R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kai rinkėjai – vaikai arba gyvuliai, reformas atstoja draudimai

Per patį vidurvasarį Lietuvos Katalikų Bažnyčia turi vienu palaimintuoju daugiau, o Lietuva – vienu gelbėtoju mažiau. Virš pareigūniškai trumpai apkirptos premjero Sauliaus Skvernelio galvos, tarsi ryto rūkas virš ganyklos pakilus saulei, išsisklaidė Didžiojo reformatoriaus aureolė.

Šią savaitę, dar prieš Jonines, premjeras su gausia svita užkopė į Gedimino kalną. O paskui parašė: „Nesinori to sakyti, tačiau mūsų valstybės simbolis – Gedimino kalnas – yra puiki daugelio Lietuvoje vykstančių procesų iliustracija. Iš išorės viskas ne taip ir blogai, tačiau viduje – daugybė rimtų problemų, bėdų bei aplaidumo“.

Konstatuoti bėdas smagu buvo prieš metus, kai valdžioje dar taikiai snūduriavo Algirdas Butkevičius, o S. Skvernelis, susikabinęs už rankučių su Ramūnu Karbauskiu, tvirtai žengė į pergalę rinkimuose per parklupusių liberalų kūnus ir darbiečių bei tvarkiečių politinius lavonus.

Po metų tai skamba visiškai kitaip – visos bėdos ir aplaidumas jau vertinami ne kaip kažkieno kitų, o pirmiausia jo paties vadovaujamos vyriausybės veiklos rezultatai. Juolab, kai už premjero nugaros nuolat girdime pašaipų Gabrieliaus Landsbergio balsą: „Blogiausia, kas gali nutikti Lietuvai, yra dar 4 prarasti metai. Kur žadėtos reformos?“

Reformos stabdomos taip, kad neužuosti svylančios gumos kvapo tiesiog neįmanoma. Jis prasismelkia per sėkmingas universitetų rektorių pastangas aukštojo mokslo reformą paversti pageidavimų koncertu, kuriame nuskamba daug sentimentalių linkėjimų siekti studijų kokybės, bet taip ir lieka neaišku, kiek kuriam universitetui dar liko gyventi.

Jeigu šiandien būčiau abiturientu ir reikėtų rinktis, į kurią aukštąją mokyklą stoti, pasijusčiau kaip reikiant sutrikęs, nes visiškai neaišku, kas bus parašyta studijų baigimo dokumente. Gal verta tyčia pasirinkti Šiaulių ar Edukologijos universitetą, kur stojančiųjų konkurencija mažesnė, o po kelerių metų nuobodžiavimo gauti tokį pat diplomą, kaip ir įstojusieji į Vilniaus universitetą? Arba neeksperimentuoti su savo likimu ir rinktis studijas užsienyje.

Kiek daugiau aiškumo šiandien liko jauniems žmonėms, svajojantiems tapti miškininkais. Negi imsi ir atidėsi studijų programos pasirinkimą, kol Lietuvos miškininkų sąjunga ir UAB „Civitta“ už 200 eurų atliks Miškų įstatymo pataisų, reglamentuojančių urėdijų reformą, nepriklausomą ekspertinį įvertinimą? Ta pati Miškininkų sąjunga, kuri šių metų vasario 29-ąją savo neeiliniame suvažiavime priimtoje rezoliucijoje Aplinkos ministro Kęstučio Navicko inicijuotą reformą išvadino „nekvalifikuotai ir neskaidriai vykdoma“, o patį ministrą apkaltino „Lietuvos ir užsienio medienos verslo įmonių interesų tenkinimu“ ir reikalavo ištirti „ar jų veikloje, susijusioje su valstybinių miškų reforma, nėra galimų korupcijos apraiškų, ar kitų nusikalstamų veikų“.

Kai reformų nepriklausoma vertintoja gali tapti labiausiai jos stabdymo trokštanti interesų grupė, nelieka jokių abejonių, kad duobė reformai palaidoti jau iškasta. Galima drąsiai studijuoti miškininkystę ir svajoti ne kiaulių maro išvengusių šernų mėšle braidyti ir gandrų lizdus skaičiuoti, o kada nors tapti išdidžiu vienos iš 42 nepajudinamų urėdijų valdovu. O kad nepriklausomiems ekspertams dirbti būtų smagiau, kitą penktadienį Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija dar surengs įspėjamąjį streiką.

Reformos nė neprasidėjo ten, kur LVŽS išrinkę į valdžią žmonės jų bene labiausiai tikėjosi – sveikatos apsaugos sistemoje. Ministrui Aurelijui Verygai tiesiog nėra laiko pastebėti, kokio storumo vokelius priverstos dėti į gydytojų chalatų kišenes operuotis iš provincijos suvežtos senolės ir gimdyvės. Klausimas „Kiek duoti gydytojui prieš operaciją?“ tebėra viena populiariausių „Google“ paieškos sistemoje užklausų lietuvių kalba. Forume „Supermama“ apie 60 proc. komentatorių pasisako už kyšių davimą ir teigia, jog kyšį davė daugiau nei 2 kartus bei mano, jog ateityje tai pakartos. Nebėra laiko ministrui pastebėti ir lagaminus emigracijai susikrovusių gydytojų bei slaugytojų minios. Jis turi svarbesnių darbų – lyg šventasis Jurgis kaunasi žūtbūtiniame mūšyje su alkopramonės slibinu. O šią savaitę dar ir su koduojančiais nuo alkoholizmo kolegomis psichiatrais bei psichoterapeutais.

Geriausiai verygizmo esmę paaiškino ne opozicija, o tos pačios LVŽS frakcijos narys Zenonas Streikus, birželio 21-ąją feisbuke parašęs: „Draudimai tinka greitam tvarkos įvedimui į gyvenimą tų, kuriuos laikai žemesniais – pradedant gyvulėliais, vaikais, bendradarbiais ir baigiant sutuoktiniais“. Kadangi jokių žinių, jog šis Seimo narys būtų susiruošęs paskui Dovilę Šakalienę sprukti iš frakcijos, gauti nepavyko, tai belieka šitą įrašą suprasti kaip vis naujų draudimų sumąstančios valdančiosios daugumos požiūrio į savo rinkėjus deklaraciją.