Prezidentės teiginiai, kad socialinių partnerių susitarimai buvo išmesti į šiukšliadėžę, neatitinka tikrovės, mušasi į krūtinę socialdemokratai. Ir prideda: vetavusi Darbo kodeksą, Prezidentė savo dekretu pati siūlo pakeisti net 14 Trišalėje taryboje pasiektų susitarimų.
Kas dabar bus? Apkalta?
Jei Prezidentas diskredituoja ir dar meluoja, kitokio atsakymo lyg ir nėra. Bet neskubėkime. Čia Lietuva. Čia valdžios žmonės retai girdi net savo pačių žodžius. Perfrazuojant vieno buvusio mero sentenciją, kad nebūtų nuobodu, jis savo kalba įneš daugiau monotonijos.
Prezidentės interviu jei kuo ir nustebino, tai tik tuo, kad, kaip pasakytų kokia megztoji beretė, Prezidentė jį davė Vainausko televizijai. Šiaip Grybauskaitė pakalbėjo nelyg ta emigrantė, kuri anądien grasino, kad mūsų košmaras prasidės tada, kai ji nuspręs grįžti į tėvynę.
Bet Prezidentei niekur nereikia grįžti. Ji pati yra valdžia. Aštunti metai. Todėl, kai Prezidentė sako, kad valdžia pademonstravo visišką nužmogėjimą, ji nori to ar ne, ir ant savęs pasisako. Septynerius metus būti valdžioje, pajungus STT, prokuratūrą ir VSD, ir dar kaltinti valdžią nužmogėjimu, yra tai, kas, pasak seno anekdoto, „virš įžūlumo“.
Prezidentė interviu lengvabūdiškai apėjo svarbų niuansą, kad dalis tos „nužmogėjusios valdžios“, balsavo „prieš“ (tarkim, Sysas), o nemaža dalis opozicijos, ne tik liberalai, bet ir 11 konservatorių buvo „už“. Darbo kodeksą parėmė ryškiausios konservatorių figūros: Kubilius, Degutienė, Juknevičienė, Razma, Kreivys, Šedbaras, K. Masiulis, Adomėnas, taip pat Jankauskas, Jovaiša, Kazlavickas.
Akylam stebėtojui tai šį tą sako. Ir apie Darbo kodeksą, kokio netrukus jau net socialistinėje Prancūzijoje nebeliks. Ir apie „nužmogėjimą“. Prezidentė tai puikiai žinojo. Bet jai populistiškai naudingiau buvo išspausti viešą ašarą dėl darbo žmonių, o kiek tas jos populizmas kainuos tiems patiems „darbo žmonėms“, kas po to supaistys. Svarbu, reitingas kyla.
Bet yra ir kita medalio pusė. Pirmoji mintis skaitant Socialdemokratų partijos pareiškimą: juokiasi puodas, kad katilas juodas. Tuo metu, kai socialdemokratai kūrė pareiškimą, STT krėtė valdančiosios koalicijos nario Gražulio kabinetą. Trečia krata Seime per tris mėnesius!
Kas gali labiau diskredituoti svarbiausią paralamentinės Respublikos instituciją?
Net jei kada nors paaiškėtų, kad visi trys STT pakliuvę Seimo nariai buvo nekalti kaip kūdikiai, irgi ne geriau. Tai reikštų, kad mūsų šalyje tebegalioja komunistinė teisė: kad tik žmogus būtų, o straipsnį pritaikysim. Ir dėl to būtų kaltos abi institucijos: tiek Prezidento, kuriai pavaldi prokuratūra ir STT, tiek Seimas, kuriam priklauso tų institucijų parlamentinė kontrolė.
Tačiau kol turim tik efektingų kratų, o teismų laukiam nesulaukiam, grįžkim prie valstybės institucijų diskreditacijos. Minint Medininkų posto muitininkų ir policininkų žudynių 25-ąsias metines šis klausimas pagal svarbą – tikrai ne paskutinis.
Valstybės institucijas diskredituoja nuolatiniai premjero, Seimo pirmininkės ir ministrų nusikalbėjimai. Ne tik kalbos, bet ir politikų išvaizda ar apranga – labai svarbūs dalykai, dėl kurių valstybės institucijos piliečių akyse gali būti diskredituotos.
