Pasaulį sukausčiusi pandemija pakurstė baimes, nežinojimą ir greitų bei paprastų atsakymų paieškos procesą. Milžiniškame įvairių informacinių kanalų, socialinių tinklų, tinklaraščių, audiovizualinės medžiagos raizginyje vietos atsiranda visiems. Krizinėse situacijose čia puikiai tarpsta sąmokslų teorijų kūrėjai bei skleidėjai.
Įbauginta visuomenės dalis dažnai griebiasi sąmokslo teorijų, bandydama atrasti stipresnį ar kiekvieną asmeniškai labiau raminantį paaiškinimą, patvirtinti savo įsitikinimus, baimes ar abejones. Jos žymiai paprastesnes nei ekspertų aiškinimai ir žymiai lengviau nurodo ne tik priežastis, aplinkybes, bet ir kaltininkus. Sunkonkretina, objektyvizuoja baimės šaltinį.
Mokslas ne visada pajėgus greitai ir užtikrintai atsakyti į kasdienybėje iškylančius grėsmingus klausimus. Net ir pateikus moksline argumentacija paremtus vertinimus, visada egzistuoja galimybė apeliuoti į mokslo prigimčiai ne tik normalias, bet ir būtinas klaidų galimybes, išvadų nebaigtinumą ar tiesiog išimtis.
Koronaviruso pandemijos kontekste pradėjo plisti ne tik teorijos apie šio viruso prigimtį ar pasklidimo aplinkybes, bet ir prijungiamos bei įgalinamos jau seniau vystytos teorijos. Visas šis sąmokslų teorijų kompleksas sklando interneto tinklapiuose, socialiniuose tinkluose ir dažnai kartojamas anoniminių komentarų skiltyse.
Visas jas aptarti ir surašyti reikėtų atskiros ir ilgos analizės, tad vaizdingumo labui galima paminėti kelias populiaresnes šių teorijų versijas.
Viena populiariausių – koronavirusas sukurtas laboratorijoje ir valingai paskleistas žmonijoje. Šios teorijos skleidėjai išsiskiria motyvų aiškinimais. Vieni mano, kad tai Jungtinių Amerikos Valstijų, kiti Kinijos, treti pasaulį kontroliuojančios paslaptingos politikos ir verslo grupuotės naudojamas biologinis ginklas.
Skleidžiamos teorijos apie tai, kad vakcina buvo išrasta dar prieš viruso plitimą. Taip pat plinta daugybė tariamai naudingų gydymo metodų ir produktų – nuo gandų apie teigiamą kokaino poveikį iki imbiero, česnako ir citrinos masinio vartojimo Baltarusijoje.
Net ir Lietuvą pasiekė sąmokslo teorijos, siejančios koronaviruso plitimą su 5G tinklu. Vieni tikina, kad pats 5G ryšys kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ir matomi simptomai yra jo veiklos pasekmė. Radijo bangos tariamai perneša virusą. Kiti kalba apie karantino režimą kaip sąmokslą šio ryšio plėtimui. Žodžiu, teorijų plėtotė ir jų posūkiai priklauso tik nuo vaizduotės galios.
Esminis klausimas turėtų būti toks: kokiais būdais galima atpažinti ir įveikti sąmokslo teorijas? Pateiksiu dešimt pastebėjimų, kurie turėtų padėti atpažįstant, analizuojant ir perpratant sąmokslų teorijų bei jų skleidėjų mąstymo struktūrą.
1. Sąmokslo teorijose kalbama apie nuslėptą informaciją ar slaptas žinias. Sąmokslo teorijų kūrėjai ir skleidėjai labai dažnai naudoja formuluotę „jie jums to nesako“ arba „to jūs neperskaitysite žiniasklaidoje“. Bandoma sukurti įspūdį, kad egzistuoja plataus masto susitarimas arba plataus masto nežinojimas ir nepripažinimas. Tik išrinktieji (t.y. jūs) dabar turi galimybę sužinoti, kas vyksta „iš tiesų“, gaus priėjimą prie kažkokio slapto lobio.
2. Abejonė viskuo. Sąmokslo teoretikai labai dažnai savo įtikinėjimus pradeda nuo teiginio, kad „reikia mąstyti savo galva“. Mąstymas savo galva tapatinamas su kritiniu mąstymu, o kritinis mąstymas su abejone viskuo. Kitaip sakant, keliais loginiais šuoliais jus skatinamas galvoti, kad pasaulyje nėra nieko patikimo. Na, nebent tuo metu jums buriančio sąmokslo teoretiko žodis.
3. Tai tik mano nuomonė. Ne vienas sąmokslo teoretikas iš anksto bando atremti kritikų argumentus pareikšdamas, kad tai, ką jis pasakos, yra tik jo nuomonė. Pats šis teiginys nėra klaidingas, nes dažnu atveju dėstomą teoriją galima pavadinti nuomone. Problema čia ta, kad po deklaravimo, jog bus išsakoma nuomonė, pereinama prie labai konkrečių teiginių, kuriais įtikinėjama, kad tai kas pasakojama yra minėtoji „nutylėta tiesa“.
