Kaip ir visur šiais laikais, daugelis kemeroviečių mėgsta praleisti laisvalaikį prekybos centruose. Viename iš jų, pavadintame „Žiemos vyšnia“, praėjusį sekmadienį kilo gaisras. Oficialiai skelbiama, jog žuvo arba dingę be žinios 64 žmonės.
Vietiniai tuo netiki. Per stichiškai kilusį mitingą prie srities administracijos jie patys sudarė 86 aukų sąrašą iš savo artimųjų. O kiek liko neužrašytų? Miestiečiai kalba apie kelis šimtus žuvusiųjų.
Patikrinti kol kas nėra galimybių. Iš pradžių kalbėję gydytojai labai greitai buvo priversti pasirašyti pasižadėjimus nebendrauti su spauda ir neskleisti jokios informacijos. Pasitikėjimas valdžios šaltiniais sunyko per kelias dienas.
Gaisras valdžios vertikalėje
Keli tūkstančiai mitinge dalyvavusių žmonių sužinojo per numylėtą televiziją, kad jų buvo tik pora šimtų. Jų pyktį, nerimą ir skausmą prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka pavadino provokacijų technologijomis.
S. Kirijenka tik ką atliko užduotį kaip V. Putino rinkimų štabo vadovas ir pratęsė jo valdymą dar šešeriems metams. Kemerovo vicegubernatorius atsakymų reikalaujančiam vyrui, gaisre netekusiam penkių artimųjų, į akis rėžė nesipiarinti naudojantis sielvartu.
Iš socialinių tinklų matosi, kad taip paniekintas Igoris Vostrikovas yra aktyvus putinizmo šlovintojas, džiūgavęs dėl ketvirtos V. Putino kadencijos. Dabar, žuvus jo trims vaikams, žmonai ir seseriai, jis susidūrė su savo garbinta sistema tiesiogiai.
Kaip jis sako, gaisrininkai atvykę tik po 40 minučių, o stogą gesinti pradėjo tik po pusantros valandos.
Užrakintų kino salės durų, už kurių degė animacinius filmus žiūrėję vaikai, niekas neskubėjo išlaužti.
Dabar aiškėja, kad Australijoje gyvenančio rusų milijardieriaus holdingui priklausantis keturių aukštų pastatas pradėjo veikti prieš keletą metų, net nesulaukęs priešgaisrinės apsaugos tarnybos leidimo.
1990-ųjų pradžioje Kuzbasas buvo vienas iš demokratijos Rusijoje židinių. Šachtininkų vienybė ir moralinis autoritetas sovietinėje visuomenėje darė juos rimta jėga, kurios prisibijojo net Kremlius. Kuzbaso ypač palaikomas vietinis politikas Alanas Tulejevas dalyvavo net pirmuose Rusijos prezidento rinkimuose.
Nuo tų laikų daug kas pasikeitė. Demokratijos daigai išdeginti, jokios opozicijos Kuzbase praktiškai nėra, visa žiniasklaida yra valdžios ruporas. Pilietinės visuomenės, kuri gintų savo teises, nebėra. Tačiau A. Tulejevas išliko.
Dabar jis yra srities gubernatorius. Žmonės pripratinti maitintis iš jo rankos visokių pašalpų ir lengvatų sistema, vardan kurios jie nuolankiai nuleido galvas ir nekreipia dėmesio į jokias valdžios ir oligarchų machinacijas. Dabar gaisro dėka jie pamatė, kur atsidūrę.
Kemerovas panašaus dydžio kaip Vilnius. Ar įsivaizduojate, kad mūsų sostinės meras važinėtų po miestą tik su kortedžu? O A. Tulejevas pasiteisino nepasirodęs gaisro vietoje, nes jo kortedžas būtų trukdęs gaisrininkams. Kad galėtų važiuoti vienu automobiliu, jam net į galvą neatėjo!
