Vienas tik Seime atsigavęs miesto valstietis autoritetingai pagrasino, kad netrukus visi pamiršime pošlykštes lauko kavines taip pat, kaip pamiršome rūkymą kavinėse ir restoranuose.
Kol vieni svarstė, iš kokio didumo medžio – Stelmužės, o gal Glitiškių ąžuolo ar tik berželio, kuriam valstietis laužė šakelės – bus iškritęs tas Seimo šalies kaimietis, populiariausias šalies žmogus vardu Skvernelis dar tvirčiau pareiškė, kad visi lietuviai, kurie nesutinka su lauko kavinių ir kitais 99 teisingais jo Vyriausybės draudimais, yra alkoholikai.
Bet kurioje šalyje piliečiai su tokiu Pirmojo ministro palyginimu smarkiai ginčytųsi, bet ne Lietuvoj. Kur valdžia – kaip Žirafa. Todėl jai geriau matyti.
Ministras Pirmininkas madingu dabar kelių policininko žargonu priminė žinomą tiesą, kad alkoholikai yra labai negeri žmonės. Kaip ir festivalių organizatoriai, Gretą ir Karbauskį puolantys žurnalistai, Jūrų šventės rengėjai ir visi verslininkai, išskyrus Vėlinių žvakių gamintojus ir trąšų bei pesticidų pardavėjus. Todėl jie neturi ir neturės pilietinių teisių, o ypač teisės į diskursą.
Tuo metu, kai Pirmasis ministras radijuj vienu sakiniu talentingai demaskavo Visų lietuvių išblaivinimo vajaus niekintojus, nutiko kitas su tuo tiesiogiai kaip ir nesusijęs, bet kai kuriems jautriems stebėtojams į širdis taip pat įsmigęs įvykis.
Paprasta Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja vardu Raudytė padėjo į vietą gėjus niekadėjus. Jos skaidrės gimnazistams, kuriose skelbiama mokslo tiesa, kad gėjai niekadėjai valgo žmogieną, tvirkina vaikus ir, lyg to dar būtų maža, dauguma serijinių žudikų taip pat yra gėjai, ėjo iš rankų į rankas. Ypač visiems patiko ta panelės mokytojos pamokos vieta, kur ji gimnazistams pasakoja apie nacionalinius gėjų sekso ypatumus.
Todėl niekas nesistebėjo, kai gimnazijos direktorius vardu Želnys tikybos mokytojai pritariančiai ir gėjus su žemėmis maišančiai tautai pranešė, kad mokytoja Raudytė turi ir mokinių, ir Telšių rajono mero palaikymą. O buvęs Kauno arkivyskupas negerų žmonių, kurie visi neabejotinai yra gėjai, vykdomą panelės mokytojos puolimą palygino su mūsų partizanų ir rezistentų likimais. Kiti vyskupai pamaldžiai tylėjo.
Trečiasis įvykis, neabejotinai sužadinęs totaliniam blaivinimui moraliai pasiruošusių Nemuno šalies žmonių vaizduotę, nebuvo taip artimai susijęs su artimo meile, kaip pamoka Žemaitės gimnazijoje.
Kai kuriems stebėtojams, o ypač psichologėms, kurios, išgirdusios apie geltonkasių sugrįžimą prie nekaltybės, per radiją aiškino, kad lietuvės yra linkusios būti geromis mergaitėmis, todėl myli per stipriai, o vyrams ta jų meilė yra dzin, ir kad buvimas gera mergaite dar nė vieno niekšo nepakeitė, tenka griežtai priminti, kokia svarbi yra moterų dora etnologijos principais kuriamai blaiviai valstiečių tautai.
Šalin alkoholikus, gėjus ir ištvirkusius neoliberalius Vakarus! Žemės pardavimo užsieniečiams varžtų atleidimui – ne! Lietuva be blaivybės ir nekaltybės – Lietuva be ateities!
Tokius ar panašius šūkius skelbė eksgelbėtojas ir eks „Blue Label“ vartotojas Kėdainių kniazius. Kuris yra stipriai pasikeitęs, gyvena kitoje filosofijoje ir kuriam labai patinka naujos vertybės bei naujų lyderių (verygų, tomilinų ir kepenių?) augimas. Todėl jis pasiūlė žmonėms kurti naują asociaciją.
