Jis jaučiasi kaip žmonos pamestas trenktas vyrelis, kuris su pretenzijomis ir grasinimais lenda į akis, nes niekaip negali pripažinti, kad jo buvusioji turi teisę į savo gyvenimą ir purtosi net nuo minties grįžti į smurtautojo lovą.
Neužčiuopiamos fantazijos ir nematomi psichologiniai kompleksai virto karinėmis raketomis, nuo kurių sprogimų dabar slepiasi mano draugai Kyjive (seniai laikas Ukrainos sostinę vadinti ukrainietiškai, o ne rusiškai).
Skaičių magija – pavojaus signalas
Atkreipsiu jūsų dėmesį į kelis skaičius, kurie galimai rodo smurtautojo polinkį į okultizmą, kuris, beje, buvo labai ryški nacių grietinėlės ypatybė. Įskaitant ir patį fiurerį.
Sakartvelas buvo užpultas 2008-08-08. Ukrainos puolimas formalizuotas 2022-02-22. Abu įvykiai prasideda Pekine vykstančių olimpinių žaidynių fone: pirmasis sutampa su vasaros žaidynių pradžia, o antrasis pratęsia žiemos žaidynes, vos nutilus uždarymo ceremonijos aplodismentams. Jei skaičių magija yra vienas iš veiksnių, kokių dar mistinių ženklų gali prisižiūrėti padangėmis skraidantis valdovas su branduoliniu lagaminėliu vietoj skeptro ir kokių dar veiksmų jis gali imtis? Baisu pripažinti, bet vienintelis atsakymas: Bet kokių.
Apgaulingas ėjimas
Pripažinus tariamas ORDLO (ukrainietiškai tokia santrumpa vadinami atskiri Donecko ir Lugansko sričių regionai, nekontroliuojami Kyjivo) respublikas, V. Putinas susikūrė naują situaciją, kurioje galima derėtis. Iš Maskvos tai aiškino, kad pripažinimas apima teritoriją pagal dabartinę demarkacijos liniją, tai tvirtino, kad pripažįstama pagal DLR ir LLR konstitucijas, kuriose siena sutampa su buvusia administracine šių sričių siena.
Matėsi sukurta erdvė deryboms ir reikalavimams – ar mes eisime vaduoti naujai iškeptų pseudovalstybių teritorijų, kurias laiko užgrobusi Ukraina, ar mes paliksime, kaip yra, bet ką mums už tai duosite?
Pagrindinis to įvykio pliusas buvo šiukšliadėžėn išmesti Minsko susitarimai. Savaip juos interpretuodama Rusija bandė sukišti savo darinius atgal į Ukrainą, kad jie kaip girna prie kojų neleistų valstybei žengti jokių žingsnių, kurie nepatiks Maskvai.
Minsko susitarimų girnapusė
Mat pagal rusus reikėjo iš pradžių suteikti ORDLO ypatingos autonomijos statusą su veto teise Kyjive, tada paskelbti rinkimus, prižiūrimus ginkluotų ir Maskvos kontroliuojamų gaujų, o po to, jau prie naujos „teisingos“ valdžios grąžinti Ukrainai valstybinės sienos su Rusija kontrolę tame regione. Ukrainiečiai priešinosi, teigdami, kad laisvi rinkimai negali vykti su įremtais vamzdžiais, kad pirma turi pasitraukti rusai, jų sukurtos gaujos turi sudėti ginklus ir netrukdyti juose dalyvauti visų Ukrainos politinių jėgų atstovams, ir tik tokiomis sąlygomis rinkimus galima bus pripažinti demokratiškais.
Ukraina apgynė savo poziciją, nors jai sukiojo rankas aštuonerius metus. Matyt, jai pavyko savo pozicijos teisumu įtikinti ir Vakarus, nes V. Putinas savo rankomis sulaužė šį kablį, nežiūrint to, kad prieš tai jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas piktdžiugiškai skelbė: „mes niekada neleisime Zelenskiui nusinerti nuo Minsko susitarimų kabliuko“. Buvau apie tai berašantis kaip apie Ukrainos pergalę, nes Rusija tiek ir tepadarė, jog atvertė savo kortas ir prisipažino visiems akivaizdžią tiesą – esantys ne tariami taikintojai, o konflikto šalis.
Surišti bendru nusikaltimu
Bet net nepasitikrinęs, kokius vaisius gali atnešti pseudovalstybių pripažinimas, V. Putinas įsakė pulti Ukrainą ketvirtadienį paryčiais, vos baigėsi buvusi Tarybinės armijos ir karinio jūrų laivyno diena, dabar pervadinta į Tėvynės gynėjo dieną.
Atsigręžus atgal matosi, kad jam tereikėjo gauti Federacijos Tarybos leidimą panaudoti kariuomenę, ir jį gavo magiškąjį antradienį, 2022-02-22. Vėl kitomis akimis galima pažiūrėti į pirmadienio spektaklį, kuris vadinosi Rusijos Saugumo Tarybos posėdis. Tokių netransliavo nei prieš Sakartvelo puolimą, nei prieš Krymo aneksiją.
Dabar aišku, kodėl posėdžio metu taip drebėjo aukščiausių pareigūnų balsai ir lakstė išsigandusios akys. Jie jau žinojo, kad pritardami ORDLO pripažinimui jie pasisako už Ukrainos puolimą. V. Putinas kaip kriminalinės gaujos vadas liepė kiekvienam įrodyti savo atsidavimą dalyvavimu nusikaltime. Po to jie visi surišti tarpusavyje. Galbūt V. Putinas pajuto, kad jam senstant gauja ima skysti ir dairosi į pašalius dėl ateities. Pirmadienį jis suginė atgal.
Galbūt įtakos turėjo ir negailestingai tiksintis biologinis laikrodis. Gal vis labiau ėmė girdėti jį naktimis ir suvokti, kad beliko gal kokie dešimt metų, o jis jau aštuonerius negali pribaigti Ukrainos... Reikia paskubėti, nes istorijoje jo misija yra surinkti Rusijai priklausiusias žemes. Skraidant astrale, niekas kitas neįdomu, tik amžinybė.
Labai didelė prabanga leistis į karą vien su tikslu sugriauti. O ką po to daryti su sugriauta valstybe? Net ją užvaldžius – kas kainuotų labai brangiai – Ukraina taptų karščiuojančiu irstančiu kūnu, kurio irimas užkrėstų pačią nugalėtoją Rusiją.
Čia ne kovidas, kaukės neužsidėsi. Čia 40 mln. žmonių, iš kurių bandai atimti valstybę ir kurie agresorių nuodys ir pasipriešinimu, ir nusivylimu, ir nesukontroliuojamu gyvenimu valstybės paraštėse. Bus baisiau nei Afganistanas Sovietų Sąjungai.
Bet aš norėčiau tikėti, kad Ukrainos sveikoji šerdis atlaikys, o Rusijoje dar yra likę tokių, kurie galėtų persiimti ta pačia laisvės dvasia.