Europos pacifistai kasdien vis garsiau reikalauja taikos. Primityviai, sugniaužę kumščius arba motyvuotai, intelektualiai. Visų šalių pacifistai šiandien karingi kaip niekad. Jie kaip niekad įsitikinę savo teisumu.
Štai išskirtinai taikingo prekybinio burkavimo pavyzdys. Didžiausias Italijos mažmeninio tinklo prekybos centras. Per garsiakalbį skamba monotoniškas, tarsi mantra žodis: „la pace“. Imi iš lentynos majonezą – „la pace“, imi mineralinio vandens – „la pace“, imi tualetinį popierių – „la pace“. Prie kasos stovi atstovas. Direktorius turbūt. Ir jis linksi visiems: „la pace“. „Galite palikti „Raudonajam kryžiui“ 1 eurą – „la pace“. Arba galite nepalikti, vis vien – mes visi už taiką. Mes esame taikinga solidarumo jėga“.
Apmoki pirkinius kasoje ir klausi direktoriaus: o jūs už kokią taiką? Pasimeta. Bet šypsosi. „Už vieną, didelę taiką“. Bet kaip ji turėtų atrodyti? „Kaip tai kaip? Hmm. Na, kad jie ten liautųsi šaudyti...“ O kas turėtų liautis? „Hm, visi tie, kurie šaudo. Ir vieni, ir kiti. Ir tada bus taika“. O kas pirmas turėtų liautis? „Šito mes nežinome, mūsų misija – taika. Nejaugi nesuprantate, ką reiškia šis nuostabus žodis „la pace“?
Anksčiau pacifistai įvairiomis progomis burkuodavo, bet jų nelabai kas paisė. Šiomis dienomis jie labai matomi. Ir girdimi. Jų oportunistinį taikos troškimą kažkas vykusiai apibūdino fonetine onomatopėja: „nenistai“.
Kodėl būtent taip? Tai pati populiariausia, aktyviausia pacifistų grupė: „Ne‘ con Putin, ne‘ con Zelensky“. Nei su Putinu, nei su Zelenskiu. „Ne‘ con Mosca, ne‘ con la NATO“. Nei su Maskva, nei su NATO. Ne – ne. Gražiai per vidurį. Nenizmas yra taika. Nenistai yra geri žmonės, nes jiems skauda širdį žiūrint į žūstančius vaikus.
Todėl pirmasis nenizmo priesakas – greičiau baigti karą. Visos priemonės pateisintos. Antras nenizmo priesakas – nesiųsti ginklų. Nes ginklai yra mirtis. Karo tęsinys, ne pabaiga. Kuo daugiau ginklų Ukrainai, tuo daugiau ukrainiečių žus. Kas gali būti blogiau už karą, kuris nesibaigia? Trečias nenizmo punktas – pasiduokite. Kurie turėtų pasiduoti? Techninis klausimas, bet realiai – tie, kuriems lemta pralaimėti, nes silpnesni.
Į sofistines nenizmo pinkles pakliūva vis daugiau žmonių. Įvairių – nebaigusių vidurinės ir top mokslo korifėjų. Kai tavo gerokai vyresnis kaimynas prie lifto tau kasryt aiškina, kad karas yra beprasmybė, kad abi pusės kažkiek kaltos dėl karo, kad taika yra vienintelis teisingas sprendimas, kad Dievas viską mato, tu kažkaip išsisuki: „Jūs teisus, eikite pasimelsti“.
Bet yra kitas atvejis – pasaulinė kvantistinės fizikos žvaigždė Carlo Rovelli. Į „global thinkers“ pasaulio šimtuką įskaičiuoto mokslininko tu negali pasiųsti pasimelsti. Nes jis netiki į Dievą. Užtat tiki tuščio skambesio vizija – „la pace“. Ir pateikia savo argumentus: subombarduoto miesto nuotraukas su gudriu klausimu: ką jūs čia matote? Kijevą? Ne. Tai Belgradas, kurį subombardavo NATO. Tavo pirma mintis: profesoriau, ar jūs norite pasakyti, kad Putinas dabar daro tai, ką daro NATO? Neatspėjai.
Nes pasaulinio garso mokslininkas nori pasakyti štai ką: Vakarų sąžinė jau sutepta krauju. Anksčiau, seniau, šiame ir kituose karuose, kuriuos pamiršome. Todėl Vakarai geriau patylėtų. Nes galų gale, tiek Putinas, tiek Zelenskis – abu yra demokratiškai išrinkti prezidentai.