Tiems, kurie anądien klausėsi Seimo pirmininkės per Žinių radiją, sunkiai sekėsi susikoncentruoti į tai, ką ji kalbėjo. Kadangi dabar ir radijo stotys rodo studijos vaizdą, dėmesį kaustė šukuosena ir megztinis-nertinis. Pridėkime Lie-va-tu. Merkį ir Ūlą Šilutės rajone. Anglą Skakespeare’ą, iš Seimo tribūnos priskirtą prancūzams. Apie valstybinius minėjimus – geriau nekalbėti. „Jau geriau sėdėt priglaudus ausį prie Puntuko, nei klausytis tų nustipusios katės emocijų be aistros ir nuoširdumo“, kaip sako M. Mikutavičius.
Valstybės institucijas permanentiškai diskredituoja ministrais skiriamos beviltiškos vidutinybės ir armija rinktinių bukagalvių, kuriuos visos valdžios partijos viceministrų postais apdalija panašiai, kaip XX a. pr. Amerikoje prakutęs dėdė šipkartėmis – savo sūnėnus.
Valstybės institucijas diskredituoja 45 aukštosios mokyklos.
Valstybę diskredituoja parlamentinei partijai vadovaujantis po apkaltos pašalintas prezidentas. Diskredituoja zadanijos ir pricepai. Už valstybės pinigus leidžiami „valstybiniai“ laikraščiai, skirti Druskininkų pono asmeniniam pašlovinimui.
Valstybės institucijas diskredituoja faktas, kad Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga vargšams skirtas kruopas ir miltus metų metus pirkdavo triskart brangiau nei produktai kainuodavo rinkoje.
Valstybės institucijas diskredituoja tokia Vyriausioji rinkimų komisija, kuri nurodinėja žiniasklaidai, ką ir net kaip rašyti apie politikus. Ypač valstybę diskredituoja ilgametis VRK vadovas Vaigauskas, kuris ir po skandalo nesuprato, kad VRK įvedinėja cenzūrą.
Valstybę ir jos institucijas diskredituoja STT suimtų žmonių parodomasis tampymas iš vienos šaltos areštinės į kitą, sudarant suimtiesiems išimtinai nežmoniškas sąlygas. Tam, kad galima būtų priversti duoti melagingus parodymus. Kaip tai daroma Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje. Teismą diskredituoja teisėjai, kurie tokiose bylose skiria ilgo arešto orderius.
Valstybės institucijas diskredituoja gatvės, pavadintos sovietinių ir nacių kolaborantų vardais. Ir paminklinės lentos jiems. Bet ypač valstybę diskredituoja valstybės institucijų ir miestų vadovų išsisukinėjimai, kodėl jie negali padaryti tam galo.
Daug kas diskredituoja valstybę. Valstybės institucijas diskredituoja po 5 valandas Palangos paplūdimyje trunkantys parodomieji policijos reidai. Kai ant ausų statoma dešimtys tūkstančių poilsiaujančių žmonių, o „darbo“ rezultatas – viso labo pagauti penki nelegalūs prekeiviai ir keliolika vyrų su skardine alaus.
Valstybę ypač diskredituoja tai, kad keli šimtai tūkstančių jos piliečių lenkų, naudojančių tą pačią lotynų abėcėlę, kaip ir lietuviai, priversti gyventi su iškraipytais savo vardais ir pavardėmis, ir tą tautininkišką nikį, kurio neturėjo nė Smetona, palaiko ne tik dauguma Seimo, bet ir Prezidentė.
Sąrašą galima tęsti be galo. Daug kas iš to, kas diskredituoja valstybę, daugeliui žmonių netgi patinka. Kai kas ir galvą už tai guldytų. Ir apskritai mus labiau domina detalės. Kas bus po to, kai socialdemokratai apkaltino prezidentę Prezidento institucijos diskreditavimu?
Nieko nebus. Visas garas nuėjo švilpukui (pareiškimui). Desperado kairiesiems, kaip moksliškai pasakytų Vėsaitė.