Gruodį atsistatydino Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) generalinis ir vykdantysis direktoriai ir Maskvos antidopingo laboratorijos vedėjas. Šios už dopingo tyrimus Rusijoje atsakingos ir tarptautiniu mastu pripažintos laboratorijos įgaliojimus po raporto apie Rusijos lengvaatlečių ruošimą suspendavo WADA.
Šaltiniai bėga arba miršta
Maskvos laboratorijos vedėjas Grigorijus Rodčenkovas suprato, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes būtent jis buvo visos dopingo programos centras. Padedamas amerikiečio dokumentinių filmų kūrėjo Bryano Fogelio, 2016 sausį jis pabėgo į JAV ir drauge su pagalbininku parašė laišką WADA ir Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), kad yra pasiruošęs suteikti informacijos apie dopingo vartojimo Rusijoje sistemą.
Pabėgęs G. Rodčenkovas papasakojo, jog jis po daugelio bandymų sukūrė trijų anabolinių steroidų kokteilį, kurį daug geriausių Rusijos sportininkų naudojo jau 2012 Londono olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose, kurios buvo lyg repeticija prieš pagrindinį tikslą Sočyje.
Mirtino pavojaus nuojauta seno vilko, pažįstančio Rusijos didžiojo sporto kuluarus, neapgavo. Dėl neskelbtų priežasčių 2016 vasario 3 dieną staiga mirė RUSADA kūrėjas Viačeslavas Sinevas, vadovavęs organizacijai 2008-2010.
JAV įsikūrusio G. Rodčenkovo širdis atlaikė, ir jis pateikė išsamius paaiškinimus. Nors po Sočio Vladimiras Putinas jį apdovanojo Draugystės ordinu, 2016 prezidentas apdovanotąjį pavadino „skandalinga asmenybe“. Rusijos sporto ministerija paskelbė, kad laboratorijos vedėjas ne atsistatydino, o buvo išmestas.
Pelės landa Sočyje ir kiti stebuklai
Pasirodžius naujai informacijai WADA nusprendė atlikti dar vieną nepriklausomą tyrimą. Komisijai vadovavo sporto teisės profesorius iš Kanados Ričardas McLarenas. Tyrimui buvo skirtos 57 dienos, per kurias komisija parengė 103 puslapių raportą.
Gruodį WADA paprašė Maskvos laboratorijos pasirūpinti Maskvoje esančių 10 000 pavyzdžių saugumu. Ignoruojant prašymą, 8 000 pavyzdžių, datuotų iki rugsėjo vidurio, buvo sunaikinti. Teisintasi, jog saugo tik 90 dienų. Panašiau, kad bijota WADA audito, nes per vasarą galėjo prisikaupti nešvarių mėginių.
Iš 95 Sočio pavyzdžių komisija atrinko 11 buteliukų su mėginiais. Mikroskopinė ekspertizė patvirtino, jog visi buteliukai buvo pakartotinai atidarinėjami. WADA ir TOK atstovai atrinko dar 38 buteliukus. Iš Lozanos visus 40 nusiuntė ištirti į Londono laboratoriją.
Keliuose iš jų mėginio DNR nesutapo su esą mėginį davusio rusų sportininko DNR. Šešiuose buteliukuose druskos rasta tiek, kad žmogui sukeltų pavojingą sveikatai būseną. Tai atitiko G. Rodčenkovo parodymus, kad jie dėdavo valgomosios druskos, siekdami gauti sunaikinto pavyzdžio lyginamąjį svorį.
Sportininkams buvo prisakyta telefonu nufotografuoti jiems duodamo buteliuko 7-ženklį kodą, kad burtininkai galėtų nustatyti tapatybę. Nuotraukas persiųsdavo nurodytu adresu.
Naktį į pavyzdžių ėmimo kambarį užeidavo laboratorijos Registracijos ir biologinių mėginių apskaitos departamento vadovas Jevgenijus Kurdiacevas. Atrinkęs reikiamus buteliukus, juos perduodavo į gretimą kambarį, esantį jau už padidintos saugos perimetro. Iš anksto sienoje tarp kambarių ties grindjuoste buvo padaryta skylė, dienos metu pridengta plastmasiniu laidų jungties dangteliu ir užstatyta spintele.
