Apibrėždamas interviu DELFI savo užsienio politikos prioritetus, jis, atrodo, sąmoningai nepaminėjo Astravo atominės problemos.
Karbauskizmas
G. Nausėda dar prezidento rinkimų kampanijos pradžioje, po 2019 m. sausio pabaigoje įvykusio Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos suvažiavimo, apie karbauskizmą rašė: „kirviu sukalta autoritarinė valdžios vertikalės kūrimo siužetinė linija su inkrustuotu demokratijos „trupiniu“. Ir prisiekė su tuo kovoti. Pabrėžė – laikykite tai mano politiniu manifestu. Ir štai dabar atėjo metas veikti. O ką mes matome?
Matome, kaip išrinktasis prezidentas aktyviai dalyvauja karbauskizmo stiprinime, t. y. padeda formuoti R. Karbauskiui naują koaliciją. Ir sunku atsakyti – kodėl?
Ar todėl, kad prezidentas – elektas dar nesupranta, kad būtent politika kuria skaičius, o ne menami skaičiai politiką? T. y. nesupranta, kad karbauskizmas tarp rinkėjų jau neturi daugumos, o būtent tai suvokęs Kultūros pirmininkas suskubo bent jau užsitikrinti statistinę daugumą Seime. Ir abejotina, ar tai jam pavyks.
Ar visgi todėl, kad nelengva prieštarauti tiems, kurie jį parėmė atvirai (R. Karbauskis) ir „vyriškai“ (V. Tomaševskis) antrajame prezidento rinkimų ture?
Kokios vertybės yra matomos koalicijoje, kur viena partija yra teisiama, kita nerinkta, trečia pasidabinusi „koloradkėmis“, o R. Karbauskio skylančioje frakcijoje be jo yra dar dvi – S. Skvernelio bei V. Pranckiečio?
Jeigu D. Grybauskaitė yra nusivylusi šia koalicija, tai kodėl G. Nausėda gali tikėtis, kad ji dirbs geriau? Kas gali pasikeisti?
Dabartines karbauskizmo apraiškas, man regis, taikliai apibūdino A. Kubilius. Jam R. Karbauskio pastangos burti naują koaliciją priminė serialą „The Walking Dead“ („Vaikštantys numirėliai“) – iki naujų Seimo rinkimų skęstančio laivo VIP klasės keleiviams dar knieti padiriguoti orkestrui.
Belieka priminti, kokia bus nauja vyriausybė ir kas bus su ja, bus ir naujojo prezidento tikrasis veidas. Norisi jį matyti aktyvesnį, nebijantį reikšti savo nuomonę ten, kur jos labiausia reikia.
G. Nausėda laimėjo prezidento rinkimus. Valstybės valdymas išlieka karbauskizmo gniaužtuose?
Astravas
Prezidentė metiniame pranešime priminė, kad „Espo šalys pripažino, kad ji pastatyta ant nesaugios aikštelės. Ne apie jos saugumą eina kalba, eina kalba apie nesaugią aikštelę. Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“. Ir pridūrė: „Nesidairykime atgal, o galvokime apie Lietuvą po dar 30 metų“.
Čia jau „elegantiškas“ savos atsakomybės nusikratymas ant G. Nausėdos pečių.
Ir rinkimų metu, ir juos laimėjęs G. Nausėda apie Astravą kalbėjo kaip apie įvykusį faktą ir akcentavo būtinumą užtikrinti atominės elektrinės saugumą. Gali atrodyti, kad jis susitaikė su rusišku supratimu „stoit i budet stojat“ („stovi ir stovės“).
D. Grybauskaitei nepavyko įtikinti Europos susivienyti prieš Astravą. Tačiau ji bent jau palieka aiškią poziciją, kad paprastas saugumo stiprinimas saugumo problemos neišspręs.
Kas jau matė HBO serialą „Černobylis“, suvokė, kad šitoje erdvėje atominės gali sprogti net tada, kai jos negalėtų sprogti.
Antiastravinė nešvarios elektros nepirkimo koalicija (pagal galiojantį visiems Lietuvoje įstatymą) turi prasidėti nuo Lenkijos.
Išrinktasis prezidentas paskelbė, kad jau yra numatyta pirmoji vizito užsienyje data ir vieta – tuoj po inauguracijos Vilniuje į Varšuvą. Simboliškai svarbus vizitas. O kuo jis pasibaigs?
Prezidentinės kampanijos metu G. Nausėda dėstė, kuo svarbi Lenkija: ekonomika, kultūra, NATO ir teritorinė gynyba („kurti JAV fortą Lenkijoje su forpostu Lietuvoje“), bendri interesai ES, energetinė nepriklausomybė.
Tai yra geros temos pokalbiams, tačiau kalbant apie konkretų, realų, Lietuvos nacionalinius interesus užtikrinantį rezultatą – šio vizito metu turėtume išgirsti abiejų prezidentų pareiškimą dėl formuojamos realios Europos koalicijos prieš Astravą.
Jei tokio pareiškimo nebus – iš esmės vizitas tebus protokolinis ir bereikšmis svarbiausiam Lietuvos interesui.