Praėjusį pirmadienį per pasaulį nuskambėjo kaip tik toks retas atvejis dėl JAV pozicijos Afganistano klausimu. Kalbėtojas pripažino anksčiau instinktyviai giliai tikėjęs pasitraukimo būtinybe. Kadangi savo nuomonę pakeitė JAV prezidentas, sprendimas apims plačiau nei vien tą regioną, ir turės įtakos viso pasaulio tarptautinei politikai, įskaitant ir Lietuvą.
JAV prezidentas kartu yra ir vyriausiasis JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Tiesa, jo galios yra atsveriamos Kongreso, į kurį jis privalo kreiptis leidimo ypatingiems kariniams veiksmams. Praėjus septyniems mėnesiams Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pasakė savo pirmąją kalbą kaip ginkluotųjų pajėgų vadas.
Kruopštus pasirengimas
Rugpjūčio 21-osios kreipimuisi į tautą per renginį „Fort Myere“ Virdžinijoje buvo ilgai ruoštasi, ir galutinis sprendimas priimtas vos prieš kelias dienas, per susitikimą su generolais prezidento rezidencijoje Camp Davide. O prieš mėnesį D. Trumpas pasikvietė į Baltuosius rūmus pietų keturis Afganistane tarnavusius kariškius ir detaliai klausinėjo apie jų patirtį. Kaip po prezidento kalbos sakė gynybos sekretorius generolas Jamesas Mattis‘as, jis esą patenkintas, su kokiu kruopštumu buvo išnagrinėtas Afganistano klausimas.
Ši tema asmeniškai liečia jūrų pėstininkų atsargos generolą Johną Kelly‘į, kurio 28 m. sūnus leitenantas Robertas Kelly‘is žuvo Afganistane 2010 m. Šiuo metu J. Kelly‘is yra Baltųjų rūmų aparato vadovas. Savo kalboje D. Trumpas nekart paminėjo, jog būsimais veiksmais bus pagerbtas kiekvienas žuvęs ar sužeistas Afganistane karys, nes jų auka netaps tuščia. „Jie yra nusipelnę pergalės plano“, – sakė prezidentas.
J. Kelly‘io nesutarimas su pagrindiniu prezidento strategu Steve‘u Banonu baigėsi pastarojo pasitraukimu. Nugalėjo platesnis požiūris į JAV kaip pasaulinę lyderę, įveikęs izoliacinę poziciją. S. Banonas laikėsi nuomonės, kad niekur JAV kištis nereikia ir jėgas verčiau skirti rūpinimuisi vidaus reikalais. Tokios nuostatos kėlė susirūpinimą tiek NATO, tiek ES, tiek Ukrainoje, nes taip būtų atrištos rankos stipresniojo teisės politikai. Dabar S. Banonas grįžo į savo portalą kritikuoti prezidentą, o D. Trumpas telkia sąjungininkus.
D. Trumpas paminėjo, jog kreipsis į NATO sąjungininkus palaikyti naują strategiją papildomais pajėgų ir finansų didinimais. Lietuvos gynybos taryba labai laiku priėmė sprendimą siųsti karių kovai prieš Islamo valstybę.
Nauja doktrina
D. Trumpas išdėstė naują JAV doktriną. Daugiau nebus bandoma su JAV karine galia konstruoti demokratijas tolimuose kraštuose ir pertvarkyti valstybes pagal savo vaizdinį. „Mes neužsiimsime tautos statyba. Mes žudysime teroristus“, – paskelbė D. Trumpas. Vakuumas Afganistane leido ten subrandinti 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolį, JAV atsitraukimas vėl kuria tenai peryklą teroristams, todėl D. Trumpas vardan taikių piliečių saugumo skelbia, jog kova vyks iki pergalės. 2017 m. balandį numesta „bombų motina“ Afganistano kalnuose įspėja, jog šįkart bus kariaujama rimtai.
Kuo gali išvirsti nepamatuotas atsitraukimas, rodo skubotas ir viltingas B. Obamos žingsnis išvesti visus dalinius iš Irako. Buvo sukurtas jėgos vakuumas, kurį greitai užpildė jame atsiradusi ir išaugusi Islamo valstybė.
Saugiam gyvenimui iš talibaniškos valstybės grasintų ne tik sprogmenimis. Pagal JT 2015 m. duomenis, Afganistanas užima 85 proc. pasaulinės heroino gamybos, kuris paskleidžiamas po visą pasaulį ir krauna turtus Talibanui. Kova prieš aguonų auginimą ir narkotikų gamybą nebuvo paminėta, tačiau, kaip pasakė prezidentas, jo kalba „Fort Myere“ yra tik „naujos strategijos detalės“.
