Pirma diena – matai, bet negalvoji. Antra diena – matai, bet neimi į galvą. Trečia diena – matai, bet sakai sau: aš atostogauju. Ketvirtą dieną pagalvoji: entropija! Prasidėjo Nidos entropija! Ką reiškia šis iš šiluminės fizikos atėjęs ir dabar jau plačiai, daug kur taikomas terminas? Entropija bendrąja prasme reiškia transformaciją, būvio kitimą.
Pavyzdys: tarp vaizdingų kalvų vingiavo vaizdingas kelias, vieną dieną kažkam jis pasirodė pernelyg vingiuotas. Kalvas nudrožė, kelią paplatino, ištiesino. Rezultatas: kraštovaizdžio entropija.
Entropija prasideda nuo siekio. O siekis paprastai visada vienas ir tas pats: patogesnis, platesnis, greitesnis, tiesesnis gyvenimas. Lietuvoje miestų ir kaimų entropija dažniausiai prasideda nuo trinkelių. Nuo žvilgsnio į apačią. Jeigu žvilgsnis mato, kojos jaučia nelygumą, tai – negerai. Ir jeigu vieną dieną tą žvilgsnį į nelygumus nukreipia ne šiaip eilinis šaligatvio mindytojas, o miesto ar kaimo meras, tada amen. Miesto ar kaimo meras, kuris nepradėjo trinkelizacijos yra totalus nulis. Jam gresia „damnatio memoriae“ – atminties prakeiksmas.
Antikos Romoje tai buvo pati žiauriausia bausmė valstybės veikėjams – vardo išbraukimas, pašalinimas iš visų dokumentų, iš istorijos, iš kolektyvinės atminties. Mūsiškiais terminais kalbant: jeigu meras nepradėjo miesto ar kaimo trinkelizacijos – jo vardas iš failų bus ištrintas. Todėl Vilniaus meras trinkeles dėjo, Kauno meras dėjo, Druskinininkų irgi dėjo.
Ponios ir ponai, dabar – Nidos eilė!
Nidos meras ponas Jasaitis deda trinkeles, jis tikrai išvengs „damnatio memoriae“. Tarkime, buvęs Nidos meras Vinkus neišvengė. Nesudėjo trinkelių. Vinkus yra Vinkus. Neskęsta. Jis seniai turėjo gauti atminties prakeiksmą, nuo tų laikų, kai Kauno klinikose daužydamas į stalą rėkė „Sąjūdžio nebus“ ir gyrėsi artimais giminystės ryšiais su generolu Vitkausku, tuo simpatišku raudonu Lietuvos generolu, kuris liepė kariuomenei skirstytis.
Nidos entropija prasidėjo. Trinkelės dedamos. Kai kur jau sudėtos. Pėsčiųjų takas link jūros – tas, kur šalia degalinės, tapo platus ir lygus. Jame laisvai prasilenkia du automobiliai, penki dviračiai, šeši paspirtukai. Trinkelių greitkelis jūros link. Entropija.
Dabar atėjo eilė skersiniams takams. Ir išmušė beržų valanda. Anąryt bėgau savo rytinį krosą, stengiausi nieko negalvoti, nematyti, nes atostogos. Bet! Beržai, pušys, kaštonai ir liepos yra tai, dėl ko čia atvažiavau susimokėjęs 30 eurų. Reikalas tas, kad Nidoje pušys kitoniškos negu visame likusiame pasaulyje – palinkusios iš šiaurės į pietus. Beržai irgi unikalūs – kreivi tarsi Vincento van Gogho paveiksluose. Už pasivaikščiojimą Nidos mišku prie jūros – ten vyksta tyli, šimtmečiais trunkanti miško ir smėlio priešprieša – už tai nė kiek negaila 30 eurų įvažiavimo mokesčio.
Nidos entropijos mechanizmas veikia taip. Aštuntą ryto, kai dar net gelbėtojų poste tuščia atvažiuoja komanda. Uniformuota. Logotipas ant nugarų skelbia: WARFF. Beržų specnazas. Dirba septyniese: šeši pjauna vienas vadovauja ir žiūri ar kas nors nemato. Beržo kamieno skersmuo – maždaug 30 – 40 cm. Drūtas! Čerkšt pjūklu – R.I.P. tau, Nidos berže. Staigiai, per keletą minučių supjausto, atvažiuoja sunkvežimis, staigiai sukrauna. Tuoj pat išrauna kelmą. Nė žymės. Švaru. Lygus ir tiesus bus trinkelių greitkelis moterų pliažo link.