Nepaisant tokių viltį teikiančių ženklų, vis dar pasitaikė ir tokių, kurie suktai klausinėjo, o koks ryšys gali būti tarp kažkokios nekrofilinės mokytojos, kuri pasakoja vaikams apie fistingus, kanibalizmus ir kitas homoseksualines baisybes, ir valstiečių, kurie kovoja su alkoholizmu, drausdami lauko kavines?
Tokie šaipėsi iš valstiečių pagonių filosofijos sudedamųjų dalių – etnologijos, skiepologijos kaip abortų ir beždžionių liekanų, centralizuoto dvasingumo, embrionų krionizacijos ir mokslinio fanatizmo, vadindami tai kanukų mokslais. Dar vaizdavo protingus, patys sau atsakydami, kad nėra jokio ryšio, nes ir vienu, ir kitu atveju smegenų nerasta, o jei nėra smegenų, tai ir ryšio neva nesą.
Kas tie kanukai? Kodėl kažkokius kanukus iš istorijos šiukšlymo drauge su Kultūros komiteto Pirmininko gimnazistams nerekomenduojamu Ričardo Gavelio romanu „Vilniaus pokeris“ bando ištraukti Ministro Pirmininko demaskuoti alkoholikai?
Ginantis nuo kanukų, net mąstant apie Juos, negalima pasiduoti jausmams – ypač baimei. Svarbiausia nesileisti užliūliuojamam ar įbauginamam, išlaikyti šaltą protą. Nuo kanukų gelbsti tik nepaliaujamas proto būdravimas. Dėmesį reikia kreipti vien į faktus, nevalia pasikliauti nuojautomis ar spėlionėmis.
Pajutę pavojų, kanukai naikina viską urmu. Gali sunaikinti milijoninį miestą dėl vienui vieno žmogaus, perpratusio Esmę. Net šunų akys gyvos, tik ne kanukų. Kanukai paniškai vengia viešumo ir atvirumo.
Tiesa, net ir kanukų sistema nėra visagalė. Kanavimui pasiduoda ne visi, nors tokių yra tragiškai mažai.
XXI a. kanukų kalba atpažįstama iš kelių burtažodžių: jei negali be lauko kavinių, tai esi alkoholikas; aš pati nieko neturiu prieš gėjus, bet jie yra ligoniai; kodėl čia dabar apie kanukus, geriau parašytum apie tą ir tą; jei tik tokios problemos mokykloje būtų, ir pan.
Gavelio romano vaizdiniai vietomis stulbinamai primena dabarties Seimą: „Nekenčiu kompiuterių. Jie yra idealūs idiotai: klusnūs ir besmegeniai, tačiau fantastiškai išmanantys savo darbą. Jie nedvejoja ir neturi pažiūrų. Valdančioji Senelių prieglauda bemiegėmis marazmo naktimis svajoja, kad kaip tik tokie būtų žmonės (...). Toji kerštinga ir pikta senelių prieglauda (...) tempia mus atgal, visaip mus tramdo ir mums kenkia.“
„Vilniaus pokeryje“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad žmonija turi būtų dėkinga lietuviams, kad šie egzistuoja. Bet niekad neatleis jiems, jei jie neapibendrins savo egzistencijos patyrimo, nesupažindins su juo viso pasaulio.
Kiek perfrazuojant ir pritaikant šių dienų kanukams Gavelį, tik valstietis gali kvalifikuotai parašyti opusą „Kas yra Visatos Subinė“.
Štai taip negrabiai krizena ir kitaip iškrypusiai smaginasi supuvusių Vakarų garbintojų likučiai, alkoholio gamintojų ir pardavėjų nupirkti tipai, bandantys sustabdyti Tautos išblaivinimą, sunekaltybinimą ir atskyrimą nuo supuvusių Vakarų.
Bet nebeužtvenkti jau upės bėgimo!
Išblaivinimo priešų patyčias, kėslus ir antrojo Vilniaus pokerio sąmokslą vedėjos J. laidoje talentingai atskleidė ir teisingai padėjo į vietą Kultūros komiteto pirmininkas vardu Karbauskis. Todėl daugiau šiuo klausimu kaip ir nebelieka ką pridurti. Karbauskio-Skvernelio kanukai eina: kaire, kaire!