Paulius Jurkevičius. O aš, o mes, o jūs – už Kamalą ar už Donaldą?

Rinkimų į Lietuvos Seimą finiše klausimas apie tai, kas vyksta ten, toli – Amerikoje gali pasirodyti nelabai laiku. Ir gal visiškai ne vietoje. Nes už 47 – ąjį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą balsuosime ne mes, o jie – amerikiečiai. Mes čia, gražiausioje pagal „Lonely Planet“ reitingą šalyje spręsime kas geriau mums – socdemai ar darbiečiai ir taip toliau.

Įtakingiausias turistų gidas liepia pasauliui žiūrėti į mus, bet pasaulis daro tai, ką reikia daryti – žiūri į Ameriką. Jau pradėjome išdidžiai laukti masinio turistų antplūdžio, bet būkime teisingi: mūsų rinkimai – nei praėję Prezidento, nei dabar vykstantys į Seimą pasaulio nepakeis. Nepadarys jam nė mažiausios įtakos. Ką beišrinktume. Kad ir kokios egzotiškiausios partinės koalicijos – rausvos, žalios, melsvos susidėliotų.

Užtat lapkričio 5 – osios reikalai Amerikoje gniaužia kvapą visam Žemės rutuliui! Įskaitant Kudirkos Naumiesčio ar Pilviškių gyventojus, kurie jau dabar įnirtingai aiškinasi, kas jiems būtų geriau – Kamala Harris ar Donaldas Trumpas. Arba: kokią reikšmę amerikiečiams turi safe state – aiškiai balsuojanti valstija ir swing state, tradiciškai neaiški. Sakote Pilviškiai ir Kudirkos Naumiestis nelabai domisi tuo, kas įvyks Amerikoje lapkričio 5 ir po jos? Būtų keista. Nes jeigu laimės make America great again kandidatas, tas, kuris anot Bobo Woodwardo paslapčia skambinėjo telefonu make Russia small again bosui, ką gi... Tada užtektų vieno nesmagaus, nelabai apgalvoto Donaldo pasisakymo, ir Kudirkos Naumiestis taptų Suvalkų koridoriumi. Taikiniu.

Pasaulis, tas pasaulis, kuris dar galutinai neišprotėjo supranta, kad lapkričio 5 – oji bus tokia diena, kai galutinai paaiškės ar ateityje mus valdys tai, ką Putinas įvardijo labai aiškiai: new world order – naujo pasaulio tvarka. Neapsigaukime dėl semantikos: ne seno pasaulio nauja tvarka, o naujo pasaulio nauja tvarka! Vaizdo įraše matau kaip čepsi lūpomis rusiškai pasakodamas apie novyj mir senas sovietų kgbistas, ir man plaukai šiaušiasi. Baisu. Tikuosi jums taip pat.

Apie new world order jau anksčiau svajojo BRICS – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika. Šią savaitę Kazanėje penki dideli, bet vargani briksai stipriai paaugo ir tapo BRICSITAMEJES, nes prisijungė ar paprašė juos prijungti Iranas, Turkija, Azerbaidžanas, Malaizija, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emiratai, Etiopija, Saudo Arabija. Visos šios šalys yra panašios. Kuo? Giliai tradicinės, nekenčia LGBT ir Amerikos, bjaurisi JAV doleriais, bet juos mielai naudoja, remia Rusijos agresiją Ukrainoje, valdo 45 proc. pasaulio gyventojų populiacijos ir apie 30 proc. pasaulio prekybos. Panašios savo ryškia arba paslėpta neapykanta Vakarų demokratijoms.

Election Day – rinkimų dienos išvakarėse Amerika pasidalino į kamalistus ir donaldistus, ir tai yra normalu. Amerika tuo ir puiki: lieka du vienas kitą be gailesčio daužantys kandidatai, o ne aštuoni simpatiški plepėtojai apie šį bei tą, kaip pas mus. Tačiau į dvi stovyklas pasidalino ne tik Amerika. Pasidalino pasaulis. Pavyzdžiui, čia, Romoje, tiksliai žinau už ką ir prieš ką mano laiptinės kaimynai. Aršūs, rėksmingi „Lazio“ sirgaliai serga už MAGA. Mokytojos ir viena gydytoja – už Kamalą. Pensininkai – lyg ir už Harris, bet kai užkabini karo Ukrainoje dalykus, tada jau už Donaldą, kuris esą greitai viską sutvarkytų. Neutralūs lieka tik du gyventojai iš užsachario Afrikos. Aš taip manau, kad neutralūs.

