Ramūnas Bogdanas. Žmogžudystė konsulate

Saudo Arabija yra karalystė, valdoma vienos Saudų šeimos.

Dėka atrastų naftos išteklių iš skurdaus dykumų krašto ji tapo viena iš sunitų pasaulio lyderių, o karališkoji šeima garsėja neišpasakyta prabanga.

Šioje šalyje vietoj įstatymų kodeksų remiamasi šariato teise, kuri dvelkia viduramžiais ir yra labai toli nuo mūsų pripažįstamų vertybių. Nuteistiems myriop galvos kertamos kardu viešose vietose prie publikos. Per pirmus šių metų keturis mėnesius Saudo Arabijoje įvykdytos 48 tokios egzekucijos.

Auka – ne visai žurnalistas

Saudo Arabijos pilietis, 59 metų amžiaus Jamalas Khashoggis, rugsėjo 28 d. Saudo Arabijos konsulate Stambule pateikė prašymą gauti savo skyrybų dokumentus, nes ruošėsi tuoktis su 36 metų doktorante Khadija Genghis, kurią sutiko Turkijoje. Jam paskirtą spalio 2 d. keliolika minučių po 13 val. jis vėl įėjo pro konsulato duris atsiimti užsisakytų popierių ir niekada nebeišėjo.

Sužadėtinė laukė jo netoli išėjimo iki vidurnakčio. J. Khashoggis jai buvo davęs buvusio Turkijos parlamento nario iš valdančios partijos telefono numerį, kuriuo pirmiausiai ji turėtų skambinti kokiai nors nelaimei nutikus. Per kelias dienas įsisiūbavo tarptautinis skandalas.

Pirmoji žinia buvo, jog dingo žurnalistas, pastaruoju metu rašęs „The Washington Post“ kritinius straipsnius apie Saudo Arabiją. Vėliau atsirado papildomos informacijos.

J. Khashogio senelis buvo turkas, vedęs saudę ir persikėlęs į Saudo Arabiją, kur tapo asmeniniu pirmojo karaliaus, tautos tėvo Abdul Azizo al Saudo asmeniniu gydytoju. Taip šeima įsiliejo į karalystės elitą, nors nepriklausė karališkajai šeimai. Senelis rūpinosi ir turtingo verslininko Mohammedo bin Ladeno šeimos sveikata. Vienas šio magnato sūnų buvo Osama bin Ladenas.

Jamalo dėdė Adnanas Khashoggis buvo vienas turtingiausių žmonių ne tik Saudo Arabijoje, bet ir pasaulyje. Pirmas jo sėkmingas sandoris buvo nupirkti Jungtinėse Valstijose vilkikų Mohammedui bin Ladenui, iš kurio uždirbo 50 000 JAV dolerių komisinių.

Vėliau jo verslas buvo tarptautinė prekyba ginklais, todėl A. Khashoggio vardas nuolat šmėkščiojo garsiose ginklų prekybos istorijose – nuo Filipinų diktatoriaus apginklavimo iki skandalo Iranas – Kontros, kuris sudrebino prezidento Ronaldo Reagano administraciją. Jis turėjo sandorį ir su Donaldu Trumpu, kuriam 1988 m. pardavė savo jachtą „Nabila“ už 200 milijonų JAV dolerių.

Ne mažiau garsus buvo J. Khashoggio pusbrolis Dodis Fayedas, kuris žuvo su princese Diana per automobilio katastrofą Paryžiuje, kai porelė bandė pasprukti nuo paparacių. Jo tėvui priklauso garsioji Londono universalinė parduotuvė „Harrods“.

Pats Jamalas sulaukė pasaulinio dėmesio, kai padarė interviu Afganistane su tenai prieš sovietus kariavusiu O. bin Ladenu, nepamiršęs ir pats pasifotografuoti ir su kalašnikovu, ir su granatsvaidžiu. Yra informacijos, kad vėliau jis yra tarpininkavęs tarp O. bin Ladeno ir Saudų, nors teroristinės kovos nepripažino. Kai amerikiečiai nukovė O. bin Ladeną, savo „Twitteryje“ J. Khashoggis rašė, jog jam iš skausmo plyšta širdis. Tačiau pridėjo pastabą, jog apgailestauja dėl O. bin Ladeno pasirinkto agresyvaus kelio.

