Visa tai – nieko gero. Nes tiksli duomenų informacija mums turėtų padėti, patarti kaip elgtis. Ką daryti ir ko nedaryti. Paprastas pavyzdys: matai termometre duomenis apie temperatūrą lauke. Minus dvidešimt? Viskas aišku – be palto ir kepurės geriau neišeiti. O jeigu išeisi, sušalsi, baigsis pakankamai blogai.
Ar reikia reikšti padėką: „Termometre, tu nuostabus, ačiū tau už duomenis!“ Ne, nereikia, nes tokia emociškai neutrali yra šio įtaiso paskirtis. Ar verta kaip nors interpretuoti termometro duomenis? „Termometre, – tu meluoji! Kas tau už tai sumokėjo? Aš tavimi netikiu...“ Kažin ar toks dialogas su termometru įmanomas. Nes termometras yra nei piktas, nei linksmas, nei geras, nei blogas. Jo teikiami duomenys – neutralūs. Mes – termometro naudotojai, ne, mes nesame bejausmiai. Pamatę minus dvidešimt instinktyviai susigūžiame, nors kambaryje plius dvidešimt.
Štai jau beveik du metai, kaip gyvename žiūrėdami į pandemijos duomenų termometrą. Kasdien. Kiekvieną rytą. Kiek užsikrėtimų? Kiek mirusiųjų? Kiek hospitalizuota? Kiek pasveiko? Ši duomenų karuselė sukasi nesustodama.
Duomenys valdė ir tebevaldo visus, netgi tuos, kurie mus valdo. Nepriklausomai nuo valdančiosios koalicijos, nuo parlamentinės daugumos, nuo vyriausybės vadovo pavardės ir jo asmeninės charizmos.
Kai mus užliejo pirmoji, antroji viruso banga, sprendimą eiti į lauką, į darbą lemdavo ne laipsniai pagal Celsijų. Jie visiškai nieko nelemdavo. Gyvenimą reguliavo statistiniai pandemijos duomenys – skaičiai, kuriuos apsvarsčiusi vyriausybė skelbdavo arba atšaukdavo karantiną, nustatydavo atstumą tarp žmonių, tarp staliukų restorane, žmonių skaičių koncertų salėje, vestuvėse, laidotuvėse. Taip: duomenys mus valdė totaliai – nuo ryto kavos iki karsto lentos.
Tų skaičių bijojome, bet juos gerbėme. Įsivaizduokime, jeigu koks nors piktavalis duomenų specialistas būtų įsilaužęs į statistinių duomenų serverį ir kitą dieną būtų paskelbta suvestinė: „0 atvejų, 0 susirgimų, 0 mirusių“.
Nulis viruso! O tada: visi medikai ir slaugytojai nusiima kaukes, uždaromi kovidinės reanimacijos skyriai, užsukami deguonies čiaupai, ligoniai išrašomi, nes juk sveiki. Tai būtų žiauri nacionalinio lygio diversija, pavojingesnė net už Lukašenkos provokacijas pasienyje.
Pandeminės katastrofos duomenys turėjo būti idealus, ištikimas kovos su mirtinu virusu ginklas. Ir kurį laiką taip buvo.
Bet dabar taip nėra. Kažkas pasikeitė: pandeminių duomenų termometras rodo, bet neryškiai. Sugedo? Galbūt. Kam nebuvo praeityje atsitikusi tokia istorija: termometras nukrenta ant žemės, gyvsidabrio stulpelis subyra į atskirus gabaliukus, pasimatuoti kūno temperatūrą nebeįmanoma. Reikia naujo termometro.
Toks jausmas, kad pandemijos duomenys atsilieka nuo pandemijos. Duomenys kažką mums pasakoja, bet mes numojame ranka. Arba šypsomės. Atsirado stipriai abejojančių skaičiais ir duomenų mokslu, atsirado net specifinis prakeiksmas šia tema. Jis skamba taip: „Big Pharma kaip Big Data, Big Data kaip Big Pharma.
Duomenų reikalas smarkiai pasikeitė nuo to momento, kai prasidėjo vakcinacija. Prasidėjo chaosas: duomenys, kurie tinka skiepytiems lyg ir nebetinka neskiepytiems. O kas tinka skiepytiems tik viena doze? Arba dviem, bet be stiprinančios? Grafikai, kreivės – tos pačios, bet pandemija išsiskaidė, išsibarstė tarsi sutrenkto termometro gyvsidabrio stulpelis.
