Iš anksto perspėju, kad šis tekstas nėra skirtas ginčytis su vadinamaisiais antivakseriais ar žmogaus įtakos klimato kaitai neigėjais. Aš iškart priimu dvi tezes, su kuriomis jus turėsite sutikti. Jei nesutiksite, tai dar geriau, nes tada šis tekstas yra apie jus.
Pirmoji: skiepai yra aukščiausio lygio saugumo standartus atitinkantis, kontroliuojamas ir veiksmingas preparatas nuo užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo.
Antroji: Žmogaus veikla keičia aplinką, o anglies dioksido perviršis skatina vidutinės temperatūros kilimą planetoje.
Šių teiginių aš neįrodinėsiu, net pabandysiu pasiaiškinti, kodėl vadinamojoje informacijos visuomenėje atsiranda ir plinta sąmokslo teorijos, skatinančios abejonę moksliniais metodais ir jų grindžiamais atradimais ar veiksmais.
Pradėkime nuo vakcinacijos priešininkų. Vakcinų priešininkai dažniausiai nurašo ir nemini to, kad mediciniai preparatai padėjo išnykti raupams ir prisidėjo prie poliomelito, tymų ar raudoniukės išnykimo. Neminimas ir tokių ligų kaip kokliušas, stabligė ar difterija suvaldymas.
Kodėl šie vakcinacijos laimėjimai pamirštami? Viena iš priežasčių yra tiesioginė – žmogiškosios atminties trumpumas. Dėl vakcinacijos su realiais užkrečiamųjų ligų protrūkiais nesusidūrusios kartos tėvai pradeda abejoti, ar jų vaikams reikalingi skiepai.
Ši abejonė pakurstoma jokių argumentų neturinčiais teiginiais, kad persirgimas ar natūralus užsikrėtimas padeda sukurti geresnį imunitetą. Kartais oponuojama ir aiškinant, kad vakcinose yra imunologinių dirgiklių, nors šiuolaikinėje medicinoje jų tiek, kad jokių pokyčių kūdikio organizme nenutinka.
Seimo narys Dainius Kepenis pagarsėjo pareikšdamas, kad skiepuose yra beždžionių liekanų. Kiti kalba apie aliuminio ar gyvsidabrio (ne tiomersalio) didelius kiekius.
Visos šios sąmokslo teorijos ir išsigalvojimai kyla ne iš nežinojimo, o iš noro nepasitikėti ir bijoti. „Antivakseris“ dažniausiai internete reiškiasi kaip vakcinacijos skeptikas. Jis nori sudaryti įspūdį, kad nepasitiki medicinos mokslu ir didžiosiomis farmacijos kampanijomis, kurios, jo teigimu, siekia pelno ir dėl jo pasiryžę net eksperimentams su žmonėmis.
Dar toliau žengiantys sąmokslo takais kalba net ir apie didįjį sąmokslą, kurio tikslas sukurti naują žmogų, paversti visus gėjais, reptiloidais ar tiesiog tos pačios didžiosios farmacijos pramonės vergais.
Taip, farmacijos pramonė yra milžiniška verslo struktūra. Taip, ją sudaro pelno siekiančios kompanijos. Bet ar tai yra pakankamas pagrindas nerimui ar įtarumui, kad jas kontroliuojantys mechanizmai neveikia tiek, kad persikeltume į masinių eksperimentų ar neatsakingų žudynių distopiją?
Paradoksas čia tas, kad tikrų vakcinacijos skeptikų yra ir gali būti tik medicinos mokslo srityje. Kalbu apie žmones, kurie realiai vertina vakcinų veikimą ir rūpinasi jų apsauga. Šie žmonės turi pagrįstą išankstinį kritiškumą ir skepticizimą.
Kuo tada remiasi likusieji? Paprasčiausia baime ir pasidavimu nežinojimo žavesiui. Dar smagiau yra tai, kad tavo baimes pakursto internete platinami panašių žmonių kuriami filmukai ar mokslinio pagrindo neturinti literatūra.