Slaptame kambaryje būdavo FSB agentas Jevgenijus Blochinas, kuris turėjo leidimą įeiti į pastatą kaip inžinerinės kompanijos Bilfinger inžinierius santechnikas. Dėl viso pikto FSB nuolat sekė tarptautinį WADA ekspertą prancūzą, kad šis nesugalvotų naktį netikėtai užsukti į laboratoriją.
FSB agentas išsinešdavo gautus per skylę buteliukus ir po kelių valandų grąžindavo atidarytus. G. Rodčenkovo kompanija juos išplaudavo, iššluostydavo ir pripildavo švaraus šlapimo iš Maskvos. Kad išliktų tas pats lyginamasis svoris, kuris keičiasi priklausomai nuo pavyzdžio davimo laiko (ką valgė, ką gėrė, kaip ilsėjosi davėjas tuo metu), praskiesdavo distiliuotu vandeniu arba įdėdavo valgomosios druskos.
Pasak G. Rodčenkovo, taip per olimpines žaidynes jie sunaikino ne mažiau šimto pavyzdžių.
Voratinklio ribų dar nesimato
Kompiuterinė ekspertizė patvirtino, jog G. Rodčenkovas 2015 sausį perdavė Sporto ministerijai slaptą raštą, kuriuo įspėjama šalies sporto vadovybė. Jei Pekino, Londono ar įvairių pasaulio čempionatų rusiški pavyzdžiai būtų patikrinti, dėl atsiradusių naujų testavimo technologijų ne mažiau kaip 25 Rusijos atletai būtų diskvalifikuoti.
Po R. McLareno raporto WADA paragino FIFA Etikos komitetą išnagrinėti FIFA vykdomojo komiteto nario Vitalijaus Mutko elgesį ir kilusius įtarimus futbolo srityje. Juk 2018 pasaulio futbolo čempionatas numatytas Rusijoje.
Tačiau Rusijos sporto ministras V. Mutko namuose turi labai tvirtą užnugarį: kada dėl pasaulio čempionato į Rusiją buvo atvykęs dabar jau pašalintas FIFA prezidentas Josephas Blatteris, svarbiausiame pokalbyje dalyvavo tik J. Blatteris, V. Mutko ir vertėjas. Vokiečių kalbos vertėju buvo pats V. Putinas, nes V. Mutko kitaip nei rusiškai nelabai gali susikalbėti. Kažką jie trise sutarė, nes Rusija gavo teisę rengti čempionatą, ko labai troško V. Putinas.
Euforija, kurią tarp rusų sukėlė dopingu užaugintas medalių derlius Sočyje, leido su kone visuotino pritarimo šūksniais užpulti Ukrainą. Laimei, numatytos euforijos po Rio nebus. Bet ją galima pakeisti įniršiu ant Rusijos sportininkų skriaudikų.
TOK dangsto Rusijos nusikaltimą
Po chaotiškų TOK išsisukinėjimų ir Tarptautinio paraolimpinio komiteto (TPK) sprendimo R. McLarenas surengė spaudos konferenciją, kurioje jis tiesiai šviesiai pareiškė, kad TOK iškraipė jo raporto turinį, nes dėl laiko stokos komisija nenustatinėjo, kokie sportininkai ir ką vartojo, o TOK bando kalbą pasukti būtent į tai, kas nebuvo tirta.
Pasak profesoriaus, tyrimas atskleidė valstybinę dopingo programą, kurią Rusijoje vykdė kelios institucijos: Maskvos laboratorija, sporto ministerija ir FSB. Todėl atsakinga yra valstybė, o ne pavieniai sportininkai.
R. McLarenas pabrėžė, jog TOK, klaidingai interpretuodamas tyrimą, nepakvietė pokalbiui nei paties profesoriaus, nei jo grupės. Tuo tarpu TPK elgėsi priešingai: daug bendravo, aiškinosi detales, gavo papildomų įrodymų. O po visų neaiškumų pašalinimo TPK priėmė sprendimą neleisti Rusijai dalyvauti.
Pristatydamas raportą, prof. R. McLarenas išreiškė nusiteikimą pratęsti tyrimą ir ištirti dar neatsakytus klausimus. Tam reikia žalios šviesos ir finansavimo. Matysime, ar Vakarų institucijų sisteminė galia bus didesnė už pažeistas grandis, ar įstatymo viršenybė dominuos virš kažkieno politinių ir ekonominių interesų.