Sunerimę net kasdieniniai duomenų „valgytojai“ – žurnalistai. Šią savaitę kolega iš vieno Italijos dienraščio man skundėsi: „Nebežinome ką daryti su užsikrėtimų kreive. Mes ją kasdien pateikiame pirmame puslapyje ir internetinės versijos front page. Viskas buvo gerai, kol atvejų kreivė buvo stabili, svyravo nuo 15.000 iki 30.000. Bet dabar, kai turime 230.000, kreivė nebetelpa“. Koks siaubas: duomenų kreivė nebetelpa į mobilkos ekraną!
Ir be to visi toliau žiūri į duomenų termometrus, bet nebesijaudina. 2020 metų kovo 24 dienos Italijos epideminiai duomenys: 69.176 atvejai, 6.820 mirusiųjų. 2022 sausio 7 duomenys: 219.441 atvejis, 198 mirusieji. Tada buvo baisu. Dabar artėjama prie ketvirčio milijono, bet nebaisu. Nors kreivė – ta pati. Tada ir dabar.
Britų statistikos karalius George Edwardas Pelhamas Boxas juokaudavo: „Visi statistiniai modeliai yra iškreipti, bet kai kurie yra naudingi“. Klausimas – kurie. Tie, kurie rodo blogėjimą ar tie, kurie rodo gerėjimą? Teoriškai užsikrėtimų kreivė rodo blogėjimą, ypač kai kyla į viršų ne 25 laipsnių kampu ir ne 45, o statmenai į dangų. Tai jau ne šiaip blogėjimas. Tai jau lyg ir pasaulio pabaiga, ar ne? Gal. Pagalvoji, paskui nueini į barą, išgeri puodelį espresso, apsidairai, pamatai kitus kavos gėrėjus, išgirsti burzgiantį kavos aparatą. Pasaulio pabaigos nesimato. Nebent ji kvepia kava.
„Kažin, ar naudinga jaudintis dėl žiurkių, kai turime reikalą su tigrais“, – ironiškai apie kai kurių duomenų abejotiną svarbą ir patikimumą aiškino statistikos dievas Boxas. Viskas lyg ir paprasta: belieka susigaudyti, kurie duomenys yra tigrai, o kurie – žiurkės. Nors nelabai. Nes užvakar nematomi, anoniminiai data analyst specialistai šiandien tapo interneto klikų žvaigždėmis. Jie – duomenų šou asai ir zodiako analitikai valdo naujienų srautą, reguliuoja statistines žiurkes ir tigrus, vardija horoskopų pirmūnus ir atsilupėlius.
„Gali būti labai blogai ir ne taip blogai. Aš žiūriu optimistiškai kol kas šiai dienai“. Perskaitai ir pabandai spėti: čia kuriam ženklui skirta – avinui ar žuvims? Pasirodo, skirta pandemijai: „Kai prasideda eksponentinis augimas, sunku prognozuoti“. Na, taip, prognozės slidus reikalas – tiek horoskopuose, tiek duomenų analizėje. „Tai manau, kad vis tiek atvejų rekordai bus šį mėnesį fiksuojami“. Rekordai domina visus, nes nelabai aišku, ar Pekino olimpiadoje bus daug įdomių rekordų. Ir štai: pandemijos statistika prabyla simpatiška sporto reporterių kalba. Omikronui tinka.
Naujas duomenų termometras būtų visai neblogas dalykas. Artikuliuoti pandemijos duomenys irgi būtų gerai. Atvejų kreivės nieko nebesako, kaip ir paskiepytų gyventojų. Įdomesnės būtų nepaskiepytų. Dar įdomiau – kiek nepaskiepytų naudojosi sveikatos sistemos paslaugomis. Kaip atrodo nepaskiepytiems gydyti stacionaruose išleidžiamų bendra valstybės eurų suma? Būtų svarbu, jeigu toks skaitiklis kasdien suktųsi. Kiek mirė paskiepytų – nelabai įdomu. Žymiai įdomiau: jų amžiaus grupė ir bendra sveikatos būklė iki infekcijos. Dar įdomiau: kiek pilnai paskiepytų, bet sveikų iki infekcijos, mirė?
Būtų labai gerai, jeigu pandemijos duomenys būtų labiau veidrodis. Mažiau spektaklis.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.