Pabandome nukenksminti dramą? Be abejo, - tik vienam savaitgaliui, ne ilgiau, nes žinau: tuoj kažkas piktai pabarškins klavišais “žmonės ten kenčia, ten vargsta, o tu čia neigsi dramą”. Pasiteisinsiu, jeigu galima: net Kyjive žmonės švenčia, be vandens ir be elektros, bet švenčia: kas turi sveikatos, sėda ant dviračio, mina pedalus, gamina elektrą, - papuošta eglutė šviečia. Žinoma, ne taip galingai, kaip mūsiškės, bet šviečia. Šviečia jiems ir mums, nes mes visi truputį pavargę nuo 2022 – ųjų, eina jie po velnių!
Efektingas ir smagus būdas nukenksminti dramą yra šis: ironija. Pasijuokti iš savęs ir iš ateities įvykių, kurie neatsižvelgia į išmanias prognozes. Arba jas be ceremonijų apverčia aukštyn kojom – še tau! Pavyzdžiui: 2020 – ųjų paskutiniame tekste atsisveikinau su “annus horribilis” – siaubingais metais ir palinkėjau sau ir skaitytojams stebuklingų metų: “Luktelėkime. Praeis dar kelios dienos, ir turbūt prasidės stebukliniai atgimimo metai – „annus mirabilis“. Jie turėtų prasidėti. Na, bent jau skiepų nuo mirtinos ligos metai tikrai bus“.
Ir tikrai. Skiepų buvo. Aš pasiskiepijau, ir kovidas mane aplenkė – argi ne stebuklas? Bet tai nieko neišsprendė. Tai, kas buvo skirta mus išgelbėti vėliau tapo prakeiksmu. Dabar daug kas norėtų vėl grįžti į tą „gerą“ laiką, į 2020 – ųjų pabaigą, kai pasaulį dusino pandemija, bet nebuvo siaubingojo „marmalo“.
Tokia rizika, oj, atsiprašau, norėjau pasakyti – viltis 2023 metais jau nušvito. Šiomis gruodžio pabaigos dienomis Kinija vėl fiksuoja po kelis milijonus naujų kovido atvejų per vieną dieną, po 5 – 6 tūkstančius mirusiųjų. Šie skaičiai bei nauja, bjauri viruso mutacija mums nusvies tiesiai į 2024 – ųjų Prezidento rinkimus. Ką gali žinoti, gal turėsime prezidentą – antivakserį! Kitąmet kandidatas į Daukanto aikštę nebežadės gerovės valstybės, nes šita pasaka jau nebetiki net gaunantieji padidintą pensiją. Būsimas valstybės vadovas pasiūlys kažką smagesnio: laisvę numirti be orumą žeminančio baksnojimų į petį!
Prieš tai keletui ministrų (kalbame apie tuos, kuriems pagal apklausos duomenis gyventojai neatleis niekada) galimai teks pasėdėti lietuviškojo niurnbergiuko suole. Kaip tai už ką? Už adatomis subadytus piliečius ir nepamirštą draudimą važiuoti pas gimines kalėdinės baltos mišrainės. Tarkime, Italijoje tokių bandymų irgi būta, bet jų konstitucinis teismas nusprendė, kad skiepijimo darbus vykdę ministrai yra teisūs, visi antivakserių ieškiniai atmesti. Bet nepamirškime: pas juos basų mamų nebuvo, o pas mus yra!
Vis tik svarbiausias ateinančių metų klausimas yra globalus: ar baigsis karas? Čia ironijos neišspausime, nebent vieną kitą paradoksą. Karas baigsis Ukrainos pergale, abejoti tuo netenka. Bet ar nugalėtojams pavyks ramiai sugrįžti į taikią kasdienybę? Ar pavyks suvaldyti milžinišką adrenalino srautą, kuris ukrainiečius gelbėja karo metu, bet taikos metu ką su juo daryti? Netgi metų didvyriui Zelenskiui grįžimas į normalią kasdienybę būtų rimtas išbandymas: jis puikiai vadovauja šalies išvadavimui nuo okupantų, o paskui? Prasidės kasdienės intrigos, pavydo ir įtarinėjimų rutina – ne taip darei, ne tuos gynei... Atsiras nauji priešai – vidiniai, patys pavojingiausi. Absoliuti Romos imperatorių dauguma žuvo ne karo lauke, o miegamajame - nuo pretorių (asmeninės gvardijos) kalavijo! Todėl karą laimėjęs Zelenskis skelbs sensaciją – vėl taps komiku. Ir tokiu būdu dar kartą patvirtins savo reputacinį genialumą!
Beje, ar atvyks Zelenskis į Vilnių padėkoti Lietuvai kaip kad nuvyko į Vašingtoną? Prognozė ironiška: diplomatiniais kanalais arba per Laisvės partiją jis perduos žinią: atvažiuosiu, bet tik po to, kai ratifikuosite Stambulo konvenciją! Nes Kyjivas ją seniai ir vienbalsiai palaimino.