4. Ieškokite kam naudinga. Vienas svarbiausių sąmokslo teorijos dėmenų – surasti, kas gali gauti naudą iš susidariusios situacijos. Dažniausiai naudos šaltinis yra neapibrėžta interesų grupė ar atskiri asmenys. Įvardinus juos, pritempiamos tariamos jų įtakos gijos. Tarkime, amerikiečiams naudinga, kad virusas pasklistų Kinijoje, nes taip silpninamas jos ekonominis potencialas ir įtaka regione, tad tai turėjo būti amerikiečiai. Arba atvirkščiai, kinams naudinga, kad Vakarų pasaulis patektų į ekonominę ir socialinę krizę, tad tai turėtų būti kinai. Pavyzdžiu galite prisigalvoti įvairių.
5. Velniškasis planas. Sąmokslo teorijų pagrindu tampa slaptas, bendras įsivaizduojamų tamsos jėgų veikimas pikto labui. Nuo masonų, žydų ar reptiloidų pasaulinių sąmokslų iki gerokai paprastesnių, bet dėl to dar labiau įtikinančiai skambančių verslo ir politikos elito slaptųjų susitarimų. Visi jie vyksta užkulisiuose ir yra absoliučiai paslaptingi. Žinoma, informaciją apie juos turi apsukrus sąmokslo teorijos kūrėjas.
6. Nutylėti ar nepastebėti šaltiniai. Sąmokslo teoretikai puikiai supranta, kad jų skleidžiamos žinios neturi išankstinio pasitikėjimo kredito. Todėl jie renkasi simuliuoti mokslinės argumentacijos ar mokslinių darbų struktūrą, o kartais net pasirenka selektyvią informaciją iš jiems tinkamų mokslo šaltinių. Dažniausiai sąmokslo teorijų patvirtinimui atrenkamas abejotinos kilmės šaltinių sąrašas, cituojami nekonkretūs moksliniai darbai ar abejotinos reputacijos pseudomokslo pasaulio veikėjai. Kritikai pasitelkiamos išimtys arba mokslo sprendžiami, bet dar neatsakyti klausimai.
7. Visuomenės kvailumas. Labai dažnai sąmokslo teoretikai apeliuoja į tai, kad visuomenė yra sąmoningai kvailinama, apgaudinėjama, klaidinama. Anglų kalboje netgi prigijęs ironiškai skambantis posakis „wake up, sheeple“ („atsibuskite, aviažmogiai“), apeliuojantis į tai, kad žmonės kaip didesnė bendruomenė yra veikiamos ir klaidinamos tariamų įtakos grupių. Žmonių kvailinimu kaltinama žiniasklaida (jai priskiriamas meinstryminės žiniasklaidos epitetas), politikai, verslo grupės ar įvairios slaptos, įsivaizduojamos draugijos.
8. Pavergimas. Viena dažniausiai minimų grėsmių sąmokslo teoretikų lūpose – visuomenės pavergimas. Tiesa, pavergimas čia suprantamas net ne kaip fizinis, o psichosomatinis veiksmas. Šiame kontekste plėtojamos „mikročipavimo“ ar kitokio žmonių ženklinimo, slapto užvaldymo baimės. Sąmokslo teoretikai dažnai teigia, kad slaptos interesų grupės tikslas – užvaldyti žmonių protus ir tokiu būdu pasukti jų valią bei veiksmus savo naudai.
9. Aktualumas ir jautrumas. Labai dažnai sąmokslo teorijos pradeda skleistis naujų, sukrečiančių įvykių, naujos informacijos fone. Daugelis jau spėjo ir pamiršti visą Lietuvą kelioms dienoms sausio mėnesį ant kojų sukėlusį tariamo mergaitės pagrobimo atvejį ir po jo pasipylusias teorijas apie vaikų grobimą, pardavinėjimą ar netgi iškreiptos vaizduotės pasakojimus apie prekybą kūno dalimis ar krauju. Nenuostabu, kad visą pasaulį sustabdžiusi koronaviruso tema puiki proga aktualizuoti pavojaus sveikatai, totalinės kontrolės, slaptųjų pasaulio ekonomikos šeimininkų ar kitas jautrias teorijas. Vaikų tema šiam kartui patraukta į šalį.
10. Kova prieš sistemą. Kiekvienas rimtas sąmokslo teoretikas manosi besikaunantis su sistema. Jo veikla, pasisakymai, jo manymu svarbios informacijos skleidimas yra kova prieš įsivaizduojamą viską apraizgiusį įtakų tinklą. Tik jis, vienišas karys ar vienišų karių grupė, po savo anonimų kaukėmis gali išgelbėti pasaulį iš „nežinojimo tamsos“ ir „velniškojo plano pinklių“. Sąmokslo teorijoje jis randa asmeninę paguodą dėl savo nesėkmių arba gali pasijausti protingesniu nei viso pasaulio mokslo žmonės, politikos ar verslo lyderiai.
Ši asmeninė paguoda ir kova su sistema juokinga ar nekenksminga tol, kol neprisideda prie visuomenės dezinformavimo, klaidinimo, smurto protrūkių ar tiesiog antiintelektualios laikysenos skatinimo. Krizinės situacijos – puiki terpė sąmokslo teorijų sklidimui.
Savo atsakomybę turėtume demonstruoti ne tik užsidėdami kaukes, plaudami rankas ar dezinfekuodami aplinką, bet ir įsiklausydami į mokslo pasaulio aiškinimus, tikrindami šaltinius, analizuodami, nepasiduodami emocijoms ir maloniai apsvaiginančiai sąmokslų teorijų miglai.