Bet štai koks klausimas. Po Masiulio dėžutės su 106 K išviešinimo praėjo beveik pusantrų metų. Kitoj šaly jau būtų atsėdėjęs, išleistas už pavyzdingą elgesį ar pan. Lietuvoj dar nė teismu nekvepia. Kodėl taip lėtai sukasi teisingumo girnos?
Teisingumo gumą tempiantys prokurorai ir STT ištikimi žanro klasikai. Penktadienį į Liberalų sąjūdžio būdelę su širdute vyrukai su kaukėmis ant juoko įmetė dar vieną pakelį mielių. Liberalų sąjūdis apkaltintas pagal 225 str. 3 dalį (stambus kyšis) ir 226 str. 4 dalį (stambi prekyba poveikiu).
Ką naujo surado STT, kad dabar jau ne tik Masiuliui, bet ir partijai amen?
Sprendžiant iš jų pranešimo, kaip ir nieko. Jei tik nauju nelaikysime metaforos, kad „juridinio asmens atsakomybė išplaukia iš fizinio asmens atsakomybės“. Panašu į sąmokslo teoriją, bet palikim tai teisininkams. Ypač advokatams. Čia jų duona, lai jie ir smaginasi.
Mums užtektų žemiškesnių materijų. Kada konkrečiai įvyks E. Masiulio teismas? Kada sės buvęs liberalų lyderis? Spalį? Respublikos šimtmečio proga – kad ordinus spėtų įteikti? Ar tik 2020-aisiais? Bet juki viskas ir arkliui aišku. Kas davė ir kam – žinoma. Pinigai žymėti ir paimti. Tai kam dar tempti gumą? Vedi į teismą. Kloji įkalčius. Teisėjas kaukš plaktuku. Kaltas. Ir baigtas kriukis.
Nebaigtas, prieštarauja prokurorai ir STT. Ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas, vyksta procedūros, asmenys pakviesti išsakyti pozicijas, lauksime jų, mįslėmis kalba kažkuris STT viršininkas.
Ot, čia tai kantrybė. Eina 17-as mėnuo po garsiųjų poėmių, o STT agentai, lyg Saliamutės lyrinė herojė, tebelaukia dar vis. Ko? Kiek metų dar lauksim hepiendo? Jei tiek, kiek Darbo partijos byloje, tai koks čia teisingumas?
Kodėl svarbu, kad teisingumas įvyktų greitai? O gal nesvarbu? Svarbu kada nors, iš principo? Žiūrim, ką turim. Nepaisant Masiulio dėžutės, liberalai neblogai pasirodė rinkimuose ir jau metus tupi Seime. Tiesiogine to žodžio prasme. Kaip pelė po šluota. O kai taip tupi, tai net labai norėdami negali dirbti opozicijos darbo. Po šluota tai neišeina.
Taigi, kaip ir dykai mūsų duoną valgo. Tai jau būkit mieli, pareigūnai. Arba pakarkit juos iškart, arba paleiskit. Kuo ilgiau bus nei pakarti, nei paleisti, tuo blogiau valstybei, mums visiems.
Šimašius, tiesa, net apsidžiaugė (panašu, kad jis apskritai dėl visko visada džiaugiasi), kad, nepaisant to, jog partijos sėkmės džentelmenų karčius vaisius dar kurį laiką teks raškyti, tai gera žinia, nes pusantrų metų ištęsta muilo opera sulaukė finalinio epizodo.
Zuikio dainos. Kad ir kaip ružavai išvietės su mielėmis vaizdelį bando piešti Šimašius su Gentvilu Sr., partijai ši žinia – giljotina. Nes ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Ir niekas nežino, kada tai atsitiks. Štai čia ir visos avietės. Dar vienas pakelis mielių į duobę, kuri ir taip lipa per kraštus.
Taip, gali būti, kaip sako Gentvilas Sr., kad Liberalų sąjūdis laimės procesą. Bet esminis žodis čia yra „kada“: 2018-aisiais ar 2025-aisiais?
Teoriškai abi datos reikštų teisingumą. Blogiečiai nubausti. Arba neteisingai apkaltinti geriečiai išteisinti. Tuomet 133 žmonės iš 3 mln. pakeis negatyvią nuomonę apie Liberalų sąjūdį. O praktiškai ir partijai, ir piliečiui teisingumas po 8 metų – tas pats, kaip numirėliui kompresas.
Tuoj po Turkijoje pasibaigusio Europos krepšinio čempionato Vilniaus apygardos teisme buvęs krepšnio federacijos generalinis sekretorius Balčiūnas dar kartą turėjo prisiminti, kokias sutartis jis ar ne jis pasirašė 2011-aisiais. Prieš Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje.
Per tą laiką, kol STT tiria, o teismas aiškinasi, ar tai Balčiūnas kažką ten pavogė, ar tai iš jo, ant pakylos lipo trys nauji Europos čempionai. Kovos už dorą krepšinį be korupcijos herojus Urbšys per tą laiką ant to paties juodbėrio dukart atjojo į Seimą. Iš politinio našlaičio tapo įtakingiausiu žmogumi po Karbauskio tarp valstiečių.