J. Khashoggis vadovavo kelioms Saudo Arabijos žiniasklaidos priemonėms, bet buvo iš jų atleistas. Apie spaudos laisvę karalystėje nėra nė kalbos, ir jo pašalinimas nereiškė laisvo žodžio užgniaužimo.

Nesėkmės žiniasklaidoje netrukdė jam visą laiką likti artimu žmogumi princui Turki al Faisalui, kuris net 23 metus vadovavo Saudų žvalgybai „Mukhabarat“, o atsistatydinęs nuo 2002 m. dirbo karalystės ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, po to – Jungtinėse Valstijose. Šalia jo visą laiką buvo patarėjas ryšiams su spauda J. Khashoggis.

Veikla JAV

Pernai nusprendęs apsigyventi JAV ir negrįžti į Saudo Arabiją J. Khashoggis stebėtinai greitai gavo leidimą iš amerikiečių, o įtakingasis „The Washington Post“ pasiūlė jam rašyti nuomones Artimųjų Rytų klausimais. Rijadas ne kartą jį kvietė grįžti ir vėl patarinėti karališkajai šeimai dėl ryšių su spauda, tačiau J. Khashoggis nesutiko, bijodamas spąstų.

Savo straipsniuose jis kritikavo jaunąjį sosto įpėdinį Mohammedą bin Salmaną, vadinamą santrumpa MBS, skatino saudus eiti Turkijos keliu, smerkė įsikišimą į karą Jemene, prieštaravo santykių su Izraeliu gerinimui. J. Khashoggis teigė, kad MBS, telkdamas valdžią į savo rankas, kovoja prieš politinį islamą ir dėl to karalystė „prarandanti kompasą“.

Pagrindinis J. Khashoggio informacijos šaltinis buvo Khaledas Saffuri, ilgus metus buvęs svarbaus al Kaidos veikėjo Abdurahmano Alamoudi padėjėjas.

2003 m. A. Alamoudi buvo sulaikytas Londono Heathrow oro uoste su 340 000 JAV dolerių grynais, ir 2004 m. JAV buvo nuteistas 23 metus kalėti už dalyvavimą Libijos žvalgybos ir al Qaedos sąmoksle nužudyti Saudų princą Abdullah.

Kai Kh. Saffuri JAV įkūrė Islamo laisvos rinkos institutą, pirmą labdaros įnašą – 150 000 JAV dolerių – gavo iš Kataro užsienio reikalų ministerijos. Saudo Arabija yra inicijavusi keturių arabų valstybių blokadą prieš Katarą dėl šio tiekiamos paramos teroristinėms organizacijoms ir antivalstybinėms grupuotėms.

Savo straipsniais J. Khashoggi atitiko politinės JAV opozicijos Donaldui Trumpui interesus. Artimuosiuose Rytuose šis stiprina ryšius su Saudo Arabija, jo patarėjas ir žentas užmezgė draugiškus asmeninius santykius su sosto įpėdiniu MBS.

Pastarojo kritika kartu buvo ir D. Trumpo politikos kritika, kuri yra tapusi „The Washington Post“ duona kasdienine.

Pagrindinis J. Khashoggi rūpestis JAV buvo ne straipsnių rašymas. Lengvatinėje mokesčių zonoje Delavero valstijoje jis užregistravo ir vadovavo organizacijai „Demokratija arabų pasauliui dabar“ (Democracy for the Arab World Now – DAWN). Yra nuomonių, jog ji yra finansuojama MBS konkurentų. Į Turkiją J. Khashoggi skrido rinkti pinigų šiai grupei, kuri propaguoja Musulmonų brolijai artimas idėjas.

Islamo monarchija ar islamo respublika?

Musulmonų brolija Saudo Arabijoje 2014 m. buvo paskelbta teroristine organizacija – už priklausymą gresia nuo 3 iki 20 metų kalėjimo. Ši bendrija susikūrė tarpukariu kaip europietiškų nacizmo ir komunizmo islamiška variacija.

Po karo monarchai broliją palaikė kaip atsvarą pasaulietiškiems prosovietiniams režimams. Tačiau per Arabų pavasarį 2011 m. ir Saudai, ir Jungtiniai Arabų Emyratai nusprendė, jog jie tapo grėsme.

