai, kadangi net 80 proc. iš jų balsavo praeituose parlamento rinkimuose, kai bendras šalies vidurkis tebuvo tik 50 proc.
e-Valstybė tampa vis svarbesnė ryšių su lietuvių bendruomene užsienyje išlaikymui, kadangi net 5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių jau yra e-piliečiai.“
„The Economist“, 2009 m. sausis
e-Valstybė skelbia „STOP karui prieš save“
2008 m. keliuose žuvo 800 Lietuvos gyventojų. Viena vertus tai iš tiesų labai daug, tačiau, kita vertus, tai yra net 10 proc. mažiau nei 2006 m. kuomet žuvo 900 žmonių. Jei ir toliau bus judama šia linkme, kasmet mažinant žuvusiųjų skaičių bent 5 proc., maždaug per 10 metų Lietuva gali atsidurti žemiau ES vidurkio.
„Karas keliuose“ buvo vienas pagrindinių e-Valstybės prioritetų 2008 m. Internete buvo platinami per perėjas milžinišku greičiu lekiančių automobilių ar tamsiu paros metu per gatvę rizikingai bėgančių žmonių vaizdai. Policija iš dalies įsiklausė į nuolatines e-piliečių peticijas ir siūlymus.
Tačiau šiuo metu daugumas e-piliečių pritaria idėjai išplėsti „karo keliuose“ sąvoka ir kitoms nenatūralias mirtis ir sužalojimus sukeliančioms problemoms. 2008 m. kas aštuntas arba 5000 žmonių mirė dėl „išorinių priežasčių“. Be 800 “karo keliuose” aukų, dar apie 1000 žmonių nusižudė, 500 mirė apsinuodiję alkoholiu, 550 “nukrito”, 430 sušalo ir 330 nuskendo. Be abejo, bent dalis “nukritusių“ ar paskendusių, galėtų būti priskirti savižudybėms.
Pagrindinė tokio didelio savižudybių skaičiaus priežastis yra sunki psichologinė daugelio žmonių padėtis, vienišumo jausmas, suaižėję visuomeniniai ryšiai, bloga psichologinė atmosfera mokyklose, kalėjimuose ar darbo vietose. Visai tai nebus taip lengva pakeisti, bet savižudybių prevencija ir sąmoningos pastangos nukreiptos į visuomenės psichologinės savijautos gerinimą ateityje tikrai duos rezultatus, kaip jau pradėjo duoti ir akcija „Stop karui keliuose“.
www.evalstybė.lt, 2009 m. vasaris
e-Mokykla: situacija Lietuvos mokyklose gerėja, bet per lėtai
Kaip žinia, pagal tarptautinio PISA tyrimo 15-mečių mokinių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslo pasiekimus 2008 m., Lietuva liko 28 vietoje iš 60 tirtų šalių. Tradiciškai šitame tyrime lyderiavo Suomija, pagarsėjusi savo unikalia vidurinių mokyklų koncepcija, kurioje itin skatinamas mokinių iniciatyva, kūrybingumas ir pasitikėjimas savyje. Neblogai pasirodė ir Estija, užėmusi 12 vietą.
Be abejo, jei lietuviukams būtų duotą spręsti kokius nuobodžius matematikos uždavinius ar liepus parašyti kokią chemijos formulę, galbūt jie ir būtų pasirodę geriau. Tačiau kadangi jiems teko pagal lūpų dažų gaminimo instrukciją atsakyti, kas nutiktų, jei į kaitinamą mišinį patektų daug vandens, ar pasinaudojant žemėlapio masteliu apskaičiuoti Antarktidos plotą – be abejo, dauguma Lietuvos moksleivių galėjo “teisėtai” pareikšti, kad “mes to dar nėjome pagal programą ir mūsų tokių dalykų mokykloje dar nemokė”.
