Ir nereikia kuklintis: Peterborough, kur gausi lietuvių bendruomenė ir net lietuviškas restoranas atidarytas, užėmė garbingą antrą vietą priešiškiausių Europos Sąjungai vietovių sąraše. Aišku, laurais turime dalintis su rumunais ir kitais atvykėliais, kurių elgesys britams buvo nepriimtinas.
Lietuvių yra ir viename geriausių pasaulyje universitetų Kembridže, netoli Petersborough. Tačiau pastarieji neigiamų emocijų nesukėlė. Kembridžas patenka tarp labiausiai už ES pasisakančių vietovių.
Balsavusieji „Išeiti“ vadovavosi ne racionaliais argumentais, o savo asmenine patirtimi. Nors Britanijoje nedarbo lygis vos 5 proc., imigrantai kaltinti darbo vietų atiminėjimu, nes žmonės mato daug dirbančių atvykėlių.
Dabar anglų spaudoje bandoma pridengti nepasitenkinimo imigrantais aspektą ir aiškinti neigiamą balsavimą nepasitenkinimu savąja valdžia. Bet debatų įkarštyje pagrindinė tema buvo imigracija, ir to neištrinsi. Britams dabar nepatogu prieš pasaulį pasirodyti rasistais, todėl nepatogų motyvą bando keisti priimtinu – juk nieko neįžeisi, sakydamas, kad valdžia bloga. Kas kita, jei tautos balsas pareiškia, jog imigrantai yra blogiukai. Ypač negerai atrodo, kada taip 21 a. prabyla tauta – pagarsėjusi kolonistė.
Juk trečiojo pasaulio žmonės atvyksta į Didžiąją Britaniją daugiausiai iš buvusių jos kolonijų. Kadaise britai laivais nutiesė tiltus į tas tolimas šalis, plėšė jas ir išnaudojo, kurdami savo gerbūvį. Dabar tais tiltais atėjo žmonės iš tų kraštų. Anksčiau britams buvo puota, o dabar yra lėkščių plovimo metas. Pernai imigrantų srautas dalijosi beveik per pusę: pusė iš ES, antra pusė – iš kitų šalių. Išstojimas niekaip nepaveiks antrosios pusės.
Atvirkščiai – prancūzai dabar pagal 2003 susitarimą su Jungtine Karalyste saugo savo vakarinę sieną. Kalė mieste per imigrantų antplūdį susitelkę apie 7000 nelegalų, gyvenančių „džiunglėmis“ pramintoje stovykloje. Po britų referendumo prancūzai kelia klausimą, kad susitarimas netenka galios ir nėra ko švaistyti savo lėšų bei policijos pastangas saugant, kad nelegalai neprasprūstų per Lamanšą. Tegul „džiunglės“ keliasi į Doverį, sako Kalė miesto merė.
Narystės ES klausimas egzistavo, bet jis nebuvo toks aktualus, kad britai imtų priešintis tarpusavyje. Davidas Cameronas nusprendė jį panaudoti rinkimų agitacijai. Pažadėdamas referendumą iki 2017 m., jis siekė euroskeptikų palankumo ir jo susilaukė. 2015 konservatoriai užtikrintai laimėjo ir suformavo nebe koalicinę, o grynai savo vyriausybę. Britanijoje garsiai duotą pažadą reikia tesėti. D. Cameronas 2016 vasarį įtikino kitus ES lyderius, kad gavęs išskirtinių teisių Britanijai, referendumu pasieks narystės patvirtinimą. Vardan pergalės rinkimuose jis buvo užstatęs savo šalies ateitį.
Nežiūrint visų racionalių argumentų, 52 proc. britų nenori būti ES. Tarp jų vyrauja menkesnio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus rinkėjai, skaitantys bulvarinę spaudą. Jaunimas ir žmonės su aukštuoju buvo už „Likti“. Bet jų balsų neužteko. Nors aktyvumas buvo virš 72 proc., maksimaliai mobilizavosi tik norintys išeiti, o didelė dalis jaunimo tiesiog patingėjo patvirtinti savo nuomonę.
Tai jiems pamoka visam likusiam gyvenimui. Didysis kasmetinis Glastonberio festivalis, kur balsavimo savaitę virš šimto tūkstančių jaunuomenės gerai leido laiką, baigėsi. Dabar ateitis kupina nežinios.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.