JAV prezidento rinkimai visą Europą padalijo skersai ir išilgai, kaip tortą. Prancūzų lepenistai, italų salvinistai, nostalgiški AfD rytų vokiečiai, ispanų „Vox“, lenkų PiS, slovakai, vengrai jeigu tik galėtų – balsuotų už Trumpą. Kadangi negali, tai bent jau tikisi: Donaldas sutvarkys pasaulį taip, kad jis atrodytų kaip Viterbo senamiestis. Nežinote kaip atrodo Viterbo? Tai toks labai senas miestas netoli Romos, kuriame kiekvienas namas yra XIII – XIV amžiaus fortezza – tvirtovė: vartai, kiemas, sandėliai, gynybinis bokštas, požemis, maži, kaip šaudymo angos langai. Name – tvirtovėje gyveno šeima, kuri bet kurią akimirką buvo pasiruošusi apsiginti nuo kaimyno. Arba jį užpulti, žiūrint kokia situacija.

Trumpas yra izoliacionistinės – nacionalistinės užsidarymo politikos lyderis, milžiniškos, uždaros tvirtovės architektas. Atrodytų, toks mega atsiskyrėlis negalėtų turėti draugų ir rėmėjų. Turi! Ir labai nemažai. Jeigu nudažytume pasaulio žemėlapį Trumpo kaklaraiščio spalva, didesnė jo dalis užsidegtų skaisčiai raudona virtos krevetės atspalviu. Izoliacionistai nori izoliuotis, ir MAGA jiems rodo kelią.

Ukraina norėjo atsiverti Vakarams, todėl buvo užpulta kito izoliacionisto Putino. Pastarojo anekdotą apie tai, kad jam nelabai patiktų vėl išrinktas Trumpas jau nebekelia juoko. Rusija yra už Trumpą, jos satelitai – Baltarusija ir buvusi sovietinė Vidurinė Azija neturi teisės galvoti kitaip. Išskyrus Kazachstaną, kuris atsisakė stoti į BRICS, o tada Maskva kazachų pomidorus, agurkus bei mėsą išsyk pripažino netinkamus rusų skrandžiams.

Visi briksai, kone pusė pasaulio žiūri į Trumpą, išskyrus Braziliją. Kinijai tinka MAGA, nes visiems autoritarams jis tinka, juolab Trumpas šaltai žiūri į įsipareigojimus ginti Taivaną. Kita vertus, trumpizmo ekonomika yra ryškiai protekcionistinė, todėl Pekino simpatijos nelabai aiškios. Izraelis aiškiai ne prieš Trumpą, nes premjeras Netanyahu žino: Donaldas nepakenčia bendro priešo – Irano. Turkija? Autoritariškas Erdoganui lengviau susitars su MAGA, kažin ar jam prie širdies demokratų lyderė Harris.

Kas už Kamalą? Žiūrime į simpatijų žemėlapį. Kanadoje už Trumpą serga nebent sunkvežimių vairuotojai ir antivakseriai, o likusieji už Harris. Meksika irgi už demokratę, nes šią šalį Trumpas jau seniai paskelbė priešiška, invazine, pavojinga. Brazilija labai gerai prisimena MAGA artimo bičiulio, rinkimus pralaimėjusio buvusio prezidento Jairo Bolsonaro bandymą organizuoti nedidelį, o gal ir visai nemažą valstybės perversmą. Brazilija – už Kamalą. Japonija ir Pietų Korėja irgi už ją.

Europoje Kamalai simpatizuoja Londonas, nes aiškiai remia Ukrainą. Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija lieka pasidalinusios taip, kaip pasidalinęs Europos Parlamentas Strasbūre: atmetus naujuosius suverenistus, dešinės radikalus simpatijos daugumoje ES valstybių lieka Harris pusėje. Galbūt ne tiek už ją, kiek prieš Trumpą.

O mes, o jūs, o Pilviškiai ir Kudirkos Naumiestis? Galingo stoto, energingas, teroristų kulkų nepažeidžiamas, „Michelin“ restoranus ignoruojantis Amerikos superpopulistas kelia susižavėjimą jeigu nei pusei, tai geram trečdaliui Lietuvos. Jai norėčiau priminti: virtų krevečių spalvos kaklaraištis Ukrainos problemą spręstų iš savo bokšto. Gal net ir rytinio NATO pakraščio, mūsiškę.