R. Valatka. Po auksinių šakučių – auksinis Vilniaus Sporto rūmų remontas?

Mažinam Seimo narių skaičių iki 111? Taip! Nueinanti Seimo dauguma krykštauja radusi tautai žaislą. Ateinantieji žada mums pastatyti T. Campanellos „Saulės miestą“. Su Karjeros agentūra ir vimdymo nuo vyno etiketėmis. O Vilniaus Sporto rūmuose šmirinėjančios žiurkės krebžda apie tai, ant ko pasimausim po auksinių šakučių.

Valstybė jau netrukus gali užsakyti auksinę sukiužusių Vilniaus Sporto rūmų rekonstrukciją už 27,8 mln. eurų. Gal ir gerai?

Iš tiesų vieniems Sporto rūmai yra šmeldas paveldas. Nors po kopiją tokių stovėjo vos ne kiekviename sovietų imperijos gubernijos mieste. Kitiems, kaip premjerui A. Butkevičiui, atrodo, kad Vilniui verkiant reikia dar vienos koncertų salės. Kuria ir taps senieji Sporto rūmai.

Kodėl auksiniai? Velnias slypi detalėse. Arba palyginimuose. Ką tuo metu, kai partijos ir kandidatai susirietę žadėjo jau ne tik dvigubus MMA, bet ir dvigubus vidutinius atlyginimus, už 27,8 mln. eurų rakinėja Sporto rūmų rekonstrukcijos organizatorius Turto bankas?

Vilniaus „Siemens“ arena, kurią ar tik ne garsusis „Rubiconas“ statė, kainavo tik 20 mln. eurų. Nauja arena! Telpa 10 tūkst. krepšinio žiūrovų. Net 8 mln. eurų pigiau nei remontas arenos, kurioje geriausiu atveju tilpdavo 4,5 tūkst. žiūrovų.

„Siemens“ arena – ne rodiklis, atšaus Turto bankas ir jo vadas teisininkas. Pasitaręs su dėl auksinio remonto derėtis vienintelio likusio bendrovių „Irdaiva“, „Pamario restauratorius“ ir „LitCon“ konsorciumo vadu. Taip pat teisininku, Seimo nario socialdemokrato sūnumi. Labai seniai tai buvo. Statybų kainos kyla. Plytos ir varžtai brangsta. Ir statybininkai. Nesikabinėkite.

Kitas ginčytųsi. Bet gal dar palyginkim Sporto rūmų rekonstrukciją su Šiaulių arena. Pastatyta prieš 2011 m. Europos krepšinio čempionatą. Per krepšinį telpa 5,7 tūkst. žiūrovų, koncertuose – iki 7,4 tūkst. Kaina – apie 22 mln. eurų. Nauja, didesnė, bet vis tiek pigiau už Sporto rūmų rekonstrukciją.

O keliais šimtais daugiau krepšinio žiūrovų nei Šiaulių arena talpinanti Klaipėdos „Švyturio“ arena kainavo dar pigiau – apie 20,5 mln. eurų.

Tiesa, maždaug tokio pat dydžio Panevėžio „Cido“ – brangesnė. Kainavo apie 30 mln. eurų. Bet, viena vertus, joje galima rengti dviračių treko varžybas. Kita vertus, „Cido“ jau stovi. Todėl galima duoti prikrauti kepurę, kad kai baigsis Sporto rūmų rekonstrukcija, jos kaina bus perspjovusi ir Panevėžio arenos kainą. Statybose taip jau būna.

Dar šalčiau, kai Turto banko ir vienintelio likusio pretendento „Irdaiva, „Pamario restauratoriaus“ bei „LitCon“ konsorciumo kainą (27,8 mln. eurų) palygini su Kauno „Žalgirio“ arena. „Žalgirio“ arenos kaina – 49 mln. eurų. Bet čia krepšinį gali žiūrėti net 15,5 tūkst. žiūrovų. Koncertus – 17 tūkst., o kartais – net 20 000.

Turto bankas už keturiskart mažesnės senos salės rekonstrukciją žada apie 60 proc. “Žalgirio” kainos. O juk ir statant „Žalgirį“ buvo piktų liežuvių, skalambijusių, kad sąmata – per didelė.

Su kuo tikrai galima palyginti senųjų Sporto rūmų rekonstrukciją, tai su Alytaus arenos rekonstrukcija prieš 2011-ųjų Europos čempionatą. Alytaus salė iki rekonstrukcijos buvo daugiau nei dvigubai mažesnė už senuosius Sporto rūmus, bet po rekonstrukcijos talpina maždaug tiek pat žiūrovų, kaip Šiaulių ir Panevėžio arenos.

Nepaisant tokių pokyčių, Alytaus arenos rekonstrukcija kainavo tik 10 mln. eurų.

Net su visokiais pritempimais (viskas brangsta, salė – rimtiems koncertams, o ne popsui) daugiau kaip 20-22 mln. eurų Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijai turbūt duoti negalima. Tokius skaičius mini ir kalbinti statybos bendrovių vadovai.

Vadinasi, net kukliausiu atveju kažkas į kišenę įsidės 5 mln. eurų? Jūsų, krykštaujančių iš džiaugsmo, kad sumažinę Seimo narių skaičių, sutaupysime kokį milijoną per kadenciją, milijonų. Kažkas įsidės juos sau į kišenę. Tik todėl, kad Turto bankas nemoka ar nenori saugoti mūsų pinigų.

