R. Švedas. ES krizėje. O priežastis ar žinom?

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris, sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente, konstatavo, kad „mūsų Europos Sąjunga išgyvena dalinę egzistencinę krizę“. Stipru. Įsivaizduokite, savo darbuotojams taip pasakytų įmonės direktorius...

Europos Komisijos vadovas taip pat pareiškė, kad 2017 m. kovo mėn., minint Romos sutarčių 60-sias metines, pristatys ES ateities ilgalaikę viziją. „Joje bus išdėstyta, kaip sustiprinti ir pertvarkyti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą“ (J. C. Juncker). Tačiau, norint įveikti krizę, reikia žinoti kodėl ji kilo, taigi svarbiausias šiandienos klausimas – kokios ES krizės priežastys?

Paradoksalu, tačiau diskusijos ES krizės tema Europoje vertinamos neigiamai, jų dalyviams lipdomos „euroskeptiko“ etiketės ar net reiškiami kaltinimai noru sugriauti Europą. O turėtų būti priešingai. Palyginkime ES politinę sistemą su inžinerine. Prieš paleidžiant į gyvenimą naują kompiuterinį žaidimą, visų pirma, jis testuojamas. Dažnai pasitelkiami programišiai. Pirmasis „nulaužęs“ gauna solidžią premiją. Ir tai vyksta ne todėl, kad kažkas žaidimo nemėgsta, bet siekiant atrasti klaidas, pataisyti jas ir užtikrinti, kad vartotojai sėkmingai naudotųsi.

Net pats J. C. Junckeris pakvietė, kad „pradėdami vertinti Sąjungos padėtį turime būti nusiteikę labai realistiškai ir būti labai atviri.“ Todėl diskusijų ES krizės tema neturėtų būti vengiama, tol kol tai nėra sąmoningai eskaluojama ar politizuojama.

Krizė – tarsi liga. Pasak profesoriaus A. Jokubaičio, Europos Sąjungai reikia gydytojo. Tačiau, prieš paskiriant vaistus gydytojas turi būti tikras dėl diagnozės, nes netinkami vaistai gali sukelti dar rimtesnius padarinius.

Vienas reikšmingiausių ES krizės faktorių yra Brexit. Taip pat, dėl artimiausiu metu įvyksiančių svarbių rinkimų, jau vertinamas galimas domino efektas bei Nexit, Hexit, Frexit ar Gexit tikimybės.

Docentės N. Putinaitės teigimu, Europos Sąjunga „yra taikos ir gerovės sąjunga“. Taip, tačiau šiandien turime konstatuoti faktą, kad nebenorinčių rinktis Sąjungos atsiranda vis daugiau. Kodėl? Nejau karų iškankintai Europai nebesvarbu taika? Nejau, net bendroje rinkoje pralaimėdamos konkurencinę kovą JAV ir Kinijai, Europos valstybės tikisi ją laimėti po vieną atskirai? Vargu.

Demokratijos politinėje sistemoje svarbiausias vaidmuo tenka žmonėms. Žmonės sprendžia, kokioje politinėje sistemoje norėtų gyventi ir vėlgi žmonės renkasi, kas turėtų atstovauti jų interesus. Tad kas lemia, kad žmonės pasirenka kitas politines sistemas?

Nagrinėdami pastarųjų poros šimtmečių politinių sistemų kaitos atvejus, tyrėjai išskyrė šią žmonių elgsenos tendenciją: visų pirma (1) nepasitenkinimas, susitelkimas, ginčas ir netgi konfliktas, vėliau (2) galimybė rinktis ir savarankiškai padarytas sprendimas (pasirinkimas) bei galiausiai (3) gyvenimas pasirinktoje sistemoje, ją stiprinant ir puoselėjant. Svarbiausia, kad žmonės turėtų galimybę rinktis ir patys padarytų sprendimą. Istorija sako, kad kitų „padovanota“ ar „iš viršaus nuleista“ sistema, paprastai, žlunga, nes tai nebuvo sąmoningas žmonių pasirinkimas ir todėl jie jos nebrangino. Žmonės renkasi tai, kuo tiki, kas jiems svarbu, už ką galėtų netgi pasiaukoti.

Euroskepticizmo ir „exit“ retorika stiprėja nes:

- pirma, žmonių nepritarimas gimsta iš priešiškumo arba nesupratimo. Priešiškumas taikai ir ekonominei gerovei mažai tikėtinas, tad lieka nesupratimas. Žmonės nebesupranta Europos Sąjungos, kaip ji veikia, kas joje vyksta ir kuo ji naudinga. Sąjungos sukurtą gerovę naujosios kartos priima kaip duotybę;

- antra, žmonių nesupratimas byloja apie „Briuselio“ atitrūkimą nuo žmonių. „Briuselis“ ir Europos žmonės nebesusišneka ir čia yra didžioji problema.

Praėjus savaitei po J. C. Junckerio pranešimo Europos Parlamente, Obama, sakydamas savo paskutiniąją kalbą JT Generalinėje asamblėjoje kaip JAV Prezidentas, konstatavo, kad gerų ketinimų vedinas Briuselis per dažnai tampa izoliuotas nuo nacionalinių politikų. Per dažnai sostinėse sprendimų priėmėjai pamiršta, kad demokratijos veikia per pilietinį įsitraukimą iš apačios į viršų, o ne iš viršaus žemyn.

Europos Komisijos vadovo deklaruota „politiška Komisija“ nepakankamai įsiklauso į valstybių narių ir žmonių nuomonę. „Briuseliui“ reikėtų stiprinti bendravimą su žmonėmis bei paklausti – kokios Europos Sąjungos jie norėtų? Ar Sąjungos reikėtų daugiau, ar mažiau? Jei ES ilgalaikė vizija bus „nuleista iš viršaus“, ji tik dar labiau sustiprins neigiamas nuotaikas ir ES priešams sukurs sąlygas skaldyt ir valdyt.

„Tikrai didelė tiesa slypi žodžiuose – jei Europa netaps piliečių Europa, mes turėsime bėdų“, – teigė a. a. profesorius L. Donskis.

J. C. Junckeris savo kalboje taip pat pareiškė, kad nori „grąžinti Europos piliečiams tikėjimą mūsų bendru projektu“. Labai teisingai, būtent tikėjimas šiuo atveju yra labai svarbus. Žmogus patikės Europos Sąjunga, kai aiškiai supras jos naudą, ir tuomet tikrai jos nepaliks.