Ministrui Aurelijui Verygai susitelkus į tai, ką jis įsivaizduoja esant Lietuvos blaivinimu, vokeliai su banknotais, operacijai ruošiamų artimųjų kišami į gydytojų ir slaugytojų chalatų kišenes, nuosekliai storėjo. Kiek prieš keletą metų reikėjo duoti litais, dabar jau mokama eurais.
Todėl visi paviešinti medikų algalapiai ir skundai, kad po 6 metų mokslų uždirba kaip prekybos centrų kasininkai, gali sugraudinti tik tuos, kam neteko patirti malonumo sirgti sunkia liga. Jokiu būdu neneigiu, kad šalyje galbūt egzistuoja gydytojų, kurie gyvena už tuos oficialiai gaunamus 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių. Tačiau jų reikalavimą valstybės biudžeto svarstymo pageidavimų koncerte lipti į sceną be eilės apsunkina kyšių vokelius gaunančių kolegų oficialių pajamų neatitinkanti gyvenimo kokybė.
Gyvename nedidelėje valstybėje, kur visi vieni kitus pažįsta ir mato, kokios vertės namus prestižinėse vietose statosi ir kokiais automobiliais važinėja mūsų medikai. Kai kitų viešojo sektoriaus darbuotojų prabangus gyvenimo būdas neatitinka oficialių pajamų, į jų duris anksčiau ar vėliau pasibeldžia Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai. Susidaro įspūdis, kad medikams daroma išimtis, nes jie juk gelbsti gyvybes, o prispausi gyventi už algą gali emigruoti ten, kur moka daugiau.
Veidmainystės burbulas sprogo pernai, kai prieš pat Seimo rinkimus buvęs Kauno klinikų vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas Juozas Pundzius, kilus įtarimams dėl milijoninių turtų kilmės, buvo pašalintas iš partijos. Partiečių neįtikino J. Pundziaus istorija apie testamentu paveldėtą didžiulį turtą, o pats medikas tuomet aiškino, kad 2008 m. tėvas Aloyzas Pundzius testamentu jam vienam paliko 752 tūkst. nedeklaruotų litų.
Kiek tokių pundzių ir pundzienių yra kiekviename mieste ir rajone, visuomenė tiesiog nenorėjo toliau aiškintis. Kol neužklupo liga, lengviau įsivaizduoti, kad tikroji korupcija vyksta tik ten, kur politikai ima banknotais užtaisytas brendžio dėžutes. 19 metų Lietuvos gydytojų sąjungai vadovaujantis profesorius Liutauras Labanauskas kyšius medikams atkakliai vadina dovanomis ir teigia, neva pacientai patys veržiasi atsidėkoti gydytojams.
„Atsidėkojimo aktus savo akimis mačiau Vokietijoje, Švedijoje, kur medikų atlyginimai yra normalūs. Dovanos, pavyzdžiui, saldainiai, dedami ant specialaus staliuko skyriuje. Pinigai taip pat duodami, išrašomi čekiai. Žmogus gali čekį išrašyti asmeniškai gydytojui arba skyriui“, – prieš keletą metų kalbėjo L. Labanauskas.
Gal todėl jo vadovaujama Lietuvos gydytojų sąjunga dabar sutinka su tokiomis medikų algų didinimo sąlygomis, kurias siūlo Sveikatos apsaugos ministerija. Svarbiausia, kad „dovanos“ nebūtų įvardintos kyšiais ir ministerija nesikėsintų į teisę netrukdomai jas gauti?
Todėl siūlau ne jam, o medikų peticijos autoriui Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovui Vytautui Kasiulevičiui pagalvoti apie sveikatos sistemos darbuotojų ir visuomenės susitarimą. Medikai įsipareigotų neimti kyšių iš pacientų, o visuomenė tuomet vieningai palaikytų jų reikalavimą didinti algas, galbūt net sutikdama su Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio didinimu, kad politikams beliktų nusileisti ir vykdyti peticijoje išdėstytą planą. Tačiau valstybė imtųsi panašių priemonių korupcijai sveikatos sistemoje išnaikinti, kokios buvo pritaikytos, pavyzdžiui, kelių policijoje. Neišvengiamai kažkam tektų nusivilkti chalatą ir pasimatuoti antrankius, o daugumai kyšius siūlančių ligonių pakaktų griežto įspėjimo, kad jų bandymai už vokelį gauti išskirtinį dėmesį gresia baudžiamąja atsakomybe.