Paulius Jurkevičius. Antivakseriai? Smagus kąsnis neofašistams

Paskutinis, o kartais – pats pirmasis vakcinacijos priešininkų argumentas yra šis: fašizmas. Jį girdžiu ir skaitau kasdien. Jeigu prašai, siūlai, bandai įtikinti skiepytis nuo kovido, anksčiau ar vėliau būsi išvadintas fašistu. Be abejo, ta vyriausybė, kuri įvairiais būdais skatina gyventojų vakcinaciją, yra fašistų vyriausybė. Politikai, remiantys masinę vakcinaciją, yra gryni fašistai. O taip pat – statistikos specialistai, medikai, farmacininkai ir kiti veikiantieji pandemijos asmenys.

Šis emocingas, kartais primityviai buitinis konkrečios ideologinės etiketės klijavimas remiasi senomis istorijos klišėmis. Pradedant nuo sovietinių filmų apie karą: juose naciai ir vermachto kariuomenė buvo vadinami fašistais. Susiformavo analogijos mechanizmas: jeigu tu esi blogas, vadinasi, atstovauji blogiui, o blogis yra fašizmas. Toliau: jeigu blogis yra skiepai ir masinė vakcinacija, tada viskas aišku, kam atstovauja tas blogis ir blogio vyriausybė.

Žodžiu, skiepų šalininkai yra fašistai. Kyla klausimas: o kas tada yra skiepų priešininkai? Logiškai samprotaujant – antifašistai? Stop! Šito skiepų priešininkai antivakseriai nesako. Nors jie labai myli įvairius „anti“ ir mielai tampa antikaspapuola, bet pasivadinti antifašistais kažkaip privengia. Ar teko girdėti štai tokias deklaracijas: „Jis – už skiepus, todėl fašistas. O aš prieš skiepus, todėl antifašistas“?

Nelabai, ar ne? Kodėl? Todėl, kad tai būtų pernelyg grubi, anachronistinė arba, paprastai kalbant, kiauliškai neteisinga analogija. Ji nelimpa net prie aršiausiai feisbuke putojančio antivakserio. Turime paradoksalią situaciją: kova prieš mirtinai pavojingą ligą užsikrečia, arba tikriau – dirbtinai užkrečiama, teroristinio dešiniųjų smogikų judėjimo pavadinimu. Įdomu tai, kad vakcinacijos šalininkai dažniausiai net nebando kaip nors paneigti šį ideologinį marazmą. Jiems tiesiog gėda, nesmagu ginčytis su bepročiais. Jie tyli.

Ir štai mes jau gyvename absoliučiame pasimetime, prie jo beveik pripratome, nebekreipiame dėmesio. Yra kaip yra: valstybė ne tik legalizavo antivakserius ir skyrė jiems atlyginimą, bet ir nuolankiai atstatė abu žandus patvoriniams spjaudymams. Ramiai leidžiasi išvadinama „fašistine“.

Šiaipgi viskas yra idealiai atvirkščiai: fašistai yra jie – antivakseriai. Pakankamai tikri, su rimtomis istorinėmis sąsajomis. Žinoma, ne kiekviena skiepų bijanti žilagalvė yra antivakserinio fašizmo apologetė. Bet žilagalvę, ypač tokią, kuri pasižvalgo po socialinius tinklus, panardo po „Telegramą“, gano jie – šiltai arba pakankamai karštai antivakserinę „revoliuciją“ propaguojantys pandeminiai neofašistai.

Visa tai iki šiol buvo gana sudėtinga įrodyti, pagrįsti konkrečiais kasdienybės faktais. Kai vienam feisbuko rėksniui pasiūliau pasiskaityti „Vikipedijoje“ apie tokią organizaciją „Forza Nuova“, ponas „antikaspapuola“ atšovė, kad „Vikipedija“ yra nupirkta, kaip ir visa „meinstryminė“ žiniasklaida.

Bet štai išaušo šeštadienis, spalio devintoji. Ir antivakserių lyderiai atsiskleidė visu savo fašistoidiniu grožiu.

Veiksmas vyko Romoje, ir tuo neverta stebėtis, nes fašizmas prieš šimtą metų gimė ne kur kitur, o Italijoje. Jo esmė buvo ši: užsivilk juodus marškinius, pasiimk lazdą, daužyk valstybę. „Aš dabar kreipiuosi į aršų vyrą, kuris turi energijos laužyti, troškimą nubausti, jėgos smogti be jokių dvejonių!“ Kas čia taip kalbėjo? Jis, fašizmo kūrėjas – Benito Mussolini. Per ketverius metus juodieji smogikai nužudė keturis tūkstančius žmonių, sužalojo dešimtis tūkstančių, sudegino, suniokojo įvairių partijų, kooperatyvų, profsąjungų būstines. Italijos karalystė nuniro į fašizmo diktatūrą. Ar jie ten visi buvo fašistai? Ne. Bet liberali, mandagi, silpna valstybė leidosi įbauginama ir užvaldoma grupės aršių vyrų.

