R. Valatka: Kaip dvarponis ir jo valstiečiai žemės ūkio politiką gudriai į blaivybę mainė

Visam margam sviete moterys drasko vyrams akis, kad nėra kuo apsirengti. Tik ne Lietuvoje. Čia moterų raudos nuo ryto iki vakaro drasko širdį ir feisbuko platybes, kad nėra už ką balsuoti. Bet kaimas ir miesčionys, iš kurių kišenių žagrės rankena dar kyšo, tai tikrai turi už ką – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą?

Atrodo, kas gali būti paprasčiau: visi ūkininkai – buvę ir esami, visi buvę kolchozninkai, jų vaikai, čia ir londonuose, be jokių dvejonių turėtų atiduoti balsą už valstiečius, nes šiems net ir gramatika prisakė rūpintis žemės artoju, karvės melžėju ir grūdų augintoju.

Žiūrim, ką turim. Valstiečiai šaižiai šaukiasi katalikų vyskupų, blaivybės ir visų pagonių dievų vardų. Išskyrus vieno – žemdirbių deivės Žemynos. Netikite? Tuomet priminkite, ką apie žemės ūkio politikos keitimą kalbėjo valstiečių sąrašo Nr.1 Skvernelis?

Apie žemės ūkį valstietis Skvernelis per visą rinkimų kampaniją nepasakė nieko, kas būtų patekę į telikus ir internetus. Gal tuomet su žemės ūkiu viskas gerai, nėra ko burnos aušinti – anava kokie grūdų derliai, kasmet po rekordą?

Grūdų rekordai liudija ne tik ir ne tiek lietuviško žemės ūkio klestėjimą, kiek dalies ūkininkų neviltį. Smukus kainoms pieno ūkiai išparduoda karves ir, jei tik turi žemės, užsėja ją kviečiais. Žemės ūkio rūmai dar prieš ketverius metus skelbė, kad paskutinė karvė šalyje bus papjauta 2032 metais, taigi jau po 16 metų.

Taigi, jau po keturių Seimo kadencijų šaliai, turinčiai šitiek pievų ir vandens, netrukus pačiai teks importuoti pieną, grietinę, sviestą, kurie, vertinant geopolitinę perspektyvą, jau artimiausiu metu galėtų tapti mūsų atsinaujinančia strategine žaliava.

Ką mykė premjeras ir žemės ūkio ministrė, kai pienininkai bandė jiems išaiškinti, kad karvės kaip kokios meškos žiemai neužmigdysi, todėl ūkis, paėmęs ilgalaikius kreditus, negali laikinai nutraukti veiklos ir atnaujinti ją tada, kai pavyks bent galą su galu suvesti?

Sakė, kad biudžete nėra pinigų. Jų ten ir neturėtų būti ar atsirasti pasikeitus padėčiai rinkose. Bet yra kitų šalių patirtis, kur valdžia draudžia pieno ūkių pajamas tiek, kad joms smukus žemiau išlaidų, bendros ūkio pajamos neliktų mažesnės už išlaidas. Ar siūlė tai valstiečiai?
Pusę suvalgomos kiaulienos jau dabar tenka importuoti – negirdėtas dalykas Lietuvoje XX amžiuje. Ką, jei ne Valstiečių partiją tai turėtų jaudinti pirmiausia? Ar mes ir toliau didinsime grūdų plotus ir, kaip didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikais, toliau eksportuosime tik žaliavą?

Nepaisant per pastaruosius ketverius metus didėjusių grūdų plotų ir derliaus, ūkininkų pajamos per tą laiką smuko 16 proc. – nuo 1,625 mlrd. EUR iki 1,36 mlrd. EUR. Ar tai nėra pakankama priežastis politikams, ypač valstiečių politikams, skirti išskirtinį dėmesį žemės ūkiui prieš rinkimus?

Pagal žemės ūkio produkciją iš hektaro Lietuva pernai ES buvo tik trečia nuo galo. Mūsų ūkininkai vidutiniškai iš ha išspaudžia po 869 EUR ir lenkia tik Bulgariją (752) ir Latviją (666).

Lietuvą lenkia Estija (879), Rumunija (1071), Slovakija (1100), Čekija (1289), Vengrija (1339), Lenkija (1506), Suomija (1776), Švedija (2036), Vokietija (3060), Danija (3917). Apie Nyderlandus geriau nekalbėti (14528) – jie kone pusseptinto karto lenkia ES vidurkį (2283 EUR iš ha). Lietuva nesiekia nė 40 proc. ES vidurkio.

