O vietos komentarui šiuo klausimu skyrė net amerikiečių „Washington Post“.
Reikšmingiau, negu fejerverkas
Reikšmingi įvykiai yra ne tie, kurie patraukia akį, bet lieka be jokių tolesnių pasekmių. Tokie dažniausiai susiję su pramogomis, sportu ar reklama. Blykstelėjo - ir užgeso.
Reikšmingi įvykiai nebūtinai yra vaizdingi kaip ugnikalnio išsiveržimas, bet jų poveikis pasklinda ratilais, kažką paskatindamas, o kažką nuslopindamas. Svarbu įvykyje susitelkusi turinio galia, o ne jis pats, - kaip svarbu ne kiaušinio margumas, o kas iš jo išsirita.
Tai, kad Lietuvos Seimo narys Emanuelis Zingeris buvo neįsileistas į Rusiją, turbūt nėra labai įspūdingas nutikimas net jam pačiam. Jeigu jį stabdytų ant sienos, o jis audringai reikalautų teisės atlikti Europos parlamentų organizacijos pavestą misiją, dar būtų šioks toks televizijos kamerų vertas spektaklis. Tačiau Rusijos valdžia Europos tarybai oficialiai pasakė jo neįsileisianti.
Papildomą turinį šiam nevaizdingam įvykiui suteikia žemiau aptariamos atsisakymo aplinkybės, kurios siunčia pavojingą žinią, jog 2018 metų Maskva jaučiasi tokia išskirtinai ypatinga, jog bet kada gali paminti bet kokį susitarimą, ir jokios narystės jokiose organizacijose Rusijai šiandien neatrodo įpareigojančios laikytis elgesio taisyklių, kurios galioja visoms narėms.
Įvykis visai nevaizdingas, tačiau vienaprasmiškai atskleidžiantis, jog nuo Krymo aneksijos Rusijos nuostatos nesikeičia, kiek Vladimiras Putinas beskiestų apie norą bendradarbiauti, ir Maskva toliau demonstruoja atvirą panieką tarptautiniams Rusijos įsipareigojimams.
Jai priklauso ir Rusijos Federacija, tik jos teisės yra apribotos, nes ji nevykdo nė vienos jos atžvilgiu priimtos rezoliucijos. Šįkart vizos neišdavimu pranešimo rengėjui ji eilinį kartą parodė savo panieką ETPA veiklai, kurią formaliai remia ir pripažįsta taisykles, būdama jos narė.
ETPA sprendimas
Delegacija nėra išmesta, kaip SSRS buvo išmesta iš Tautų Sąjungos 1939 m., kai užpuolė kitą Tautų Sąjungos narę Suomiją. Dabartiniai politikai pakantesni. Rusijos delegacija gali dalyvauti posėdžiuose, tik sustabdyta jos teisė balsuoti.
Europos Tarybos parlamentarai, nežiūrint stipraus Maskvos lobistų spaudimo tylėti, pagaliau po dvejus metus trukusio stumdymo vis tik reagavo į Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymą Maskvoje.
Atsižvelgdama į gerus E. Zingerio ryšius su Kremliaus opozicionieriais, įvertinusi jo turimas žinias apie padėtį Rusijoje, po ilgų debatų parlamentinė asamblėja įpareigojo jį parengti pranešimą apie politinę žmogžudystę šalyje, kuri yra viena iš Europos Tarybos narių.
Balsuojant nebuvo paslaptis, jog E. Zingeris daug metų buvo asmeniškai pažįstamas su B. Nemcovu, o jo rusų kalbos mokėjimas turėjo padėti tyrimui tiek naudojant rusakalbius šaltinius, tiek apklausiant susijusius asmenis Rusijoje ir kitose Europos valstybėse.
„Tik tarnybiniam naudojimui“
Kadangi Rusija tebėra Europos Tarybos narė, jos pareiga yra padėti vykdyti organizacijos sprendimą. Pasirodė, jog dabartinė Rusijos valdžia elgiasi priešingai. Dėl to nustebęs Peterburgo deputatas Borisas Višnevskis parašė paklausimą Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Juk kalba eina apie nusikaltimą, kurio niekas neneigia!
Po pusantro mėnesio Peterburgo savivaldybės administracija deputatui pranešė, jog gautas atsakymas.
Tačiau laiško B. Višnevskiui neperdavė – pasikvietė jį paskaityti, o vėliau pasiliko sau.
Atsakymas buvo pažymėtas „Tik tarnybiniam naudojimui“, ir deputatą įspėjo, jog tekstą platinti draudžiama.