Šeštadienį Romoje matėme tą patį scenarijų: neofašistų partijos „Forza Nuova“ (it. – naujoji jėga) smogikai ir tūkstančiai jiems prijaučiančių „antivakserių“, „antikaukininkų“, „antigrinpasininkų“ ir kitų „anti“ siaubė miestą, daužė langus, šturmavo profsąjungų susivienijimo būstinę, laužė baldus, triuškino kompiuterius. Matėme ryškiai „fašistoidinį“ antipolitikos triumfą, kurio scenografija buvo visiškai minimalistinė: „Ne skiepams!“

„Forza Nuova“, nauja antivakserinė jėga iš tikrųjų yra sena, destrukcinė ir labai žiauri jėga. Į ją suplaukė dešiniųjų teroristų grupuotės „Nuclei armati rivoluzionari“ (it. – ginkluotos revoliucinės grupės) ir „proletarinių fašistų“ simpatikai. Tos pačios grupės, kuri 1980 metų vasarą surengė Bolonijos geležinkelio stotyje siaubingą teroristinį aktą. Jo metu žuvo 80 žmonių, tai buvo didžiausia pokario tragedija Italijoje. „Forza Nuova“ žmonės kasmet renkasi Predapijo miestelio kapinėse. Ką jie ten daro? Nusilenkia fašizmo ideologui Mussoliniui. Dabar ši labai aiški jėga kėsinasi vadovauti antivakserių protestams. Karantinas, privalomas darbuotojų skiepijimas yra ideali terpė maištui prieš valstybę.

Žvilgtelėkime į XXI amžiaus fašistų grupių pavadinimus ir primerkę akį pagalvokime, ar nebūsime čia, šalia mūsų, kažką panašaus girdėję. Tarkime, neofašistinė grupuotė „Terza posizione“ (it. – trečioji pozicija). Mes lyg jau turime „Antrąją Lietuvą“, ar ne? Arba: „Rete dei patrioti“ (it. – patriotų tinklas). Arba „Basta dittatura“ (it. – užteks diktatūros). Arba: „Fronte del dissenso“ (it. – nepaklusnumo frontas). Ir kitos.

Dabar pabandykime analizuoti neofašistų sambūrio lozungus. Štai: „Tauta ir laisvė!“ Regėtas ir toks plakatas: „Šalin „green pass“ – vergo pasą“. „Daužykime kovidinę diktatūrą!“ Toliau: „Tegyvuoja laisvė be skiepų!“, „Šalin parsidavusią žiniasklaidą!“, „Mano kūnas – ne bandymų poligonas!“ Ir taip toliau, ir panašiai. Jausmas toks, tarsi italų „Naujoji jėga“ būtų nukopijavusi Lietuvos maršistų idėjinius šūkius. Arba atvirkščiai. Tarsi kažkas būtų labai garsiai riktelėjęs: „Visi Europos pandeminiai neofašistai – vienykitės!“

Žinoma, galima būtų numoti ranka, nusižiovauti ir pasakyti, kad Roma toli. Itališkas fašizmas – ne mūsų, o jų reikalas. Nieko panašaus! Šiek tiek ir mūsų. Lozungai – lozungais, bet strateginis veiklos turinys vėlgi – panašus arba net identiškas.

Italų „Naujoji jėga“, kuriai, beje, anksčiau vadovavo dučės anūkė Alessandra Mussolini, yra už tautinį grynumą, peršokantį į šlykščią rasistinę ksenofobiją. Toliau: italų neofašistai yra prisiekę homofobai: „Gėjams homoseksualumas yra normalus dalykas, o mums – patologija“. Čia, manau, turime akivaizdžią idėjų giminystę. Be to, „Forza Nuova“ pripažįsta ir aukština tik tradicinę vyro ir moters santuoką.

Ši neofašistų partija nekenčia Europos Sąjungos ir nuolat peza apie „Italexitą“. Panašiai kaip ir mūsiškis Puidokas apie išstojimą iš ES („dėl vertybių“). Kas dar? Jiems vadovauja visokie neaiškūs tipai – tokie, kaip buvęs teroristas pravarde „Er Pantera“, kurį šeštadienį suėmė Romos policija: aršus „kovotojas“ už visokias teises, kalėjime praleidęs 18 metų. Jie ten visi – aršūs, tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir aikštėse. Mūsiškiai antivakserių ideologai taip pat stovėjo petys į petį greta „kovotojų“, kuriuos tramdė pareigūnai. Be abejo, italų neofašistai yra nesutaikomi vakcinų priešininkai, kovos su skiepų pažymėjimais avangardas.

Patarimas ieškantiems Lietuvoje fašistų: kitą kartą, jeigu norėsite vakcinavimą išvadinti fašizmu – persižegnokite porą kartų. Ir pažiūrėkite į veidrodį.