Tačiau JAV buvo politikas, kuris labai rimtai įsiklausė į JAV žvalgybos įspėjimus. Tai senatorius Johnas Cornynas, respublikonas iš Teksaso, dirbantis Užsienio reikalų komitete. Kaip jis pasakojo vėliau, artėjantis didelis karas priminė jam lendlizo mechanizmą, kurį JAV naudojo Antrajame pasauliniame kare. 2022 m. sausio 19 d. jis pateikė įstatymo projektą JAV Senatui. Iki Rusijos puolimo dar buvo likęs mėnuo ir kelios dienos. Kai prie projekto prisijungė senatorius demokratas Benas Cardinas iš Merilendo valstijos, pasiūlymas tapo dvipartinis. Senatas už jį nubalsavo balandžio 6 d., o balandžio 28 d. jį patvirtino Atstovų rūmai. Kongreso Aktą gegužės 9 d. pasirašė prezidentas Joe Bidenas, ir jis tapo viešu įstatymu. Gegužės 9 d. pasirinkta neatsitiktinai – tą dieną rusai švenčia pergalę Antrajame pasauliniame kare. Norėta jiems priminti, kad jie dabar atsidūrę pozicijoje, kurioje 1941 m. buvo naciai.
Įstatymas vadinasi „2022 m. lendlizo aktas demokratijai Ukrainoje ginti“. Prezidento pasirašymą apgaubė daugybė straipsnių, kaip dabar į Ukrainą nenutrūkstamu srautu paplūs ginklai. Tačiau niekas nesikeitė. Baltieji rūmai ir toliau kartas nuo karto kreipdavosi į Kongresą, prašydami patvirtinti naują paramos Ukrainai sumą. Kongresas patvirtindavo, ir parama keliavo. Iš Kyjivo skrido prašymai duoti daugiau ir daugiau. Tada po spaudą pasklido žinia, kad lendlizas pradės veikti nuo kitų finansinių JAV metų, kurie prasideda spalio 1 d. Tai dienai atėjus, niekas nepasikeitė.
Paramos tiekimas
Iki šiol parama Ukrainai daugiausia tiekiama per PDA mechanizmą. PDA, arba Presidential Drawdown Authority, reiškia įgaliojimą prezidentui atlikti mokėjimus. PDA buvo panaudota jau 27 kartus, kai prezidentas paprašydavo panaudoti vienokią ar kitokią sumą. Per PDA Ukraina gavo daugiausia paramos, bet veikia ir kitos programos, tik mažesniu mastu.
Ieškant duomenų apie suteiktos paramos dydį, stebina skaičių skirtumai. Tarkime, Kongresas šiemet yra patvirtinęs 66 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai. Tačiau JAV Gynybos departamento svetainėje rašoma, kad iki lapkričio 23 d. Ukraina yra gavusi pagalbos savo saugumui už 19,7 mlrd. JAV dolerių. O JAV Valstybės departamento svetainėje skelbiamais duomenimis, iki gruodžio 9 d. Ukraina yra gavusi paramos už 19,3 mlrd. JAV dolerių.
Galbūt skirtumai randasi todėl, kad dalis tų lėšų skiriama JAV karinėms atsargoms atkurti, o ne keliauja į Ukrainą įrangos ar ginklų pavidalu.
Paskutinį kartą Baltieji rūmai kreipėsi į Kongresą dėl 37,7 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai ir atsakymą turi gauti iki gruodžio 16 d., kai baigiasi finansinių metų terminas, iki kada galima finansuoti vyriausybę. Pavyko rasti tokius naujausius skaičius, kuriuos pateikia Vokietijos statistikos kompanija „Statista“: JAV yra skyrusi 22,86 mlrd. eurų karinės pagalbos, 15,03 mlrd. finansinės pagalbos ir 9,9 mlrd. – humanitarinės pagalbos. Finansinė pagalba yra be galo svarbi, nes be jos per karą sustotų mokėjimai ir visiems biudžetininkams (mokytojams, gydytojams, pareigūnams), ir pensininkams.
Senasis ir naujasis lendlizai
Ką reiškia Ukrainai teikiama parama, ją palyginus su JAV lendlizu per Antrąjį pasaulinį karą?
Prezidentas Franklinas D. Rooseveltas 1940 m. rinkimų kampanijos metu teigė: „Sakiau anksčiau, bet kartosiu vėl, vėl ir vėl: jūsų berniukai nebus siunčiami į jokį užsienio karą.“ Vietoj to jis 1941 m. pasiūlė Kongresui karinės pagalbos įstatymą. Kad toks atsirastų, didžiules pastangas įdėjo Britanijos premjeras Winstonas Churchillis. Tuometinis JAV Karo sekretorius Henry‘is L. Stimsonas Senate per debatus sakė: „mes perkame... mes neskoliname. Mes perkamės sau saugumą, kol ruošiamės.“
Šis lendlizo įstatymas, patvirtintas prezidento 1941 m. kovo 11 d., vadinosi „Aktas JAV gynybai stiprinti“. Iš pradžių numatytos lubos – 1,3 mlrd. JAV dolerių (arba 17,94 mlrd. JAV dolerių 2020 m. kainomis). Jis apibrėžė paramos tiekimo būdus: „parduoti, dovanoti, mainyti, nuomoti, skolinti ar dar kitaip leisti naudoti“, sako str. 3 (a)(2). Grąžinimo termino pradžia buvo 5 metai.