Žmonės nėra demografiniai vienetai
Kada antrą dieną po nelaimės į Kemerovą atskrido V. Putinas, A. Tulejevas jo asmeniškai atsiprašė už gaisrą, kaip atsiprašoma valdovo už kritusius jo galvijus. Tačiau su aikštėje susirinkusiais žmonėmis, su aukų artimaisiais nei prezidentas, nei gubernatorius net nesiteikė susitikti. V. Putinas savo beširdiškumą parodė pasamprotaudamas į kameras, jog negerai, kada žūva daug vaikų esant prastai demografinei situacijai šalyje.
Sekmadienį vakare laidoje „Savaitės išvados“ vedantysis Dimitrijus Kiseliovas, iš kurio Lietuva yra atėmusi Sausio 13 medalį, tik užsiminė tarp reportažų apie įvykusį gaisrą, ir tuoj perėjo prie temos „anglė teršia – 3“ apie Theresos May reakciją į rusiško cheminio ginklo panaudojimą Solsberyje.
Žinodamas apie nelaimės aukas, nes po gaisro jau buvo praėję aštuonios valandos, D. Kiseliovas leido sau pasiūlyti pavadinimą „Pelenai“ V. Putino neseniai pristatytam stebuklingam ginklui, tokiu beširdiškumu pranokdamas net savo šeimininką.
Visa Rusija labai skaudžiai sureagavo į gaisrą Kemerove. Juk sudegė tokie patys vidutines pajamas turintys rusai, kurie žavėjosi Krymo aneksija, didžiavosi „kylančia nuo kelių“ Rusija, kurios visi bijos. Jie mėgsta leisti laisvalaikį prekybos centruose, kur yra įperkamų prekių ir paslaugų, ir ši galimybė tarsi patvirtina, jog jų šalis yra teisingame kelyje.
Ir staiga ten, kur jautiesi absoliučiai saugus ir atsipalaidavęs, dėkingas Putinui Visagaliui, – atsiveria pragaras, o po jo pasimato, jog esi tik demografinis vienetas, kuris tikėjo propagandinėmis pasakomis ir dekoracijomis, nematydamas, jog visas valstybės karkasas perpuvęs nuo melo, korupcijos ir neatsakingumo.
Parodykime savo širdį
Vakarų politikai, pastaruoju metu dažnai verčiami imtis priemonių Kremliaus agresyvumui užkardyti, nuolat pabrėžia netapatinantys Rusijos valdžios ir rusų liaudies.
Lietuva yra tarp tvirtos pozicijos besilaikančių Europos Sąjungos narių ir jos principingumu neabejoja ir draugai, ir priešai.
Dabar Lietuva turi galimybę praktiškai parodyti rusams nesanti nusiteikusi priešiškai jų atžvilgiu, kaip iš federalinių kanalų jiems nuolat kala D. Kiseliovas ir panašūs į jį.
Mes turime puikių sanatorijų ir puikių gydytojų, kurie reabilitacijos centruose padėtų atsigauti išgyvenusioms gaisrą aukoms.
Oficialiai pranešama, kad 25 vaikai iš ligoninės išleisti gydytis ambulatoriškai. Dešimtys, jeigu ne šimtai, žmonių yra nukentėję dėl nudegimų. Nuodingi dūmai iš pigių apdailos plastmasių prekybos centre ne vienam pažeidė kvėpavimo takus, ir mūsų pušynai tiems žmonėms būtų tikra atgaiva.
Parodykime atjautą, parodykime meilę ir pakvieskime pagal galimybes bent dalį jų pasigydyti Lietuvoje.
Simboliška, jei kvietimas nuskambėtų Velykų laiku (stačiatikiai jas švęs savaite vėliau). Prisikėlimo stebuklo metu ištieskime ranką, padėkime atsigauti ir susigrąžinti sveikatą jos netekusiems. Šitą žingsnį supras milijonai paprastų rusų, jam pritars ir visi širdį turintys lietuviai.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.