Dalis „antivakserių“ į vakcinacijos paranoją pasineria iš paprasčiausio tikėjimo, kad juos supanti sistema korumpuota. Vedami nusivylimo sistema jie apkaltinta paslaptingąją didžiąją farmacijos pramonę ir džiaugiasi sulaukę tokių pačių nusivylusiųjų atsako.
Visas šis nusivylimo ir savęs guodimo procesas atrodo ne itin kenksmingas, o sveiko proto žmogui net ir smagus pažiūrėti iš šalies, kol neprasideda realių ligų protrūkiai. Paranoja dėl sveikatos ir noras išlikti natūraliai sveiku bėgantį nuo didžiosios farmacijos pramonės atveda prie didžiosios laidojimų reikmenų pramonės. Blogiausia, kad gali atvesti ir šalia esančius, tuo pačiu oru kvėpuojančius.
O dabar pereikime prie klimato kaitos. Čia reikalai dar labiau komplikuoti. Jei kalbėdamas apie skiepų šalininkus galėjau paminėti Dainiaus Kepenio vardą, tai žmogaus įtaka klimato kaitai ginčijama net ir tokios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos Senate.
Kodėl abejojama klimato kaita ir neigiami žmogaus veiklos padariniai? Pirmas ir svarbiausias dalykas – klimato kaitos neigimas ar, tiksliau, abejojimas tapo politine pozicija. Abejoja dalis JAV respublikonų partijos, abejojančių atsiranda ir sekančių JAV politinius, socialinius ir kultūrinius debatus gretose. Jų ir kitų skeptiškumą pakursto tos pramonės šakos ir jų atstovai, kurie labiausiai nukentėtų dėl CO2 išmetimo limitų.
Abejojantys dažniausiai pateikia tokius pačius primityvius ir mokslinio pagrindimo neturinčius argumentus kaip tai, kad Žemėje vyksta nuolatinis klimato kaitos procesas, tad dabartiniai pokyčiai yra cikliški. Kvailesni džiūgauja žiemą pamatę iškritusį sniegą ar keletą šaltesnių dienų ir teigia, kad „to globalinio atšilimo reiktų ir daugiau“.
Arkties ledynų tirpimas, vidutinių temperatūrų pokyčiai, Grenlandijoje nykstantis sniegas ar išdžiūstančios upės, sausros ir potvyniai, jūros lygio kilimo lemiama migracija, nykstančios Maldyvų salos – visa tai numetama į šoną kaip natūralūs pokyčiai.
Dalį neigiančių klimato kaitą varo tiesiog paprasčiausia neįsisąmoninta baimė ir slaptas žmogiškas destruktyvumo troškimas. Šie neigėjai slapčia nori pamatyti baisiausias pasekmes, tapti apokaliptinių gamtos reiškinių liudininkais. Dalis, aišku, yra tiesiog kvaili.
Tiesa, skirtingai nei „antivakseriai“, žmogaus įtakos klimato kaitai ir galimų tragiškų jos padarinių neigėjai priversti greičiau taikytis su tikrove. Jei skiepų naudos neigėjas didingai praleidžia protrūkio žiemą, rūsčiai aiškindamas, kad liga ir šiaip yra neišvengiama, ne tokia ji ir pavojinga, o pasiskiepiję tik sugadino savo imuninę sistemą, tai klimato kaitos atveju plokštelė kinta vis sparčiau.
Dar prieš dešimtmetį klimato kaitą išsigalvojimu vadinti politikai buvo laikomi turinčiais adekvačią nuomonę. Vėliau jie buvo priversti pripažinti kintančio klimato faktą, tačiau toliau neigė žmogaus įtaką.
Dabar su klimato kaitos ir žmogaus įtakos faktu ginčytis jau per daug absurdiška. Tam užtenka nuvykti į Maldyvus. Koks tada naujasis gudriojo neigėjo paaiškinimas? Per vėlu kažką pakeisti.
Išties, kartais sergančiam tymais ar gyvenančiam kylančio vandens semiamoje zonoje keisti jau būna per vėlu. Bet niekada ne per vėlu pakeisti mąstymą ir suteikti daugiau vietos sveikam protui.