Todėl B. Višnevskis tik perpasakojo, jog Rusijos URM galvoja, jog apriboti Rusijos delegacijos įgaliojimai ETPA (dėl nė vienos rezoliucijos apie Rusiją nevykdymo) yra pakankama priežastis neįsileisti parlamentaro, įgalioto paruošti pranešimą apie B. Nemcovo nužudymą.
Kitas argumentas neišduoti vizos irgi ne mažiau nesuvokiamas teisine prasme. E. Zingeris esą nusidėjęs, nes balsavęs Seime už vadinamąjį Magnickio sąrašą, pagal kurį į Lietuvą neįleidžiami asmenys, susiję su advokato Sergejaus Magnickio nužudymu Maskvos kalėjime.
S. Magnickis buvo atkapstęs schemą, pagal kurią valstybės pareigūnai pavogė iš biudžeto apie 300 milijonų sumokėtų mokesčių. Kai apie tai advokatas informavo atitinkamas instancijas, demaskuotų grobstytojų pastangomis jis buvo įkalintas ir nužudytas.
Atrodytų, bet kuri valstybė turėtų būti dėkinga, jei kas atskleidžia biudžeto vagis. Tik ne Rusija. Atvirkščiai – valdžia be galo pyksta, kai jai pirštu parodoma į kaltus asmenis, kurių nusikaltimas yra įrodytas finansiniais dokumentais.
Rusijos valdžia šiuo vizos neišdavimo argumentu parodė, jog tam tikram ratui žmonių vogti iš biudžeto galima, ir niekam nevalia kištis į asmeninį turtėjimą visų šalies piliečių sąskaita. Kadangi tiesiog nepadoru viešumoje taip atvirai dengti vagis, B. Višnevskis laiško išsinešti negavo ir buvo įspėtas jo teksto neplatinti.
Mes apie daug pasakančią Rusijos užsienio reikalų ministerijos poziciją žinome tik todėl, kad Peterburgo deputatui užteko drąsos perpasakoti turinį. Tai nėra draudžiama, bet gali turėti skaudžių pasekmių žmogui, balansuojančiam ant Kremliaus leidžiamos ribos.
Nepatogūs klausimai ir pūkuotas snukelis
Faktas, kad atvykusiam į Rusiją E. Zingeriui nieko ištirti neleistų. Tačiau jis galėtų užduoti nepatogius klausimus, į kuriuos dėmesio nekreipė Rusijos teisėsauga ir kelis eilinius čečėnus nuteisęs teismas. Pavyzdžiui:
kur dingo Kremliaus zoną stebinčių kamerų įrašai?
kodėl buvusio vicepremjero, penkis kartus Dūmos nario ir vieno iš opozicijos lyderių nužudymas kvalifikuotas teismo kaip tiesiog kriminalinis įvykis, o ne kaip politinė žmogžudystė, kuriai taikomas kitas straipsnis ir atliekamos kitokios, daug toliau siekiančios procedūros?
Kaip galima be liudininkų nužudyti labiausiai Rusijoje sekamą žmogų, kokiu buvo B. Nemcovas, kuris buvo net pripratęs prie nuolatinio neatstojančių saugumiečių būrio palydos ir dieną, ir naktį?
Šie ir kiti klausimai atskleistų B. Nemcovo žmogžudystės tariamo išaiškinimo lygį.
Tačiau E. Zingerio neįleidimas ir be tų klausimų patvirtino, jog Kremlius bijo tiesos apie B. Nemcovo žūtį ir ją slepia nesivaržydamas laužyti savo įsipareigojimus tarptautinėje organizacijoje. Vietoj perėjimo prie patikimo elgesio tarptautinėje arenoje putinokratija atsitveria ir toliau išvaginėja Rusiją, aršiai dangstydama įkliuvusius saviškius.
Kai vilkas pamatė, jog lapės snukis aplipęs žąsies pūkais, jam kilo įtarimas, ar nebus ji suėdusi paukštį, kurį turėjo pasaugoti. Bet lapė jam dievažijosi, jog maitinasi tik obuoliais, ir snukis aplipęs besiropščiant į obelį, nes aplink sklandė daug visokių pūkų.
Tokiomis lapėmis niekas netiki. Palaipsniui liaujasi tikėti net kvailiausi vilkai. Bet savas kailis brangiau nei valstybės reputacija, kurią V. Putino komanda nenuilsdama artina prie Šiaurės Korėjos lygio.