Parama afganams bus teikiama, tačiau jie privalo įsidėmėti, jog JAV kantrybė turi ribas. Daugiau nei aiškus įspėjimas dėl ten klestinčios korupcijos ir išvagiamos pagalbos. D. Trumpas išsakė atsargią prielaidą, kad politinis susitarimas gali būti pasiektas net išsaugant Talibano elementą būsimame taikiame Afganistane.
Kita ypatybė – operacijų kriterijus bus ne laikas, o rezultatas. Mat Barackas Obama, siųsdamas papildomus dalinius į Afganistaną, buvo apibrėžęs, kad po 18 mėnesių jie grįš. 2009 m. gruodį pradėjus atsitraukimą, pasiekti laimėjimai dingo, o atlaisvintą vietą vėl užėmė Talibanas, dabar kontroliuojantis apie 40 proc. šalies. Kadangi pagrindiniu kriterijumi dabar tampa rezultatas, nebus skelbiama, kada, kiek ir kokių dalinių bus nusiųsta į Afganistaną. Šiuos klausimus spręs kariškiai. Priešui nėra ko pranešinėti savo planų iš anksto.
Indijos korta
Didelį rūpestį JAV kėlė ir tebekelia slidi Pakistano pozicija. Jis yra nemažai nukentėjęs nuo terorizmo, tačiau prieš vienas grupuotes atvirai kariauja, o kitas – paslapčia palaiko.
Talibano vadai sėkmingai vadovauja karo veiksmams Afganistane iš Pakistano šiaurinių provincijų, ten veikia treniruočių stovyklos naujiems kovotojams, ten galima saugiai atsikvėpti po antpuolių. Net Osamos bin Ladeno sunaikinimo operacija šiauriniame Pakistane įvykdyta neinformavus Islamabado, nes buvo baiminamasi dėl informacijos nutekėjimo. Tuo tarpu JAV Islamabadui yra skyrusi virš 20 mlrd. JAV dolerių pagalbos nuo 2001 m. Savo įtaką Pakistanui per paramą ir investicijas didina ir kita Afganistano kaimynė Kinija.
Dabar D. Trumpas reikalauja iš pakistaniečių užtikrinti realią pagalbą ir naudoja didžiojo jų priešo Indijos kortą, kurią kviečia aktyviau reikštis Afganistane, primindamas jai naudą iš milijardinės prekybos su JAV. Indijos įtraukimas nemažiau suerzintų ir Kiniją, kuriai Indija yra didžiausias varžovas regione.
B. Obamai 2014 m. pabaigoje sumažinus JAV kontingentą Afganistane iki dabar ten esančių 4800 karių, į regioną bando grįžti Rusija, 2016 m. gruodį surengusi Maskvoje Afganistano taikos konferenciją su Kinija ir Pakistanu. Nei pats Afganistanas, nei JAV pakviesti nebuvo. Dabar amerikiečiai baudžiasi grįžti veiksmais ir atsivesti Indiją.
Pačiame Afganistane dabar vis dažniau pasitaiko perimti iš talibų naujutėlių Rusijos gamybos ginklų. Rusų diplomatai bet kokį užfiksuotą jų kontaktą su talibais aiškina bandymais pasodinti juos prie derybų stalo. Panašu, kad Rusija tikisi talibų rankomis apsaugoti savo sienas nuo ISIS grėsmės, o Rusijos prezidento atstovas Afganistanui Zamyras Kabulovas Turkijos naujienų agentūrai yra atvirai pripažinęs, jog Rusijos ir Talibano požiūris į JAV sutampa.
Yra pavojus, kad atsinaujinę karo veiksmai Afganistane virs JAV ir Rusijos netiesioginiu, vadinamuoju proxy karu. Jam D. Trumpas iš anksto telkiasi Indiją į sąjungininkes. Nebesistengiama tyliai išvengti konfrontacijos: JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas kitą dieną po prezidento kalbos viešai apkaltino Rusiją, kad ši tiekia ginklus talibams.
D. Trumpas yra trečiasis JAV prezidentas, kuris imasi jau 16 metų trunkančio ilgiausio JAV istorijoje karo. Įjungdamas karinius, ekonominius ir politinius svertus, bet nekeldamas neįgyvendinamų tikslų, jis turi galimybę užtikrinti, kad Afganistanas ateityje nebus heroino ir islamistų rezervatas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.