Mums karas nesibaigs niekada. Rimčiausi politikai pasiūlys taisyti šalies Konstituciją. Teks Mariuso Petipos pas de deux, „Spragtuką“ ir „Gulbių ežerą“ pripažinti skambia terorizmo propaganda, sugalvoti atitinkamus BK straipsnius. Nes mūsų kariavimas (nuo sofos) niekur nedingsta, įgauna latentinį pobūdį, tampa amžinas.
Tikėjimo tyruose kitąmet jau tikrai teks melstis feisbukui. Kad neišjungtų. Įmonė „Meta“ paskelbs dešimt metadieviškų įstatymų, kurių nori nenori reikės laikytis. Antrasis skambės taip: „Neminėk feisbuko be reikalo ir nesiskųsk, nes būsi išjungtas“. Penktasis greičiausiai šitaip: „Nesidomėk kas ką žudo ir turėsi amžiną ramybę savo paskyroje“. Arba aštuntasis: „Kalbėk tik tokią tiesą, kuri neužkliūva algoritmams“. Ir panašiai.
Transporto ir logistikos srityje vieno kito proveržio, matyt, sulauksime. Legendinis lietuviškas traukinys iš Vilniaus į Varšuvos „Zahodnia“, 393 kilometrus važiuos jau nebe per 8 valandas, o per 7 valandas ir 45 minutes. Apie šį laimėjimą paskelbs televizija ir naujienų portalai. Žymūs žmonės važiuos ir pasakos kaip ten buvo. Jeigu kažkas norės išmėginti greitesnį traukinį galėsiu patarti: Roma – Milanas, 500 km, 2 valandos 15 minučių. Bet dažnai streikuoja!
Konkurencija transporto srityje gerokai paaštrės, nes „Ryanair“ kitąmet greičiausiai atidarys bazę Suvalkuose, ją su pagrindiniais Lietuvos oro uostais sujungs savaitgalio skrydžiai. Už bagažą neskaičiuos. Ten bus viena sąlyga: bagaže galima gabenti tik „Bedronka“ tinklo prekes. Jeigu nenorite – netikėkite, bet tokia prognozė: Lietuvos žmonės maistui Lenkijoje kitąmet išleis jau nebe 60 milijonų eurų, o dvigubai - trigubai daugiau. Apskritai – maistui jie išleis daugiausiai Europoje. Ir apie mus vėl kalbės BBC, kaip ir dėl Vilniaus eglės.
Tuo metu ekonomistas Dubnikovas ir toliau pasakos: ponios ir ponai, maisto kainos eina į antrą, į trečią, į priešpaskutinį nerimo planą, nes pirmajame atsidurs paskolos, euriboras. Dėl įvairių priežasčių neišgalintys gauti paskolų apskritai neteks teisės nerimauti. Jiems bus pasiūlyta persikelti į Ispaniją, Italiją, kur kavos puodelis kainuoja eurą, vyno taurė – du, aliejaus butelis – tris eurus. Ten jiems ir vieta!
Galime toliau pakalbėti apie pinigus. Ypač apie grynus. Ir apie kryžiaus žygį su jais. Nuo ateinančių Velykų nebus galima grynaisiais aukoti bažnyčiose. Tik kortele! Romoje tokie dalykai būtų sunkiai suprantami, bet jeigu finansų ministerija kreiptųsi į Šv. Sostą, manau, specialia popiežiaus bule mums padarytų išimtį. Nes: pecunia non olet – pinigai nekvepia. Bent jau grybais, šviežiais baravykais ir voveraitėmis jie nebekvepės. Nes pamiškėje ties Valkininkais, Merkine grybų pas dzūkelį bus galima pirkti, bet apmokėjimas vėl gi - tik kortele, per terminalą. Taip bus atidarytas dar vienas, grybinis kovos su grynaisiais frontas.
Lygiai prieš du metus rašiau ir mielai pakartosiu: „Kas beįvyktų, mes daug ko išmokome. Daug patyrėme ir iškentėjome. Mes stipresni. Nes „annus horribilis“ – tas piktas istorijos žvėris mūsų taip ir neįveikė“. Kitąmet mus įveiktų nebent kitas klastingas žvėris - normalus gyvenimas! Kas su mumis nutiktų jeigu: nebūtų karo, išnyktų kovidas, maisto ir elektros kainos sumažėtų, vyriausybė visų atsiprašytų, Prezidentas paskelbtų pax romana – romėniško tipo taiką, kai visi susitaiko su visais netgi feisbuke? Vajetau, švilptume iš nuobodulio!
Su Naujaisiais, mieli skaitytojai!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.