Net jei 27,8 mln. eurų – realūs senųjų Sporto rūmų rekonstrukcijos pinigai, kuo, gėrintis kariuomenės kiaurasamčiais, patikėti sunku, kyla klausimas, kam tada remontuoti kiuženą, jei už tokius pinigus galima pastatyti naują koncertų salę?

Apskritai kaip jiems tai pavyksta? Juk buvo viešas konkursas. Statybos bendrovių – kaip šieno. Negi kiti statybininkai nenorėjo uždirbti pinigo, kuris ne tik apvalus, bet dar ir ilgam garantuoja nuolatinį darbą dideliam kiekiui žmonių?

Net su pritempimais (viskas brangsta, salė – rimtiems koncertams) daugiau kaip 20-22 mln. eurų Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijai turbūt duoti negalima. Tokius skaičius mini ir kalbinti statybos bendrovių vadovai. Vadinasi, net kukliausiu atveju kažkas į kišenę įsidės 5 mln. eurų?

Rimvydas Valatka

Kaipgi, norėjo. Kas nenorės užkalti? Pasiūlymus pateikė „HSC Baltic“ ir Latvijos „Re&Re“. Jų kaina buvo 2,7 mln. eurų mažesnė. Tiesa, kiti du – Panevėžio statybos trestas (29,52 mln.) ir „Infes“, „Kaminta“ ir „Plungės lagūna“ konsorciumas (30,7 mln.) – buvo dar didesni brangininkai.

Kitų atsikratyti sunku nebuvo. Schema – panaši, kaip ir dėl auksinių šakučių kariuomenei ar auksinių antsiuvų generolams tiekimo.

Į pirkimo sąlygas įrašomas reikalavimas 3.1.12, kad „tiekėjas“ per pastarąjį penkmetį arba nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 1 (vieną) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto rangos sutartį, kurios vertė – ne mažesnė nei 4 500 000,00 EUR be PVM.“

Regis, tokį reikalavimą atitinka dvi šalies bendrovės? Po to įrašomas griežtas mokumo reikalavimas 3.1.9 – kad „tiekėjo“ paskutinių finansinių metų bendro mokumo koeficientas (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais) turi būti ne mažesnis už 0,9“.

Tokio, ko gero, neatitinka nė viena tarptautinė statybos korporacija. Vienas Lenkijos konsorciumas tik perskaitė Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso sąlygas ir numojo ranka. Taip galimų pretendentų skaičius sumažėja iki vieno. Tada jau galima imituoti konkursą.

Bet Turto banko konkurse buvo keturi dalyviai, o vienas konsorciumas netgi siūlė gerokai mažesnę kainą. Pusvalandis derybų, ir Lietuva laimi?

Ne taip greitai. Trys dalyviai atkrenta. Netikėtai. Neatsakė į Turto banko klausimus patikslinti informaciją. Taigi lieka vienas. Gražiai sutvarkius viešuosius ryšius jo kaina (27,79 mln. eurų) būrams gali pasirodyti netgi maža. Palyginti su ta bendrove, kuri siūlė remontą už 29,5 mln. eurų. Ką kalbėti apie tą, kuri siūlė rekonstruoti už 30,7 mln. eurų.

Brangininkai pasitraukė, ir kilimu kelias. Pasitraukė ir nebrangininkas? Ką padarysi. Ką darys Turto bankas. Jam telieka kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu nutraukti konkurso procedūras ir pradėti derybas dėl neskelbiamų derybų su vieninteliu statybos konsorciumu.

O kiek, žmogus, gali turguje nusiderėti, kai deriesi su vienu pardavėju? Šimtą, tūkstantį, gal du. Dėl gražių akių. Ir nieks kits čia nekalts, Lietuvėle, tu pati. Konkurso dalyvių buvo daug? Buvo. Konkurencija buvo? Buvo. Išrinktas ne pats brangiausias pasiūlymas? Tikrai ne. Tai ko dabar norite?

Kiek gali turguje nusiderėti, kai deriesi su vienu pardavėju? Šimtą, tūkstantį, gal du. Dėl gražių akių. Ir nieks kits čia nekalts, Lietuvėle, tu pati. Konkurso dalyvių buvo daug? Buvo. Konkurencija buvo? Buvo. Išrinktas ne pats brangiausias pasiūlymas? Tikrai ne. Tai ko dabar norite?

Rimvydas Valatka

Kaip ir nieko. Mes jau pamiršome, kiek kainavo „Siemens“ arena ir kiek Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio arenų statybos ar Alytaus arenos rekonstrukcija.

Turto bankas, regis, jau pradėjo ar tuoj pradės neskelbiamas derybas su „Irdaiva, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu. Kas pasidalinsis 5 mln. ar daugiau eurų? Ne Seimo narių mažintojų reikalas.

Kaip kalbėjo Jūrininkas iš T. Campanellos „Saulės miesto“, atsakydamas į panašų klausimą apie Saulės miestą, kurio valdovas yra Saulė, o prie šalies jam yra trys padėjėjai Pon, Sin ir Mor, „jie remiasi pitagoriečių mokslu apie skaičių veiksmingumą, tik nežinau, ar prietaringai, mat pagrindu jie ima ne vien tą skaičių, o skaičių, sujungtą su medicina“.

Senuosiuose Vilniaus Sporto rūmuose žiurkės dvesia iš juoko.