Paulius Jurkevičius. Kodėl Putinas spaudžia dešinę Europos dešiniesiems?

Kitą savaitę vyks Europos Parlamento rinkimai, ir jis dalyvaus. Jau dalyvavo – slaptu balsavimu, jam beliks palaukti rezultatų. Dalyvavo savotišku – nuotoliniu – būdu, bet paštu biuletenių su užbrauktu sąrašu ir kandidatais nesiuntė. Jis – Vladimiras Putinas – dažniausiai balsuoja eurais. Ir kartais laimi.

Pirmieji jo pergalės ženklai jau pasirodė šį pavasarį. Lenkų ir čekų saugumo tarnybos gaudė rusų šnipus ir jų patikėtinius Strasbūre, Briuselyje. Kas jie? Leftistai, buvę komunistai, socialistai ir kiti atavinės nostalgijos Maskvai pritvinkę Vakarų kairieji?

Labai keista, bet įtarimai krypo ir tebekrypsta link dešiniosios Strasbūro posėdžių salės dalies. Prieš keletą dienų Briuselio policija smarkiai kratė europarlamentarų biurus, ir štai, pagaliau išniro konkrečios pavardės, partijos, frakcijos. Monsieur Guillaume’as Pradoura laisvalaikiu persirengdavo žydų ortodoksų rūbais ir šiurpindavo pasaulį antisemitizmo spektakliais. Darbo dienomis eidavo į Nyderlandų europarlamentaro Marcelio de Graaffo biurą ir ten dirbo. Ką dirbo? Tvarkė komunikaciją ir bendradarbiavimą su portalu „Voice of Europe“, Kremliaus propagandos, finansinio tiekimo iš Maskvos į Briuselį reikalus. Yra nepatvirtintų spėjimų, kad Rusija Europos dešiniesiems padalijo maždaug milijoną eurų.

Šitas monsieur anksčiau buvo Prancūzijos dešiniųjų „Rassemblement National“ bendradarbis, bet po to, kai „Times of Israel“ paviešino antisemitinio transvestito nuotraukas, jį išgrūdo partijos lyderė Marine Le Pen. Ta, kuriai Kremlius kažkada paskolą suteikė. Kolegos dešinieji priglaudė: iš pradžių Vokietijos neonacių Alternative für Deutschland (AfD) lyderis Maximilianas Krahas. Tas, kuris neseniai aiškino, kad „SS kariai ne visi blogi buvo“. Paskui monsieur įdarbino olandas Marcelis de Graaffas. Tas Europos Parlamento (EP) konservatorių frakcijos narys, kurio partija „Demokratijos forumas“ atvirai reiškia simpatijas V. Putinui, pandemiją lygina su Holokaustu, o Niurnbergo procesą vadina klaida.

Balandį, likus porai mėnesių iki rinkimų, Europos Parlamentas pabandė susitelkti, nusipurtyti pakibusį Kremliaus infekcijos šešėlį. Skelbiam ir balsuojam už rezoliuciją, smerkiančią Maskvos įtakos čiuptuvus? Skelbiam ir balsuojam! Dauguma balsuoja „už“. Bet ne visi. Europos konservatorių ir reformistų gretose yra susilaikiusių.

Balandį, likus porai mėnesių iki rinkimų, Europos Parlamentas pabandė susitelkti, nusipurtyti pakibusį Kremliaus infekcijos šešėlį. Skelbiam ir balsuojam už rezoliuciją, smerkiančią Maskvos įtakos čiuptuvus? Skelbiam ir balsuojam! Dauguma balsuoja „už“. Bet ne visi. Europos konservatorių ir reformistų gretose yra susilaikiusių: „Italijos broliai“, vadovaujami premjerės Giorgios Meloni. Žvilgsniai taipogi krypsta į frakciją „Identitetas ir demokratija“: čia susilaiko tradicinių šeimų gerbėjai iš Italijos dešiniųjų partijos „Lega“. Tie, kurių lyderis fotografavosi Kremliaus fone su V. Putino atvaizdu ant marškinėlių. Tie, kurie Romoje aršiai priešinasi ginklų siuntimui į Ukrainą.