Situacija Lietuvos mokyklose tikrai nėra gera, nors per paskutiniuosius metus ir buvo padaryti pirmieji žingsniai transformuojant „akademinį“ mokyklos profilį į dinamiškesnį ir labiau interaktyvų mokymąsi, leidžianti atsiskleisti moksleivių iniciatyvai ir kūrybingumui.
www.evalstybė.lt, 2009 kovas
Dar viena e-Valstybės pergalė! e-balsavimas ir dviguba pilietybė gali tapti realybe
e-Piliečių siūlymai vis dažniau sulaukia atgarsio iš visuomenės ir valstybės institucijų. Vakar Seimas pritarė pasiūlymui, kad jau ateinančiuosiuose Prezidento rinkimuose bus galima balsuoti internetu ir kartu su rinkimais bus surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisos įteisinančios dvigubą pilietybę.
„Tai yra itin aktualu daugeliui mūsų e-Piliečiams“ – sakė Jonas Užjūris iš Londono, e-Valstybės projekto „Dvigubai geriau“ koordinatorius. „Net 10 tūkstančių e-Piliečių gyvena ne Lietuvoje. Dauguma iš jų tikrai balsuos tikrai internetu, jei jiems bus sudaryta galimybė.“
www.balsas.lt, 2009 balandis
Geriausios Praktikos filosofija yra priešingybė dogmai, stagnacijai ir uždariems klanams bei sistemoms. Gyvenimas visuomet juda į priekį, visuomet atsiranda kažkas naujo, visuomet yra vietos pažangai.
GP filosofija leidžia kvestionuoti bet kokią tradiciją, tvarką ar sąrangą. GP filosofija atima visažinystės pozicijas iš savo pozicijas bandančių išlaikyti interesų grupių – teisininkų, miesto architektų ar habilituotų daktarų. Ką bendro turi Bilas Geitsas, Vudis Alenas ir Maiklas Mūras – turtingiausias Amerikos žmogus, bei vieni žymiausių komikų ir dokumentinių filmų kurėjų? Ogi, tai, kad nei vienas iš jų nebaigė universiteto. Beveik visi informacinės revoliucijos herojai – Microsoft, Apple, Google ar Yahoo kūrėjai, pradėjo savo verslą nuo viename kambaryje firmos kurių finansiniai resursai nesiekiančiais nei 100 tūkst. dolerių. Pagrindinė jų jėga ir sekmės priežastis buvo sugebėjimas savarankiškai mąstyti ir pasitikėjimas savo jėgomis.
e-Pilietis Jurgis Razumnas, www.evalstybė.lt, 2009 m. gegužė
2011 metai
“The Financial Times” – Ekonominis e-efektas
Tuomet kai Lietuvoje 2008 m. startavo e-Valstybės projektas, niekas negalvojo, kad tai bus kas nors daugiau nei eilinis mažos intelektualų grupės klubas. Tačiau greitai tai tapo visuotiniu fenomenu ir būti e-Piliečiu tapo prestižo reikalu. Šiuo metu e-Piliečių skaičius viršyja 300 tūkst. arba beveik 10 proc. visų Lietuvos gyventojų. Daugiau nei pusė jų yra „aktyvus piliečiai“ apsilankantys e-Valstybėje bent du kartus per mėnesį. Kas penktas iš 400 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių yra e-Pilietis ir būtent šie žmonės yra aktyviausia ir įtakingiausia lietuvių užsienio bendruomenės dalis.
