Įrodymas – Socialdemokratų infocentro pranešimas. Parašytas pasakos „Dangus griūva“ stiliumi. Ką skelbia miršgyviai socialdemokratų viešieji ryšiai?
„LSDP stebina, kad Vyriausybė nuolat patiria akivaizdų ir tendencingą Prezidentės spaudimą. LSDP kyla klausimas: ar šalies vadovė taip siekia, kad Vyriausybė atsisakytų savo įgaliojimų ir būtų formuojama mažumos Vyriausybė? Tendencija kompromituoti Vyriausybę prasidėjo nuo Prezidentės pareiškimų, kad iš „šitos Vyriausybės nieko nesitikinti“. Prasidėjo nuolatiniai bandymai diskredituoti valdančiąsias partijas.
Vienas po kito keliami klausimai – dėl to, kas lankėsi Druskininkų vandens parke, dėl pastato Druskininkuose. Keliamos įtampos įvairiose ministerijose – Žemės ūkio ir Aplinkos. Vyriausybės nariai nuolat turi aiškintis, taip pat ir Prezidentei dėl dirbtinai išpūstų skandalų. Prezidentė, neturėdama jokių teisinių išvadų, reikalavo aplinkos ministro K. Trečioko atstatydinimo, reikalauja jo ir paskelbus, kai tyrimas baigtas, o Vyriausybės poveikio pareigūnai nenustatė.“
Ir t.t. ir pan. rašo Socialdemokratų infocentras. Bet ar tikrai D. Grybauskaitė nori A. Butkevičiaus kabineto griūties? Kaip suprasti socialdemokratinę isteriją a la bandymai diskredituoti?
Jei trumpai, tai tik nuo buvimo valdžioje pavargusių žmonių kliedesiai. Prezidentė – bent jau kol kas – bijo net įtarimų apie Vyriausybės griovimą. Iš kur tokia išvada?
Iš pranešimo po prezidentės susitikimo su premjeru. D. Grybauskaitė nepasakė nieko, nors anksčiau po tokių susitikimų pati mielai prieš kameras pozuodavo. Komentarą skelbė jos patarėja D. Ulbinaitė. Bet ir patarėja ne iš peties kirto, o tik apie pasėtas abejones aptakiai kalbėjo. Ir ne apie premjerą, o tik aplinkos ministrą.
Kodėl tokia santūri prezidentė? Juk dabar situacija tokia, kad užtektų tik pirštu paliesti, ir A. Butkevičius griūtų. Valdžia A. Butkevičiui tapo per sunki našta. Nuosavas šlapimas muša į smegenis. Premjeras vis labiau darosi panašus į skuodžiantį per mišką pasakos katiną, kurio komentarai apie giedrą dangų gąsdina jau ir artimiausius jam žvėris.
Prezidentės bakstelėjimo tikrai užtektų. Tik kas po to, kai A. Butkevičiaus fanera nugrius? Nuo skaudamos galvos – vargai ant savos. Formuoti gal jau ir nesuformuojamą mažumos Vyriausybę? Likus geram pusmečiui iki rinkimų.
Antra, matyt, kad prezidentę spaudžia ir smunkantys jos reitingai. Pabandė pamokyti pasieniečius šaudyti, gavo atkirtį nuo S. Skvernelio. Ministro reitingas – kaip ant mielių. Prezidentės – tarsi ledu žemyn. O nuo A. Butkevičiaus – kaip nuo žąsies vanduo. O kas, jei ir dabar taip pat? Todėl tegu sau dusinasi su visais trečiokais.
Išvedžiojimai? Tarkim.
Bet prisiminkime, kaip atrodo tikras premjero vertimas, kai tuo užsiima Prezidentas. Prieš 17 metų, 1999-ųjų balandį, Prezidentas V. Adamkus atvyko į televiziją ir pasakė griežtą kalbą: daugiau nepasitikiu premjeru G. Vagnoriumi! Bet ir po tokios kalbos dar nebuvo aišku, ar Vyriausybei jau amen. Už G. Vagnorių mūru stojo valdantieji konservatoriai. Jis galėjo laikytis. Tai ir buvo siūloma. Jei tik būtų norėjęs. Įkaitusią atmosferą išelektrino tik premjero atsistatydinimas.
