Sudėję abiejų senių nugyventus metus gautume nemažai - kone du šimtmečius. Prieš beveik du šimtmečius Europoje ką tik buvo pasibaigęs Prūsijos – Prancūzijos karas, Niujorke pastatytas Bruklino tiltas, o Milano „La Scala“ operos teatras pirmąsyk apšviestas elektros lemputėmis. Viskas buvo labai seniai, abu veikėjai iš Amerikos – George Sorosas, Henry Kissingeris irgi labai seni. Bet tai nieko nereiškia: jie puikiai sugeba išjudinti, sunervinti, įelektrinti 2022-ųjų pasaulį. Sugeba kažką tokio pasakyti, kas supurto Europą, Ukrainos karo apkasus, diplomatines kanceliarijas, redakcijas.
Žinoma, būtų maloniau ir mandagiau šiuos du pagyvenusius diedus vadinti kaip nors mažybiškai, pavyzdžiui: seneliukas Henry. Arba senelis George. Bet kažin ar tai būtų teisinga: jie negaišta laiko pasakų skaitymui proanūkiams. Jie skraido, dalyvauja forumuose, mėto politines bombas, bombos smarkiai sprogsta.
Daug ką nemaloniai nustebino, giliai užgavo Kissingerio pasisakymas Davose apie karo Ukrainoje pabaigą. Vokietijoje gimęs didysis JAV užsienio politikos manipuliatorius pasakė tai, kas būtų geriau rinkai, Amerikai, fondams, Vakarams: vardan taikos Ukraina turėtų atsisakyti teritorijų. Ir tada visiems būtų geriau, įskaitant Putiną, Zelenskį, NATO, ECB. Audra Davose, ne stiklinėje! Švilpiame ir trypiame kojomis!
Visiškai be reikalo. Geriau pasijuokti, nes yra toks senas itališkas anekdotas apie buvusį JAV valstybės sekretorių. Štai jis: Vašingtono oro uoste tuo pačiu metu nutupia trijų valstybių vadovų lėktuvai – iš Kinijos, iš SSSR, iš Izraelio. Protokolo tarnyba laukia išlipančių vadovų. Atsidaro lėktuvų durys, iš visų trijų išlipa draugiškai šypsodamasis vienas ir tas pats žmogus - Henry Kissingeris!
Jis toks buvo ir toks liko: šiandien tavo draugas, rytoj priešas, poryt – pažiūrėsime, kokia tarptautinė situacija. Jeigu reikia „real politic“ šamanas bus prieš Maskvą. Bet kai nebereikia, tada šiek tiek už Maskvą, ypač kai patarimų prašo prezidentai Nixonas, Fordas ir visai neseniai - Trumpas. Henry gali būti už bombas Šiaurės Vietnamui, bet tas pats Henry gali Paryžiuje patyliukais susitikinėti su vietnamiečių diplomatais ir ruošti karo pabaigą Indokinijoje. Henry, amerikietis - prieš diktatūras, bet Argentinos chuntai tyliai patarinėja greičiau sudoroti disidentus.
„Karo logika yra jėga, o taikos logika yra proporcijos“ – mokė Harvardo profesorius Henry.
Supratote, jūs - XXI amžiaus naivuoliai ką sako senis Henry? Proporcijos ir jų taikymo meistrystė! Jeigu Kissingeris būtų įgaliotas rytoj užbaigti karą Ukrainoje, jis pritaikytų proporcijų dėsnį, ir karas būtų baigtas. Kaip po kisindžerizmo operacijos atrodytų politinis Europos žemėlapis? Šito mes nežinome. Bet karas būtų baigtas! Kažkaip. Makiaveliški Nixono ministro principai aprašyti anglų žurnalisto Christopherio Hitchens knygoje „The Trial of Henry Kissinger“ (Henrio Kissingerio teismo byla), joje - visos senio Henry diplomatinės niekšybės.
Senis George irgi pasisakė Davose. Jeigu senį Henry perpratome tik šiomis dienomis, išgirdę jo taikos planelį Ukrainai, tai senį George pažįstame kaip nuluptą. Senais gerais laikais, kai dar nebuvo pandemijos, karo Ukrainoje ir kitų rimtų problemų Lietuvos priešas numeris 1 buvo jis, George Sorosas. Mistinis nacionalinių tapatybių griovėjas, pilkasis Vakarų kardinolas, “Duokim garo” muzikėlių priešprieša, naujųjų masonų tinklo mezgėjas.
Sinica ir „Pro Patria“ jį nagrinėjo ir išnagrinėjo iki kaulų smegenų, papunkčiui. Drauge su Orbano Vengrija, kuri pakilo, tiksliau buvo pakelta prieš vieną blogą vengrą ir kitais Europos „tradiciniais“ marginalais. Vienas Lietuvos dienraštis, kurio nebenori pardavinėti prekybos centrai skelbė Lietuvos „desorosizaciją“ su žaisminga antrašte pirmajame puslapyje: „Soroso politika – ugdyti narkomanus“.
Sorosas šio kaltinimo niekada nepaneigė. Iš Maskvos skleidžiami ir gerokai juokingesni kaltinimai milijardieriui, esą jis Ukrainoje finansavo cheminių – bakteriologinių ginklų laboratorijų tinklą, be abejo, su „nacistinės“ Kyjivo vyriausybės pritarimu.
Vengrų feikinės informacijos portalas įspūdingu pavadinimu „Kontra“ žino dar daugiau: Sorosas tris dešimtmečius tyliai „ardė“ Ukrainos politinį gyvenimą ir ekonomiką per savo „International Renaissance Foundation“. Rezultatas? Karas Ukrainoje, tikriau aršus ir sėkmingas ukrainiečių pasipriešinimas Putino paskelbtai „operacijai“ yra jo – Soroso demoniškos veiklos rezultatas. Kuo megzta ir sumegzta Orbano draugystė su Putinu? Klinikine neapykanta vengrų milijardieriui.
Viešėdamas Davose Sorosas prasitarė, kad parašė laišką Italijos premjerui Mario Draghi. Davė jam patarimų kaip atsilaikyti Putino energetiniam šantažui ir pasiūlė imtis lyderystės senosios Europos vardu. Nes jo, Soroso nuomone, Draghi yra stipresnis lyderis už Macroną ir už Scholzą, arčiau Amerikos. Dieve, koks šaršalas šiomis dienomis sukilo Italijoje! Vietiniai putinistai tiesiog pasiuto, o lokalus “tradicinių” lyderis Salvini tiesiai šviesiai pasakė, kaip elgtis sorosinio pavojaus atveju: “Jeigu filantropas Sorosas siūlo Italijai kažką daryti, teisingas sprendimas būtų daryti priešingai nei jis siūlo”.
Įdomu šiomis dienomis stebėti atskirus viso antisorosinio sąjūdžio elementus. Jie daugiau ar mažiau tie patys – tiek Vengrijoje, tiek Italijoje, tiek Lietuvoje: antivakseriai, homofobai, Trumpo garbintojai, Europos Sąjungos niekintojai, bendro pobūdžio visų įmanomų ir neįmanomų sąmokslų teoretikai. Finale – šiek tiek Putino simpatikai.
Du beveik šimtamečiai – senis Henry ir senis George nuvažiavo į Davosą ir pasiūlė kaip baigti karą Ukrainoje. Beje, kodėl šio teksto pavadinime yra žodis “prieš”? Jie ten, kaip ir dera žilagalviams, nesiginčijo, nesimušė. Bet jų vizijos pešėsi. Sirgaliai irgi: vieni už senį Henry, kiti už senį George.