Tragiška šaliai, kuri prieš Antrąjį pasaulinį karą jau buvo bepasivejanti Daniją. Ar politikams tai nesvarbu? Jie mano, kad Lietuva yra IT, bio ir nano technologijų šalis, kuriai geriau importuoti maistą nei eksportuoti net ir turint vieną mažiausių gyventojų tankį kvadratiniam kilometrui?
Kaip gavę valdžią valstiečiai visa tai keistų?

Šios partijos rinkimų programoje, kuri kažkuo primena vienas kitam neretai prieštaraujančių pionieriškų šūkių rinkinį, galima rasti du žemės ūkiui skirtus sakinius. 1. Aktyviai įgyvendinsime žiedinės ekonomikos ir tausojančiosios žemdirbystės principus. Skatindami kooperaciją ir inovacijas žemės ūkyje, padidinsime jo konkurencingumą.

Miestiečių partijai, ir tai būtų mažai. Partijai, kurios pavadinime šviečia valstiečių vardas, o jos vadas turi daugiausia dirbamos žemės šalyje, tiek – neatleistina. Visas garas išėjo kovojant dėl žemės pardavimo „saugiklių“ – kad kiti negalėtų žemės nusipirkti?

Valdžią jau po 28 dienų formuos viena iš trijų partijų – be valstiečių, į premjero postą pretenduoja konservatoriai ir socialdemokratai. Gal šių partijų programose rastume atsakymų į klausimus, kodėl ES esame tik treti pagal pajamas iš ha, kodėl jau po 16 metų išnyks pieno ūkiai ir kaip turėtų būti pakeistas žemės ūkio valdymas, kad žemės ūkis, kuriantis per 4 proc. BVP, sukurtų daugiau?

Socialdemokratų programoje žemės ūkis minimas vienu žodžiu 74-ame punkte. „Už ekologinę žemdirbystę“. Konservatoriai žemės ūkiui skyrė tikrai daug – net 12 puslapių. Tačiau daugiausia vietos čia užima buvusios Vyriausybės kritika ir pažadai: grąžins supaprastintą ES paramos skyrimo tvarką, gerins, kurs, rems, na, ir, žinoma, nustatys teisingas kainas tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų (įdomu, kaip?).

Kaip padidinti hektaro pajamingumą, kaip ne tik išgelbėti, bet ir išplėsti pieno ūkius, kaip pakeisti Žemės ūkio ministerijos valdymo įpročius, kurie, nepriklausomai nuo to, ar ten sėdėjo valstietė, ar konservatorius, ar „darbiečiai“, kokie buvo ydingi, tokie ir liko, atsakymo nerasime ir konservatorių programoje.

Juokas pro ašaras: jei kitas konservatorių programos dalis rašė ryškiausi šalies ekonomistai, finansininkai, edukologai, tai žemės ūkio dalį konservatoriams kūrė kalbininkas, bibliotekininkas ir mechanizacijos inžinierius.

Ar verta atsakymų ieškoti „darbiečių“ programoje, jei šios partijos deleguota ministrė, tik atėjusi į šį postą, pareiškė, kad ji net nesidomės ministerijai pavaldžiomis įstaigomis? Visos partijos, įskaitant opozicines ir valstiečius, tokius Baltraitienės žodžius prarijo nė nesumirksėjusios. O juk būtent čia – velnias ragus nusilaužtų.

Dūsta Dusios ežeras. Kalti ūkininkai, rėkia žalieji, vietos ir aukštesni politikai. Bet per 10 km nuo ežero ten karvės nerasi. Tik ar bent vienas valstietis bandė kam nors paaiškinti, kad ne tik ežero krantai, bet ir melioracijos grioviai lapuočiais apaugę, o tai papildoma drėgmė. Kad lapai krenta ir pūva ežere, fosforo daugėja, o su juo ir dumblių?

Nėra kada – Valstiečių partija už blaivybę kaunasi.

Išeina „Estrella“ ir „Coca cola“? Tai juk nesveiki produktai, kilimu kelias, rašinėja feisbuko astronomai šmukštarai. Pažiūrėsiu, jei tik kokia bendrovė nepakankamai kėlė algas darbo žmogui, socialdemokratai padidins verslui pelno, dividendų ir turto mokesčius, išdidesnis už išdidžiausią socialinių tinklų šmukštarą premjeras.

Mūsų vadai, išgirdę apie tai, kad Airija atsisakė 13 mlrd. EUR mokesčių, kad tik didelė korporacija pasirinktų Airiją, kaip kažkada bolševikų vadas Leninas nukerta: „Mes eisime kitu keliu!“ O to kelio pakelėse nuo Zarasų iki Skuodo, Lazdijų ir Joniškėlio žmonės graibsto vienas kitą už skvernų: „Pasakykit, už ką balsuoti?“