O jie tebesiaiškina dar vis! Septintus metus. Kiek dar kartų pasikeis Europos čempionai ir kiek dar kartų į Seimą atjos Urbšys, kol pagaliau Balčiūnas bus nuteistas ar išteisintas?
Dalis kaltinimų seniai atmesta. Dėl dalies suėjo senatis. Net teisėjams turbūt sukasi galva, ką jie čia svarsto ir kodėl. Bet Temidė ir toliau atkakliai makaluojasi po bylą, kuriai duomenis rinko ir jau nušalinti ar nubausti, taigi nelabai dori STT agentai.
Teismas nagrinėja ir tokį egzistencinį klausimą – ar tikrai prieš 2011 m. čempionatą Lietuva žaidė kontrolines su Čekija? STT jurgiai taip kaunasi su korupcijos slibinu, kad abejoja net tuo, ką galima rasti pagūglinus. Ne tik šių rungtynių rezultatą (94:73), bet ir mūsiškių ir čekų pelnytus taškus, atkovotus kamuolius, žaistas minutes.
Dar vienas svarbus klausimas: kiek valstybei kainuoja tokia kova su korupcija, kai korupcijos – už tūkstančius (galbūt), o išlaidų – už milijonus (mažiausiai)? Aukščiausio teismo pirmininkas antai kreipėsi į Konstitucnį teismą išaiškinimo dėl pinigų teisėjams, nes trūksta. Būtų keista, jei netrūktų.
Tai jei Šimašiui su Getvilu atrodo, kad įtarimai partijai pagal 225 str. 3 dalį ir 226 str. 4 dalį yra nemalonaus proceso pabaiga, tepasikalba su ponu Balčiūnu.
Mielės pas mus pigios – 0,19 euro. O teisingumas lizingu su ilgais mokėjimų atidėjimais – seniai norma. Ne tik STT bylose. Ir niekas dėl to galvos nesuka. Nebent Strasbūro teismas kartais užklumpa. Net Seimo nariams atrodo, kad viskas čia gerai. Kol ne jie pakabinti.
Priešingai, politikai daro viską, kad teisngumą dar supinklintų. Nuolat ilginama senaties riba. Arba išvis naikinama. O kai senatis negresia, tai kam skubėti atiduoti bylą teismui? Kam laimėti, jei gali tik dalyvauti? Pavyzdžiui, politiniuose žaidimuose. Kas ciesoriaus – ciesoriui. Šį tą padarai pagal Daukanto aikštės užsakymus. O po to galima pažaisti su mielėmis ir savo malonumui.
Teisingumas lizingu su ilgais mokėjimų atidėjimo terminais – bomba po Lietuva. Jei Darbo partijos byla būtų pabaigta, kaip priklauso, prieš dešimtmetį teisme, gal dabar neturėtume Liberalų sąjūdžio bylos? Gal Uspaskichas su savo moterimis ir Gapšiu jau būtų atsėdėję ir pasukę takais dorybės?
Sakoma, kad ir šuo kariamas pripranta. Ką kalbėti apie partiją, stovinčią prieš guminį teisingumą. Net jei ji būtų buvusi tyriausia (ko nebuvo), per tiek metų būtų virtųsi ciniška iškrypėle: o ką jūs padarysit?
Taip, Darbo partija nusibaigė natūraliai. Bet jos rinkėjai niekur nedingo. Ar jie drauge su nei pakarta, nei paleista partija, už kurią visus tuos metus buvo leidžiama laisvai balsuoti, netapo tokiais pat iškrypėliais?
Darbo partija po įtarimų jai pareiškimo dalyvavo bent trijuose Seimo, tiek pat Europarlamento ir savivaldybių rinkimų. Visi, kurie balsavo už ją šiuose rinkimuose, kaip ir nusikaltimo bendrininkai. Ir liberalų rinkėjai, kurie pernai, nepaisant Masiulio dėžutės, balsavo už liberalus, irgi bus korupcionierių bendrininkai. Jei tik teismas kada nuteis Liberalų sąjūdį pagal tuos du straipsnius.
Kad ir kaip suktum, teisingumas lizingu su ilgais mokėjimo atidėjimais kriminalizuoja visuomenę. Ir demoralizuoja. Ištęstos bylos griauna partinę sistemą (visi jie tokie), kuri ir taip miršgyvė, atverdamos kelią dar mažiau atsakingiems marginalams.
Prisimenate, Seimo laikinoji tyrimo komisija kažkada konservatorių vieną sparną paskelbė teroristine organizacija. Tai kaip čia išeina prieš Prezidento rinkimus? Konservatoriai – teroristai, liberalai – korumpuoti, socialdemokratai – bebrai, o, pvz., toks Puteikis – baltai pūkuotas?
Kad ir kokie buvo blogi pilietis ar jo partija, visi jie turi teisę į neuždelstą teismą. Teisingumas nėra savitikslis dalykas. Tiek ekonomikoje, kai finansų ministras, užuot kaip užsuktas malęs apie didesnių mokesčių naudą kaip teisingumo išraišką, tiek teisėje, teisingumas pirmiausia turėtų būti naudingas visuomenei.
Mielių išdaigos išvietėje sukelia natūralų žvengą. Ypač nesubrendėliams. Tačiau dėl ko tokia pikdžiuga? Ar ne į save pirštu rodome?