Tai iš esmės viską pasako apie zoną, kurioje buvome. Bet ar 25 metai ne rublio zonoje jau reiškia, kad neliko ir rublinio mąstymo?
Rublinio palikimo ir mąstymo – nors vežimu vežk. Vilniaus geležinkelio stotis yra rublinė. Ir oro uostas vis dar – kaip pilkas vienas rublis. Ir taksistai čia – rubliniai iki kaulų smegenų. Sostinės ir oro uosto valdžios – kaip rublinės. Ketvirtį amžiaus stumdo nepastumia epochinio taksi klausimo. Stadionas ir tas styro šalia „Akropolio“ kaip koks rublis.
Net premjeras prieš porą dienų per televiziją pasirodė kaip apskritas jubiliejinis geležinis rublis. Ministras Pirmininkas su juodais akiniais ir lakiniais batais išlipa iš blizgančio auto, atsargiai, kaip ir jo svita, aplenkia laukų kelio balą. Kad nuo liūčių nukentėjusiam ūkininkui praneštų, jog pinigų nėra ir nebus.
Talentingiausias karikatūristas nesugalvotų, o MP komanda padarė. Išėjo Skvernelis kaip tipiškas Petras Griškevičius. Jei kas tokį darbininkų ir valstiečių valdžios veikėją dar prisimena. Galėjo nieko ir nesakyti.
Užteko apsemto lauko ir lakinių batų. Ir katinui buvo aišku, kad valstiečių ir socialdemokratų frakcijų koalicijos premjerui dzin tie valstiečių apsemtų laukų reikalai.
Medinio rublio vertos politikų kalbos apie tai, kada ir kiek didinti minimalią algą. Baikim vieną kartą apie tą MMA. Kad ir kiek padidintume minimalią algą, ji vis tiek bus mažiausia alga šalyje. O jei tai mažiausia alga, tai didink nedidinęs ją, santykinis skurdo lygis, koks buvo, toks ir liks.
Nerublinis mąstymas būtų daryti tokią politiką, kad kuo daugiau žmonių gautų maksimalias algas. Ir pakeisti regresinę pensijų sistemą, kai kuo daugiau sumoki „Sodrai“ mokesčių, tuo santykinai mažesnę pensiją gausi.
Jei Vyriausybė ir Seimas būtų nerubliniai, jie ne moralizuotų verslą, kad tas mažai moka, o įpareigotų valdiškas institucijas darbuotojams mokėti daugiau nei MMA. Tada ir verslui, net jei tai valdžios ujamas smulkusis, neliktų nieko kito, kaip tik mokėti daugiau nei MMA. Kitaip darbuotojų pristigtų.
O jei kas bandys čia aiškinti, kad verslas tada atsivežtų ukrainiečių, tai tokiems galima pasakyti tik tiek: gal pasiskaitykite ką nors iš ekonomikos, o dar geriau smegenis persisodinkite, nes nuo kada žmonės į kitą šalį veržiasi dirbt už 400 eurų? Ir laikas baigti su tais rubliniais VMI ir „Sodros“ patikrinimais, bandant priversti darbdavius tik kelias valandas dirbantį žmogų įdarbinti už etatą.
Kol valdžia rublinė, tol ir piliečiai paskui valdžią dūsaus tik dėl MMA dydžio. Ir rašinės tokius niekus, kad antai „euras visai beturčiais pavertė – kam jis naudingas buvo, matome“.
Jei žmogui atrodo, kad tai euras jį pavertė beturčiu, tai tegu litai ir visam laikui sugrįžta, jam jie prasigyventi padėtų tiek pat, kiek nabašnikui kompresas. Nes rublinis mąstymas turto nekuria. Rublinis mąstymas turtą naikina.
Bet žodžių iš dainos neišmesi. Jei jau tokia metafora kaip šmėkla klajoja po Lietuvą, pravartu žinoti, kad mūsų visų turto naikinimu kasdien aktyviausiai užsiima per daug eurų kainuojanti, nelanksti ir vietoj konkretaus darbo tik mūsų eurus iš vienos kišenės į kitą per dažnai dėliojanti valdžia.
Rublinio mąstymo valdininkai geriausius sumanymus gali sumauti taip, kad lieka tik galvą kraipyti: kaip jie taip ir sugalvoja?
Reikia pavyzdžių? Yra pavyzdžių. Lietuva įsipareigojo ES prijungti prie vandentiekio ir nuotekų sistemų 95 proc. būstų. Puikus, europinis įsipareigojimas. Kaip atrodo praktikoje?
Ten, kur prijungė, viskas gerai. Bet ne visur pavyko. Vienam rajone pristigo procento, kitame – penkių trobų, kaip Kretingoje. Mat nėra jokio tokio įstatymo, kuris verstų pilietį savo trobos kanalizaciją prijungti prie bendros sistemos. Norės – jungsis, nenorės – nesijungs, ir ką jūs jam padarysite?
Nieko. Žmogus turi savo š... duobę, kai kurie naktį jos turinį ramiai perpumpuoja į vandentiekininkų 95 proc. prijungimo proga nutiestą kanalizaciją, kam jam tas vargas ir išlaidos po to? Ką daro Aplinkos ministerija?