O štai antroji pacifistų grupė: mes nepritariame karui Ukrainoje, bet mes – prieš NATO. Prieš Ameriką. Prieš Johnsoną, Bushą, Trumpą, Bideną, prieš visus jų prezidentus kartu paėmus. Ir lenkia pirštus: Vietnamas, Afganistanas, Irakas... Ir galiausiai išvada: kodėl mes, europiečiai, turėtume vykdyti Pentagono komandas? Šių pacifistų užsienio politikos gairės – tvirtos, nepajudinamos, nekintančios: Amerika – blogis, NATO – blogis, Izraelis – blogis, Vakarai – blogis. O kas nėra blogis? Jeigu užduodi tokį klausimą prancūzų „La France Insoumise“ simpatikams arba Italijos atkurtosios komunistų partijos adeptams, sulauki gilaus atodūsio ir dar gilesnės įžvalgos: „Tai labai sudėtingas, kompleksiškas klausimas. Jį reikia spręsti kompleksiškai“. Būtent: šie subjektai sako: „taika“, o galvoja – „sudėkite ginklus“.
Kairieji Europos pacifistai yra nepagydomi idealistai. Vertybinis žodis „taika“ jiems yra „deus ex machina“, jo galia neišmatuojama. Tokie dalykai kaip laisvė, valstybė, gimtoji kalba gali palaukti karo pabaigos.
Bet Europoje esama ir kitokio kirpimo taikingų idealistų. Prancūzijos lepenistų, Italijos „fratelli“ (buvę fašistai), vokiečių AFD, austrų FPÖ, belgų „Vlaams Belang“, graikų „Aušros“ vizijose išlieka stipraus lyderio statusas ir magija. O kadangi Putinas yra stiprus lyderis, tereikia su juo susitarti ir viskas bus gerai. Kaip susitarti? Na, pirmiausiai nereikia jo žeminti ir pykdyti. Nes supykęs stiprus lyderis turi teisę būti neprognozuojamas.
Ir dar yra nenistai – pragmatikai. Nenistai – ekonomistai. Jie – nei už Putiną, nei už Ukrainą, bet už savo pinigus. Tie jų pinigai sąžiningai uždirbti, išvargti, gal kas nors abejojate? O jeigu neabejojate, tai kodėl leidžiate bankrutuoti nuostabių keraminių plytelių gamyklai, nes be rusiškų dujų ji pasmerkta? Kodėl?
Gamyklą ir elegantiškas interjero plyteles gali išgelbėti tik taika, „la pace“. Kaip ten ta taika bus padaryta – mums nerūpi. Visaip gerai, bet geriausiai, jeigu taika ir dujos būtų rytoj.
Kova su pacifistais – nenistais yra nedėkingas reikalas. Jeigu pasakai žodį „pergalė“, tampi agresoriumi. Jeigu pasakai „apginti valstybę“, tampi suknistu nacionalistu. Bet variantų yra. Netgi labai šviesių ir pamokančių. Nueini į vieną Romos bažnyčių ir klausai emocingo pamokslo. Jaunas kunigas išdėsto dešimt Dievo įsakymų ir čia pat pateikia aktualią jų interpretaciją.
Pirmas: neturėk kitų dievų, tik mane vieną. „Jis turi kitą dievą – jėgos kultą“. Antras: netark Dievo vardo be reikalo. „Jis nuolat naudojasi šventaisiais raštais, kad pateisintų karą“. Trečias: švęsk sekmadienį. „Jis netgi septintąją dieną nestabdo savo kariaunos“. Ketvirtas: gerbk savo tėvą ir motiną. „Jis negerbia tėvų ir motinų kančių“. Penktas: nežudyk. „Jis įsako žudyti“. Šeštas: nepaleistuvauk. „Ar jis yra pavyzdingas šeimos tėvas?“ Septintas: nevok. „Jo bendražygiai tai darė“. Aštuntas: nekalbėk netiesos. „Jis nuolat kalba netiesą apie karą“. Devintas: negeisk svetimo vyro ar svetimos moters. „Jo kareiviai prievartauja moteris“. Dešimtas: negeisk svetimo turto. „Jis liepė užgrobti svetimą valstybę“. Amen.
Nenuilstantys parapijos pacifistai – nenistai žegnojasi. Nepakeldami akių.
Bažnyčioje po truputį sklaidosi negeras žodžio „taika“ kvapas.