Vokietijos ultradešiniųjų AfD jau seniai nebeslepia simpatijų Maskvai – nei namuose, nei Strasbūre. Antrasis rinkimų į EP partijos sąraše – bundestago narys Petras Bystronas. Tas, kuris nuosekliai vysto putinistinį naratyvą: palikime Ukrainą rusams. Aptardamas „Leopardų“ tiekimą Kyjivui nusišnekėjo iki įdomių istorinių analogijų: „Vokietijos tankai Ukrainoje prieš Rusiją? Prisiminkite, jūsų seneliai bandė imtis to paties darbo.“ AfD šiuo metu yra antra Vokietijos partija, jai simpatizuoja 19,5 proc. rinkėjų. Ir jau visai nedaug trūksta, kad šis Deutschland Über Alles nostalgijos pritvinkęs judėjimas pralenktų krikščionių demokratų CDU. Tada V. Putinas plos atsistojęs.

Šiandien „Putinversteherių“ – tų, kurie „supranta“ Rusijos lyderį V. Putiną – Vokietijoje žymiai daugiau nei vakar. O rytoj jų bus daugiau nei šiandien. 22 proc. Z kartos (gimusių paskutiniame XX amžiaus ir pirmame XXI amžiaus dešimtmečiais) vokiečių šiandien remia AfD. Prieš dvejus metus rėmėjų buvo tik 12 proc.

„Financial Times“ duomenimis, panašiai mąsto ir balsuoja 18–24 metų jaunimas Prancūzijoje: net 36 proc. remia M. Le Pen „Rassemblement National“. Pati ideologė (jai 55 metai) siekia užimti Emmanuelio Macrono vietą, tačiau kol kas tiesioginės politinės mėsmalės vengia: partijos vairą ji patikėjo Jordanui Bardellai. Šiam dešiniųjų vaikinui – 28 metai. M. Le Pen patyrė ne vieną apmaudų pralaimėjimą ir pasimokė: su jaunimu reikia kalbėti pasitelkus ne E. Macrono erudiciją, o jauniausių rinkėjų slengą. Neatsitiktinai jaunasis partijos président (iš pranc. pirmininkas) šitai puikiai sugeba, nes kilęs iš Paryžiaus banlieu – atokių priemiesčių.

Panaši situacija ir Nyderlanduose: čia ultradešinieji sėkmingai ieško ir randa kelią į jaunimo širdis: Geerto Wilderso partiją „Voor de Vrijheid“ remia 31 proc. jaunųjų rinkėjų.

Keturios stipriausios ultradešiniosios partijos – prancūzų „Rassemblement“, italų „Lega“, olandų „Vrijheid“, austrų FPO – yra Europos Parlamento frakcijos „Identitetas ir demokratija“ narės. Į ją ir į neseniai atskilusią AfD krypsta Kremliaus longa manus: mezga bendradarbiavimo ryšius, siūlo remti, ieško bendrų ideologinio sąlyčio taškų. V. Putinas naujajame EP norėtų matyti tuos, kurie telpa į septynių ideologinių punktų sistemą:

1. Atvira homofobija, neapykanta LGBT: globalaus Vakarų iškrypimo rezultatas, galimybė kiršinti Vidurio Europos valstybių visuomenes;

2. Antivakserizmas: asmens laisvių priešprieša demokratijai pandemijos metu – neišsenkantis populistų benzinas;

3. Tradicinės šeimos egzaltacija, baimių dėl jos išnykimo stiprinimo programos, specialūs gynimo projektai;

4. Pasakos apie „mažųjų tėvynių“ Europos Sąjungą (ES), tokių kaip Roberto Fico Slovakija, kaip Viktoro Orbano Vengrija, galinčių vetuoti svarbiausias ES politines iniciatyvas;

5. Antisemitizmas, grėsmingas, slaptas pasaulį supančiojęs žydų sąmokslas;

6. Neapykanta kitataučiams, migrantams. Šis punktas ypač svarbus Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų ultradešiniesiems (nors Kremlius migrantų klausimą, sutaręs su Baltarusija, turi galimybių paaštrinti lenkams, lietuviams, latviams);

7. Žinoma, pats svarbiausias, esminis eurodeputato-putinversteherio bruožas – taika Ukrainoje. Šiandien, rytoj – kuo greičiau. Denacifikuotas, putinizuotas, išplėštas iš Vakarų orbitos Kyjivas.

P. s. V. Putinas Europoje jau balsavo. O jūs nežadate? Tai būtų pati geriausia dovana jam!