Ši mintis dabartiniame socio-ekonominiame kontekste atrodo kiek keistai: šalyje menki atlyginimai, didžiulė socialinė atskirtis, emigracija.
R. Juodka kalba apie tai, kad mes galime mėgautis erdve, kuri kitose šalyse yra tik turtingųjų privilegija, maža vidinė konkurencija ir, be abejo, gamta.
Ar galima su tuo nesutikti? Manau, kad ne.
Niekas neprieštaraus, kad pokyčiai pirmiausiai prasideda nuo idėjos. O jeigu tai būtų radikali idėja, ne koks tylus pamąstymas?
Juk ir Lietuvos nepriklausomybė iš pradžių buvo idėja, gimusi žmonių galvose ir stūmusi veikti.
Rugsėjį startavusi iniciatyva Idėja Lietuvai jau surinko daugiau nei 500 idėjų, suvienijo žiniasklaidos priemones, šalies vadovus, verslininkus.
Didžiausia grupė idėjų – 114 – pateikta būtent ekonomikos srityje. Tai aiškus signalas – čia dramatiškai reikia permainų.
Tačiau šalies sprendimų priėmėjai tarsi sutartinai apsimeta negirdintys nei ekonomistų, nei verslininkų, nei profsąjungų, nei juos išrinkusių piliečių ir net tarptautinių institucijų raginimų imtis reformų.
Ir šiemet sparčiai augant ekonomikai Vyriausybė praleido auksinę progą pertvarkyti mokesčių sistemą ir pakloti tvirtus pamatus šalies ateities proveržiui. Kodėl? Bijo imtis radikalių sprendimų?
Bet ar ne tai buvo žadėta?
Šalis turi apsispręsti, kas jai svarbu, o ne kamšyti skyles ir nuolat gesinti gaisrus paberdama trupinių tai pensininkams, tai vaikus auginančioms šeimoms.
Tokie pabarstymai laimės neprideda, tik tuos kelis eurus, kuriuos žaibiškai suryja augančios kainos.
Man asmeniškai atrodo, kad darbo jėgos apmokestinimo keitimas yra kritiškai svarbus nykstančiai Lietuvai ir netgi emigravusiems jos piliečiams. O jeigu šalis imtų ir paskelbtų: dirbantieji – Jūs mūsų vertybė, nes išlaikote visą viešąjį sektorių ir tuos, kurie dirbti nebegali, tačiau sunkiai dirbdami užsitarnavo turėti orią senatvę.
Ir... imtųsi radikalių sprendimų. Variantų yra įvairių. Pavyzdžiui, sutarti, kad pirmasis tūkstantis uždirbtų eurų yra visiškai neapmokestinamas, arba panaikintų gyventojų pajamų mokestį, o gal perpus nurėžtų „Sodros“ įmokas, visus aktyviai veikiančius asmenis įtrauktų į socialinio draudimo sistemą.
Be to, tikiu, kad tai būtų gera žinia šimtams tūkstančių emigravusių lietuvių, kurie ilgesingai žvalgosi per petį, o gal jau gyvenimas taip mylimoje Lietuvoje pagerėjo ir pagaliau galima grįžti.
Belieka pasirinkti kryptį ir veikti.
Ir tai padarę mes visi sukurtume savo Šveicariją – žalią, jaukią laimės ekonomikos šalį.
Tačiau nereikia pamiršti trijų „I“, kurias pateikęs savo idėjas priminė ekonomistas Nerijus Mačiulis: idėja, iniciatyva, įgyvendinimas.
Liko mėnuo teikti idėjas, nepraleiskite progos, nes Lietuva esame mes ir mūsų visų šaliai reikia idėjos!