Nuo Eurovizijos finalo praėjo savaitė, visi viską pamiršo, bet nauja galimai nusikalstamos veiklos forma jau spėjo įsitvirtinti: pasilenkimas prie stalo įgavo įvairiopą traktuotę. Tai, kas anksčiau buvo viso labo pasilenkimas prie stalo, dabar jau yra teisėtas pagrindas teisėtiems įtarimams.
„Eurovizijoje“ – saldžiarūgštis Europos moralistų triumfas! Pirmoje Europos moralistų triumfo pozicijoje, žinoma, atsidūrė Lietuvos moralistai. Prancūzai irgi ten iš pradžių buvo: Prancūzijos užsienio reikalų ministras tuo klausimu net pareiškė oficialią nuomonę: diskvalifikuokite italus! Šiaip prancūzai niekada nebuvo nuobodūs šventeivos, bet šįsyk prispaudė konkretus reikalas. Išmetam italus iš pirmos vietos ir va, – We Are the Champions! Italai su prancūzais, kaip žinia, visur konkuruoja – virtuvės, mados, muzikos, karališkųjų rezidencijų ir kitose srityse. Mes galime juos suprasti.
Žymiai sunkiau suprasti, kodėl mūsiškiai Nemuno krašto moralės cerberiai taip sujudo, taip sudirgo. Dėl vieno italiūkščio, įtartinai pasilenkusio po stalu kažkur ten, toli Roterdame, sukilo nacionalinė pasipiktinimo banga.
Moralistų putos buvo, žinoma, baltos: „Jis pasilenkė? Aha, vadinasi, jis vartoja!.. Narkomanas nelabasis... Ką aš savo vaikams dabar turiu pasakyti, kurie Euroviziją žiūrėjo? Štai, kur Vakarai nusirito – tiesioginėje transliacijoje šniojo kokainą! Pažiūrėkite, kaip jis iššaukiančiai atrodo, argi čia vyras? Atgrasus tipas, kuris eteryje dergiasi pusnuogis apsižiojęs butelį! Kokios jo kelnės! Tokius reikia iš kojikės prajungti! Pamintos visos žmogaus vertybės ir degradacija iki bedugnės, ūūū! Blogis eina triumfuodamas, prisidengęs „laisvės“ vėliava“... Ir taip toliau. Ir panašiai.
Daugiausiai reiškėsi tam tikrų partijų taikiklyje slūgsanti Lietuvos elektorato dalis, kuriai vieno italo pasilenkimas po stalu tapo vertinga proga išskaidrinti moralės pozicijas, pareklamuoti savąsias, patvirtinti – ten tas narkomanas Damianas ir visokios konvencijos yra to paties šėtono paleista Europos vertybių smarvė. Tetos ir dėdės, kažkada sovietinėje jaunystėje palaimingai klausę tikrų kapitalistinių narkomanų muzikos – „Led Zeppelin“, „Queen“, „The Doors“ ir kitų roko pasileidėlių, atvėrė išgrynintą dorovės kakarinę: „Gėda! Gėda! Gėda!“
Keletą dienų tvyrojo jausmas, kad tuoj bus šaukiamas naujas šeimų maršas už tradicinį lietuvišką popsą, už Dambrauską, už „Aliukus“, už Džordaną, už paslapčia prijaučiančius Filipui Bedrosovičiui, už švarų, be alkoholio, be narkotikų, be iššaukiančios išvaizdos dainavimą, už gražių manierų, bet be negražių žodžių ir provokacijų, roką.
Stop. Kas būtų įvykę, jeigu Damiano – narkomano testas būtų buvęs teigiamas? Aure, regiu moralistų protesto demonstraciją prie Italijos ambasados, plakatus su raudonai perbraukta nosimi, daug „gėda!“ ir galiausiai – ovacijomis sutiktas pasiūlymas boikotuoti nedorą itališką maistą – makaronus, parmezaną, picas. Aplodismentai, pritarimo šūksniai, straipsnis portale „Karžygys“ arba „Pro Patria“. Šimto tūkstančių parašų surinkimas už „Eurovizijos“ boikotą dėl mūsų vaikų ateities. Nedalyvauti, netransliuoti, nekomentuoti. Nes taip yra: jie – supuvę. Mes – beveik šventi.