Pagal 1941 m. lendlizą buvo pateikta įrangos už 50,1 mlrd. JAV dolerių, kas lygu 690 mlrd. JAV dolerių dabar. Jungtinė Karalystė gavo paramos už 31,4 mlrd. (432,5 mlrd.) JAV dolerių, o SSRS – už 11,3 mlrd. (156 mlrd.). Iš naujesnių laikų galima paminėti JAV karinę paramą Afganistanui – 88 mlrd. JAV dolerių. Nuožmaus ir daug galingesnio priešo griaunamai Ukrainai tiek neduodama.
Kadangi 1941 m. lendlizo įstatyme buvo numatytas dovanojimas ir pardavimas, prezidentas turėjo ne rečiau kaip kas 90 dienų atsiskaityti Kongrese už išlaidas, nes kalba ėjo apie nuosavybės teisių perleidimą kitai šaliai ir tai veikė valstybės biudžetą.
Tuo tarpu 2022 m. Aktas panaikina Ginklų eksporto kontrolės įstatymo 61 ir Pagalbos užsieniui įstatymo 503 (b)(3) straipsnius, pagal kuriuos, nuomininkas privalo atsiskaityti per penkerius metus. Kito termino naujasis lendlizas neįvedė.
2022 m. lendlizo įstatymas prezidentui suteikė neribotus įgaliojimus tiekti bet kokią karinę pagalbą, neapibrėžtą nei skaičiumi, nei rūšimis, ir be atsiskaitymo terminų. Šio įstatymo 2 str. (a) dalies (1) ir (3) paragrafai nurodo, kad kalbama tik apie skolinimą ir apie nuomą. Tai yra esminis skirtumas nuo 1941 m. lendlizo. Jei skolini ar nuomoji, nuosavybės teisių neperleidi. Todėl tai biudžeto neveikia ir todėl prezidentui J. Bidenui nereikėtų atsiskaitinėti prieš Kongresą, kaip tekdavo F. D. Rooseveltui.
Kaip turėjo pradėti veikti lendlizas?
Taigi rašiniai apie spalio 1 d. kaip lendlizo pradžią yra išmonė. Įstatymas įsigaliojo 2022 gegužės 9 d. ir galios iki 2023 spalio 1 d. – įstatymo 2 skyriaus (a) dalies (1) paragrafas suteikia teisę prezidentui lendlizą vykdyti 2022 ir 2023 finansiniais metais. Iš 16 mėnesių 22 dienų įstatymas neveikia daugiau kaip 6 mėnesius.
Nutylimas kitas terminas. 2 skyriaus (b) dalis nurodo: „Ne vėliau kaip per 60 dienų po šio įstatymo įsigaliojimo prezidentas nustatys pagreitintas procedūras tiekti bet kokią gynybinę įrangą skolinant ar nuomojant ją Ukrainos vyriausybei.“ Terminas baigėsi liepos 8 d. Oficialūs asmenys tada JAV žiniasklaidai aiškino, kad jie toliau studijuoja įstatymą. Jau praėjo pusmetis nuo pasirašymo, o jie ir toliau „studijuoja“. Procedūros iki šiol nėra nustatytos. Prezidentas J. Bidenas pažeidinėja įstatymą, kurį pats labai pompastiškai pasirašė.
Vargu, ar reikia stebėtis, nes jis moka nevykdyti įstatymų: kai Kongresas buvo įkalęs sankcijas „Nord Stream 2“ tiesimui, J. Bidenas tempė gumą iki begalybės, kol rusai sugebėjo užbaigti dujotiekį, nepakliūdami po sankcijomis.
Šis lendlizo įstatymas veikia ir Lietuvą: 2 skyrius vadinasi „Gynybos priemonių skolinimas arba nuoma Ukrainos vyriausybei ir rytų flango vyriausybėms“. Šio skyriaus (a) dalies (1) paragrafas konkrečiai kalba apie lendlizą „Ukrainos vyriausybei ir Rytų Europos valstybių vyriausybėms, kurias paveikė (angl. impacted) RF invazija į Ukrainą, kad padėtų stiprinti tų šalių gynybinius pajėgumus ir apgintų civilius gyventojus nuo potencialios invazijos ar tebesitęsiančios RF ginkluotųjų pajėgų agresijos.“
Įstatyme kalbama apie „gynybos priemones“, todėl pravartu pažiūrėti, ką reiškia šis terminas. Pagal Ginklų eksporto kontrolės įstatymo 47 straipsnį, gynybos įranga yra „bet koks ginklas ar ginklų sistema, šaudmenys, lėktuvas, laivas ar kiti karo pabūklai ir bet kokie jų komponentai.“
Taigi, pradėjus veikti šiam įstatymui, Ukraina galėtų prašyti bet kokios ginkluotės, kurios jai reikia. Deja, tikrovė kitokia. Nors JAV duoda išties labai daug, bet duoda ne tiek, kiek Ukraina prašo, o tiek, kiek Baltieji rūmai nusprendžia paprašyti Kongreso. Prašymai yra sumažėję – jei pavasarį parama Ukrainai siekė 2 mlrd. JAV dolerių per mėnesį, tai rudenį sudaro 1,2–1,3 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. J. Bidenas dėlioja savo dėlionę, bet apie tai reikėtų atskiro straipsnio.