Metinis e-Valstybės biudžetas, susidedantis iš e-Piliečių ir rėmėjų aukų 2010 m. viršijo 10 mln. dolerių. Ir nei vienas doleris nėra skiriamas e-Valstybės biurokratiniam išlaikymui, ar internetinio puslapio priežiūrai. Netgi į susitikimus užsienyje e-piliečiai vyksta savo lėšomis. Didžioji dalis e-Valstybės biudžeto yra išleidžiama projektams susijusiems su psichologine visuomenės sveikata ar vidurinių mokyklų kokybės gerinimu.
e-Valstybės pilietiškumo bacila persimetė ir į Lietuvos valstybės valdymo institucijas, kurios ėmė rimtai įgyvendinti e-Vyriausybės idėjas ir efektyviai kovoti su biurokratiniais trukdžiais.
e-Valstybė savo entuziazmu ir optimizmu užkrėtė ir daugumą Lietuvos gyventojų. Tai, kad Lietuva pasaulio žiniasklaidoje tapo vis dažniau linksniuojama kaip e-Valstybės fenomeno kūrėja ir pradininkė, suteikė lietuviams pasitikėjimo, kad jie gali būti labai sėkmingi naujajame globaliame pasaulyje.
Lietuvoje viena po kito ėmė dygti e-valdymo konsultacinės bendrovės, sugebėjusios parduoti savo idėjas ir e-Valstybėje sukauptą patirtį didžiausiom pasaulio korporacijom. e-valdymas imtas plačiai taikyti tiek pasaulinėje prekyboje, tiek medicinoje, tiek kitose srityse.
Lietuvos e-Valstybės institutas kasmet pritraukia po daugiau nei tūkstantį stažuotojų, kurie atvyksta tiek iš „Coca Cola“ centrinės būstinės Atlantoje, tiek iš Perų sostinės Limos savivaldybės ar Australijos turizmo agentūros.
Paskaičiuota, kad vien e-Valdymo srityje, susijusioje su pasaulinio lygio projektais, bei konsultavimu dirba apie 3 tūkst. lietuvių. Sėkmingos lietuvių įmonės šitoje srityje veikia Londone, Niujorke ir Madride.
HSBC analitikų teigimu, „e-Valstybės ekonominis efektas“ nuo 2010 m. padidino BVP augimą bent 1,5 proc. ir “sukėlė tikrą revoliuciją Lietuvos ekonomikoje, kuri pradėjo judėti nuo žemesnės pridėtinės vertės sektorių, į aukščiausios pridėtinės vertės šakas, ypač susijusias su konsultavimo, pasaulinių projektų valdymu ir finansiniu tarpininkavimu.
„The Financial Times“, 2011 m. gegužės 16 d.
2015 metai
Lietuva aplenkė ES vidurkį pagal BVP vienam gyventojui
Šie metai kaip niekad, buvo sėkmingi Lietuvai įvairių tarptautinių reitingų fone. Pagal Jungtinių Tautų Gyvenimo Kokybės indeksą Lietuva pakilo į 24 vietą, nors dar prieš dešimt metų tebuvo 44-a. Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pasirodė dar geriau ir užėmė 18 vietą – pažanga per paskutinius penkis metus buvo iš tiesų stulbinantį. Pasaulio banko Ekonominės laisvės indekse Lietuva liko 16-oje vietoje. Ilgai buvusi pasaulio lydere pagal savižudybes Lietuva jau beveik priartėjo prie ES vidurkio, daugiau nei dvigubai sumažinusi kasmetinį savižudybių skaičių palyginus su 2005.
Ir pagaliau, pagal naujausius Eurostato duomenis Lietuvos BVP vienam gyventojui turėtų siekti 101 proc. ES-31 vidurkio. Nors Lietuva pagal atlyginimų dydi dar atsilieka nuo tokių šalių kaip Airija, jau pradedant 2013 m. Lietuvos piliečių migracijos saldo tapo teigiamas. Nors natūralusis gyventojų prieaugis vis dar yra neigiamas, tačiau metinis gimstamumas (41 tūkst.) jau beveik susilygino su mirštamumu (43 tūkst.) Įvairiose savęs vertinimo apklausose, lietuviai pasižymi kaip ypatingi optimistai ir vieni geriausiai vertinančių tiek savo valstybės, tiek savo pačių perspektyvą.
www.wearethewinners.lt, 2015 m. rugsėjo 1d.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.