Prof. Edita Gimžauskienė. Kviečiu mokslininkus vienytis, o ne klaidinti visuomenę

Reaguodama į Delfi.lt 2018-12-18 paskelbtą nuomonę „Julija Kiršienė. Mitai apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę“, kurioje komentuojami neseniai paskelbti tarptautinio palyginamojo Lietuvos universitetų ir institutų mokslo vertinimo rezultatai, kaip Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė jaučiu pareigą patikslinti kai kuriuos nuomonėje pateiktus faktus.

Pritariu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorės teiginiui, kad mokslas Lietuvoje stiprėja, gal tik visuomenė nepakankamai susipažįsta su tarptautinei mokslininkų bendruomenei aktualiais mokslo rezultatais bei tyrimų poveikiu šalies ar regiono vystymui.

Tačiau nuomonėje yra tam tikrų netikslumų. Publikacijos autorė teigia, kad socialinių mokslų srityje VDU Lietuvoje yra geriausiai vertinama aukštoji mokykla. Nenorėčiau lyginti su kitais universitetais, tačiau lyginant VDU ir KTU straipsnyje pateikta klaidinga informacija.

Kviečiu vienytis ir kartu kryptingai dirbti bei kelti Lietuvos mokslo prestižą pasaulyje bei didinti mokslo poveikį Lietuvos verslui ir visuomenei.

Edita Gimžauskienė

Teiginys „...socialinių mokslų srityje – 6 iš 8 krypčių universitetas [VDU] užima pirmąsias vietas. Tuo tarpu, jei lygintume etatų skaičių, matytume, kad VDU jis visais atvejais yra dvigubai ar trigubai mažesnis nei kitų universitetų...“ neatitinka realybės.

Socialinių mokslų srityje KTU buvo įvertintas aukštesniais tarptautinių ekspertų balais nei VDU (atitinkamai 3,42 ir 3,37 balai, žr. 1 pav.). Be to šioje srityje KTU dirba mažiau tyrėjų (48 su 54). Nors patys įverčiai nedaug skiriasi, tačiau jie parodo, kad VDU mokslo prorektorės pateikti skaičiai klaidina visuomenę. Vien ekonomikos bei vadybos kryptyse KTU buvo įvertintas geriau nei VDU. Geriausiai Lietuvoje VDU buvo įvertintas tik sociologijos kryptyje, dar dviejose kryptyse VDU dalinasi pirmąsias vietas su kitais universitetais.

Taip pat pateikiu MOSTA ekspertų vertinimą KTU ekonomikos ir vadybos mokslo kryptims (žr. 1 pav.), kurioms ekspertai skyrė aukščiausius įmanomus perspektyvumo balus, o vadybos kryptį įvertino stipriu tarptautiniu mastu. Tarptautiniai ekspertai pažymėjo, kad tiek organizacinė veikla, tiek jos rezultatai atitinka tarptautinėms verslo mokykloms keliamiems standartams, kurie yra aukštesni nei Lietuvos mokslo taryba kelia Lietuvos aukštosioms mokykloms.

Kryptingo KTU darbo vaisius pastebi ir aukščiausio lygio universitetai (Oksfordo, Berklio, MIT). Mūsų tyrėjai vysto mokslinius projektus su Oksfordo, Berklio, St. Galeno, Teksaso universitetais. Štai Masačiusetso technologijos instituto (MIT) leidžiamo žurnalo redakcija KTU tyrėjų publikaciją atrinko kaip geriausią publikaciją, reklamuojamą pagrindinėje virš 12 tūkst. tyrėjų suburiančioje vadybos mokslo konferencijoje pasaulyje. Toje pačioje konferencijoje KTU tyrėjai nominuojami, kaip geriausių pranešimų autoriai.

Augantis KTU ekonomikos ir vadybos mokslininkų žinomumas pasaulyje leidžia į universitetą pritraukti užsienio tyrėjus, kuriuos remia „Fulbright“ ir DAAD programos, Japonijos vyriausybė. Mūsų tyrėjai sėkmingai stažuojasi JAV, Kinijos, Japonijos ar Europos universitetuose.

Tyrimų rezultatai leidžia vykdyti net 5 Europos remiamus Horizontų projektus (kas yra unikalu Ekonomikos ir verslo fakultetui).

KTU EVF – vienintelis fakultetas Lietuvoje, laimėjęs prestižinį „ERA Chairs“ projektą, kurio vykdymo metu KTU dirbs aukščiausio pasaulinio lygio tyrėjai, bus vystoma Lietuvos pramonei ir ūkiui aktuali tema „Pramonės 4.0 poveikis valdymo praktikoms ir ekonomikai“. Šių tyrėjų pritraukimui ir išlaikymui Europos Komisija skyrė beveik 2,5 mln. eurų.

Taigi, linkėčiau, kad visuomenei nebūtų pateikiama neteisinga informacija. Priešingai, kviečiu vienytis ir kartu kryptingai dirbti bei kelti Lietuvos mokslo prestižą pasaulyje bei didinti mokslo poveikį Lietuvos verslui ir visuomenei.