Pasikalbėjau su vyriškiu iš WARFF. „Tai pjaunat beržą? Jo, pjaunam... Trukdė tiesti taką? Nu jo, truputį kliudė... Bet anksčiau nekliudė? Tai, matot, – platesnis bus takas, tai ir reikėjo pjauti... Daug nupjovėte? Nelabai daug, vieną – čia, kitą – ten...“
Vienu ar keturiais beržais Neringoje – kur problema? Jų čia niekas, žinoma, neskaičiavo. Ošia nemažai, gal 100.000, gal daugiau. Nacionalinio parko direktorė neseniai gyrėsi, kad Neringa sulaukia maždaug 1,5 milijono atvykėlių per metus. Padalinkime: vienas beržas tenka 15 atvykėlių. Graži proporcija! Ir ji bus dar gražesnė. Beržų specnazas, WARFF ją pataisys, paplatins, pritaikys poreikiams.
Entropija yra ne kas kita, kaip tiesinimas, platinimas, lyginimas įvairiems poreikiams patenkinti. Entropija yra besotė. Su trinkelėmis ir greitkeliu į moterų pliažą ji nesibaigia. Braunasi giliau, į kasdienybę, į lėkštes. Anądien Nidoje rūkytų žuvų kioske prie autobusų stoties man pasiūlė rūkytų kalmarų. Žvilgtelėjau. Nutariau pardavėjai pasakyti tiesą: „Čia ne kalmarai. Čia pas jus – aštuonkojai!” Pardavėja nesiginčijo. Etiketėse vis dar parašyta „kalmarai“, nes nespėjo pakeisti etikečių.
Matote, kokia greita, energinga entropija! Teks keisti mąstymą: anksčiau Nidoje eidavo stintos, o dabar aštuonkojai eina! Pas legendinį Joną rūkytų aštuonkojų dar nėra, bet ką gali žinoti. Netoliese galima paskanauti otą su Kalabrijos nduja ir lietuviška grietinėle. Vištiena su ananasais jau įsitvirtino į Kuršmarių kulinarinio paveldo valgiaraštį. Prieš porą metų rašiau apie krokodilienos kepsnius ten, – šalia bronzinio Kernagio. Gal sugrįš į Nidą ir kepti krokodilai? Sterkas dar laikosi šen bei ten valgiaraščiuose, bet užkeptas su „mozzarella cheese“.
Entropija negailestinga. Pirmiausiai ji sutvarko praeitį ir atmintį. Modernizuoja, atnaujina, suteikia aktualią formą. Ten, kur nepajėgi – palieka lėtai mirčiai. Vaikštinėdami Nidos centre būtinai žvilgtelėkite į vieną seniausių pastatų – „Jūratei“ priklausančią vilą „Undinėlę“. Žvilgtelėkite į jos šiaudinį stogą! Šiaudų ten nebesimato, matosi tik žalios samanos. Vienas stogo kampas – visiškai kiauras. Entropija čia nesikiša. Laukia. Trinkelių greitkelių projektuotojams šiaudai yra šiaudai, – apie ką kalba eina, apie šiaudus?
Kitais metais Nidoje viskas bus kitaip. Įvažiavimo mokestis bus pakeltas iki 100 eurų – su įskaičiuotu paslaugų paketu: elektrinis paspirtukas, covid testas, galimybė pastatyti „Panamerą“ ant žolytės, pasivaikščiojimas ištiesintų beržų alėjoje, apsilankymas aštuonkojų fermoje ir degustacija, galimybė naudotis pušų ūgliais aromatizuotais tualetais su įrengta bidė.
Tualetai Nidoje jau dabar – pilkos biuro ir BVP kėlimo spalvos, nes tokia yra entropijos spalva. Kol kas sunku prognozuoti, ar toks įvažiavimo mokestis su tokiu paslaugų paketu padidins ar sumažins norinčiųjų įvažiuoti skaičių.
Pabaigai. Mere Dariau Jasaiti! Patikslinkite, prašau, kiek beržų platinant pėsčiųjų takus jau nukirsta ir kiek dar prognozuojama kirsti. Neringos nacionalinis parkas apie tai informuotas? Galite patikslinti viešai, o jeigu negalite – parašykite man FB žinute. Ačiū jums – amžinas Nidos fanas.