Šiomis dienomis vienas ponas iš Kauno stebėjosi: „Anksčiau merginos, kai susinepatogindavo – paraudonuodavo. Dabar, kai paraudonuoja – susinepatogina“. Uf, kaip rūtomis pakvipo. Ką daryti toms merginoms, kurios išvis nebeparaudonuoja ir dėl to nesusinepatogina? Emigruoti? Nors palaukite!
Juk anksčiau, absoliučių dorybių laikais Kaune, Nemuno gatvėje, toks namas buvo. Ar nebuvo? Perpyko ant manęs ponas iš Kauno. Kažkas dedasi pasaulyje, bet ypač pas mus, Lietuvoje. Dorovinio populizmo virusas sklinda kosminiu greičiu. Ironijos žmonės nebesupranta, nebent tai būtų Orlausko anekdotas. Roko be provokacijų daug kam norisi, nors rokas ir yra provokacija, arba tada geriau klausytis grigališkųjų choralų. „Eurovizijos“ su privaloma antidopingo, alkoholio, narkotikų patikra – štai kas laukia.
Jeigu galvojate, kad Italijoje visi lengviau atsiduso po neigiamų „Maneskin“ narkotikų testų, tai klystate. Buvo nemažai kritikos tiems jaunuoliams, atlikusiems dainą „Zitti e buoni“ – „Būkit tylūs ir ramūs“. Ne už dainą, ne. O už tai, kad pridėjo į kelnes ir pradėjo kaip mokinukai lementi „mes narkotikų nevartojame“. Galėjo rimtais veidais pasakyti: „Taip, vartojome“, o paskui pasidaryti testą ir pasidžiaugti kaip tikri, pikti rokeriai pavykusia provokacija.
Išsigando vaikeliukai, kad diskvalifikuos, pasmerks, akmenimis feisbuke užmėtys. Savi ir svetimi. Nesvarbu, kad nusikaltimo sudėtis – sudaužyta taurė ir pasilenkimas po stalu. Nesvarbu, kad taures kartais sudaužo padorios Milano, Paryžiaus, Raseinių namų šeimininkės ir netgi pasilenkia po stalu. Svarbu, kad neužgriūtų masyvi Milano, Paryžiaus, Raseinių namų šeimininkių pasipiktinimo banga, kuri nepatiktų sponsoriams, reklamos agentams, koncertų organizatoriams. Biznis šiais laikais nuodėmių nemėgsta. Biznis šiais laikais derinasi prie šventųjų, o jų neaptikęs – prie šventeivų.
O dabar – mįslė. Štai du pasisakymai „Eurovizijos“ tema. Vienas jų – šeimų maršo organizatoriaus, žurnalisto Kristupo Krivicko. Kitas – jauno Baltarusijos televizijos prolukašenkinio influencerio Grigorijaus Azarenoko. Palyginkite. Ir nuspręskite, kuris kurio rašytas.
Pirmasis: „Narkotikus tiesioginiame eteryje, visos Europos žiūrovų akivaizdoje šniojęs italas turėjo būti diskvalifikuotas tą pačią akimirką. Bet organizatoriams atrodo viskas gerai, juk veiksmas vyksta Olandijoje, ES narkotikų sostinėje, narkotikų liberalizavimas pušinamas visoje ES. Suknista „laisvė džiaugtis“. Tai va tokios tos eurovizijos „vertybės“ – į eterį žengia koksas, banalybės, nuogybės, girtuoklystės, aukštakulniai, translyčiai“.
Antrasis: „Pažiūrėkite, kas laimėjo „Euroviziją“. Iškrypėlių žvėrynas, homoseksualūs degeneratai, šiukšlės dvokiančios AIDS. Šiuolaikinis demokratijos pasaulis ritasi link beprotiškos perversijos, individų, pridengusių nuogybę, trikampukais. Einama prie visko, kas žmogiška sunaikinimo“.
Atspėjote?
Ilgalaikė prognozė perfrazuojant įžymų posakį: greitai Lietuvoje net akmens nebus kam mesti. Nes visi be nuodėmės.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.