Ar turime ką nors panašaus dabar? Ar lygintinas Prezidentės patarėjos komentariukas apie sėją su V. Adamkaus kalba? Vargiai. Bent kol kas. Nepaisant to, kad A. Butkevičiaus ministrų nuodėmių sąrašas – ilgesnis už tuometės G. Vagnoriaus Vyriausybės. Anuomet toks ministras kaip K. Trečiokas jau porą mėnesių būtų kaip atstatydintas. Užtenka prisiminti L. Andrikienės ir A. Žvaliausko atsistatydinimus.
Tai ko tada nori socialdemokratai? Kodėl jie, lyg padegėliai linksėję kiekvienam prezidentės žodžiui kadencijos pradžioje, dabar taip išdrąsėjo, kad prezidentei akis pareiškimais drasko?
Šakalai pajuto, kad svarbiausio miško žvėries dantys atšipo, klausa ir regėjimas pasilpo. Kibti į atlapus Prezidentei prieš trejus metus prilygo politiniam charakiri. Dabar, priešingai, toks elgesys jau gali atnešti politinių dividendų. Štai ir lenda iš už medžių, iltis rodo, drąsinasi, pareiškimus į liūtę svaido. Taip jau būna, kad ir gamtoje, ir politikoje tuštumos nebūna.
Bet ir toks aiškinimas padėties dorai nepaaiškina. Ar ne keista, kai, lygioje vietoje paaukojus savo partijos ministrę R. Šalaševičiūtę, iš paskutiniųjų ginamas apsitapšnojęs melagingais parodymais Seimo komisijai „tvarkdarių“ ministras? Ar gali nedidelio miestelio meras R. Malinauskas būti galingesnis už patį Ministrą Pirmininką?
Matyt, gali. Ir tai graudus faktas. Bet yra ir dar graudesnis. Tai, kad ketveri metai vienam premjerui ir vienai Vyriausybei Lietuvoje – pernelyg daug. Nepatempia. Tiek ilgai kelios silpnos, o intelektualiai dar ir visiškai nuogos partijos negali ištempti. Štai ir eina į kadencijos pabaigą iš proto. Rusijos šnipus net po savo unitazu regi. Su savimi pradeda šnekėtis.
Tai buvo akivaizdu ir A. Kubiliaus valdymo pabaigoje. Tai dar akivaizdžiau stebint A. Butkevičių ir jo kabineto narių veiksmus. Klumpa ant parketo. Kai valdančiosios daugumos vyrai ne socialiniu modeliu, demografija ar valstybės konkurencingumu domisi, o prie prokuroro namų piketuoja, net aklam darosi aišku: pavargo mūsų herojai. Kur ten už Lietuvą, vyrai. Geriausiu atveju: einu namo, kol saulė dar nenusileido.
O tuo metu Lietuvoje, kaip skelbia Europos Komisijos ekonomikos iššūkių analizė, darbo užmokestis pernai padidėjo 5,1 proc. Tik džiaugsmas menkas: darbo našumas pernai nedidėjo. Visai.
Iš ko reikės socialistiškai atiminėti pinigus, jei per artimiausius 14 metų dėl per mažo gimstamumo, emigracijos, senėjimo ir prastos sveikatos šalis praras net trečdalį darbingų žmonių? Daugiausia ES. Kaip suvesime galus, jei valdžios sektoriaus skola, skaičiuojant procentais nuo BVP, jau dabar yra dukart didesnė nei prieš krizę? Vos po dešimties metų ši skola gali viršyti ir 60 proc. BVP. Kaip reikės gyventi, jei globali darbo rinka keičiasi kaip kaleidoskopas, o tik 5 proc. suaugusių lietuvių mokosi? Kai 95 proc. kliaujasi senais diplomais. Arba populistų pažadais padidinti MMA.
Ar premjeras, ministrai bent užsiminė apie šiuos kalio cianidui prilygstančius skaičius? Kur ten. Vijūnėlės dvare šiandien šventė, blyn. Jei Socialdemokratų partija su TT ir DP in corpore nebus dar šį rudenį atiduotos į naujus gražius globos namus, jau po poros dešimtmečių ten atsidurs visa Lietuva. Tik štai kas tada ten dirbs, ir svarbiausia – kas tuos masinius globos namus išlaikys?