Visoms vandentiekio įmonėms išsiuntinėja grasinimus: nepasiekėte 95 proc., todėl per 90 dienų grąžinate į valstybės biudžetą visas nuotekų prijungimui gautas lėšas. Iki paskutinio cento. Ne už tą dalį, kurios nepavyko prijungti, o visą gautą sumą. Ką tai reiškia?
Tai, kad, tarkim, „Trakų vandenys“ turi grąžinti 1,376 mln. eurų, o įmonės metinė apyvarta – tik 1,394 mln. eurų. 99 proc. apyvartos! Panašiai ir Vilkaviškio, Šakių įmonėms. Iš viso vandentiekininkai privalo grąžinti 16,09 mln. eurų. Teismus jau spalį turėtų pasiekti 23 bylos įmonėms.
Taip verslininkams ir reikia? Ramybės. Visos vandentiekio įmonės priklauso savivaldybėms. Šimtu procentu valdiškos įmonės. Žiūrim, ką turim?
Valstybė apšvarins savivaldybių įmones pasiimdama 16,09 mln. eurų. Pinigai iš vienos valdiškos kišenės bus perdėti į kitą. Tam sukurta dešimtys kilogramų raštų, vyko patikrinimai, virė diskusijos. Dabar dar teismai. Kur abi valdiškos pusės advokatus brangius samdysis, mūsų pinigus leis.
Teismus pralošę vandentiekininkai ims kreditus, kad galėtų į biudžetą ministerijos reikalaujamus pinigus įnešti. Ir čia pat prašys, kad Kainų komisija padidintų vandens kainą, nes iš ko gi daugiau vandentiekio įmonė gali grąžinti kreditą ir palūkanas?
Koks rezultatas? Vanduo mums nei šio, nei iš to dar pabrangs, ir 95 proc. būstų prijungimą prie nuotekų sistemos teks neribotam laikui atidėti. Nes tam skirtus pinigus valstybė atsiėmė. O jūs sakot: euras mus pavertė beturčiais. Kuo čia dėtas euras, kai valdžia durna?
Ką turėjo padaryti valdžia, jei ji jau įsipareigojo ES visus mūsų būstus prijungti prie nuotekų sistemos? Mažmožį. Įpareigoti įstatymo pataisa visus būsto savininkus prisijungti prie nuotekų sistemos. Viskas. Nei tau raštų rašinėti, nei dešimtims valdininkų mėnesius niekais užsiiminėti, nei 16,09 mln. eurų iš vienos valdiškos kišenės į kitą perdėlioti.
Atrodo, ir Karbauskio karvei aišku. Bet ne. Verda kovos.
Vandentiekininkai plaukus raunasi, viceministro Gudo vadovaujami valdininkai špygas vandentiekininkams rodo. Ministras Navickas rugsėjo 21 d. dar vieną raštą pasirašo: valdžia skirs milijoną eurų. Nenuoramų būstų prijungimui.
Kas tai, jei ne rublinis mąstymas? Juk ne dar vieną mūsų milijoną čia reikia vėjais paleisti, kad tos š... duobės liktų tolima sovietine praeitimi, o tik šiek tiek smegenų. Įstatymo pataisos. Nerasta smegenų Aplinkos ministerijoje. O ir laiko turbūt pristigo.
Kaip rašo spauda, aplinkos ministras tiek ilgai vargo, kol sugalvojo, kaip jį iki ministeriavimo maitinusiam Baltijos aplinkos forumui 3,4 mln. eurų atseikėti ir taip dar viceministro Gudo žmoną pradžiuginti. Tų milijonų skyrimo įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Markauskas. Tuo metu, kai Navicko paskirta komisija jau buvo viską rekomendavusi ir jis galėjo ramiai išeiti atostogų.
Kaip tokiais atvejais sako Seimo vyr. teologė, net ir teologai pasigenda mokslu grįstų įrodymų dėl kanapių naudojimo medicininiams tikslams, kai tai patogu.
O tuo metu rubliniai socialdemokratai perrašo politikos mokslų vadovėlius: pusė frakcijos – valdančiojoje koalicijoje, kita pusė – opozicijoje. Valdančiųjų partijų koaliciją pakeitė valdančiųjų frakcijų koalicija.
Į valdžią atėję policininkai – mūru prieš partijas. Ištirti, pripažinti ir uždaryti. Partijų ir verslo ryšių tyrimo iniciatyvą palaiko valstiečių frakcija, o socialdemokratų frakcija, neaišku tik kuri – ta, kuri koalicijoje, ar ta, kuri opozicijoje, o gal abi, – prašo dar tikslinti formuluotes.
Klasikinis oligarchinis ryšys, kai seno armėno iš Maskvos protežė yra ir „Agrokoncerno“ su daugybe bendrovių bei 35 000 ha žemės savininkas, ir laikraščių dalinis savininkas, ir valdančiosios partijos pirmininkas, ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, tiriamas nebus. Netelpa į rublinio mąstymo rėmus.