Musulmonų brolija yra labai įvairi, prisitaikanti prie esamų sąlygų: Maroke ji vadovauja jau antrai vyriausybei iš eilės, o Palestinoje jų atšaka yra teroristinis Hamasas. Per Arabų pavasarį brolija rado kelią su islamiškais nacionalistiniais šūkiais eiti į valdžią per rinkimus. Jiems tai pavyko Tunise per savąją politinę partiją Ennahda. Tačiau Sirijoje jie ėmėsi ginkluotos kovos prieš Bašaro Asado režimą, galvodami po pergalės laimėti rinkimus.

Nuvertus Egipte Hosnį Mubaraką prezidentu 2012 m. buvo išrinktas Musulmonų brolijos atstovas Mohamedas Mursi. Štai ką jis skelbė: „Koranas yra mūsų konstitucija, Pranašas yra mūsų lyderis, Džihadas yra mūsų kelias, o mirtis už Alachą yra mūsų tikslas“. Egiptas ėmė gręžtis į viduramžius.

Armijos vadas generolas Abdelis Fattahas al Sissi – beje, buvęs Egipto karo atašė Rijade – nuvertė M. Mursi, paskelbė broliją teroristine organizacija. Saudo Arabija parėmė jo valdžią paskolomis bei investicijomis.

Tuo tarpu Turkijoje prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas remiasi Musulmonų brolija. Ne veltui J. Khashoggis ten ieškojo finansavimo šaltinių. Būtent Musulmonų draugijos aktyvistai surengė pirmą piketą prie Saudo Arabijos konsulato Stambule dėl J. Khashoggio dingimo.

Priešingu nei arabų monarchijos keliu yra pasukęs ir teokratinis Iranas po šachą nuvertusios 1979 m. islamo revoliucijos bei Sudanas 1989 m. J. Khashoggis demokratiją suprato kaip teokratijos įsigalėjimą iš apačios, su masių pritarimu. Vienvaldžio saudų sosto įpėdinio akimis, toks požiūris yra kėsinimasis į monarchijos pamatus.

Proga silpninti priešininką

Turkija ir Saudo Arabija rungiasi dėl lyderystės sunitų pasaulyje. R.T. Erdoganas dabar naudojasi proga, kad kuo labiau sugadintų 31 metų sosto įpėdinio MBS įvaizdį. Nuolat nutekinamos kraupios detalės apie nužudymą, apie supjaustytą kūną, lagamine įmestą į šulinį. Tačiau penktadienį R.T. Erdoganas jau garsiai klausia, kur yra kūnas. Vadinasi, nerastas?

Vietoj to, kad karalius Salmanas atšauktų įpėdinystę suteptos reputacijos sūnui, jis pavedė MBS atlikti žvalgybos pertvarką. Iš pradžių saudai sakė, jog J. Khashoggi išėjo iš konsulato.

Tada iš turkų nutekėjo informacija, jog spalio 2 d. ryte Stambule nusileido du privatūs lėktuvai iš Rijado, kuriais atskrido 15 specialiųjų tarnybų vyrų, ir jie naktį išskrido atgal. Po to saudai pripažino, kad J. Khashoggi netyčia žuvo per muštynes konsulate su šiuo būriu.

Per pradėtą tyrimą Saudo Arabijoje suimti trys konsulato Stambule darbuotojai ir visas minėtas būrys išskyrus vieną, kuris jau žuvo automobilio avarijoje Rijade.

Turkijai, pareikalavusiai juos išduoti, atsakyta, jog procesas vyks Rijade. Iš trečio karto Saudo Arabija pagaliau pripažino, jog nužudymas buvo iš anksto suplanuotas.

Rugsėjo 11-osios paslaptis?

„The Washington Post“ pavyko išsiaiškinti, kad JAV žvalgyba žinojo apie ketinimus susidoroti su J. Khashoggi, tačiau neįspėjo nei jo paties, nei savo partnerių NATO turkų.

Pats nužudymas yra toks komplikuotas, kad blogos pasekmės neišvengiamos: nusikaltimas vykdomas NATO šalyje, prieš asmenį, turintį teisę gyventi JAV, pažeidžiamos tarptautinės normos, paniekinami diplomatinių atstovybių veikimo principai. Saudai matė neseną pasaulio reakciją į rusų žygius prieš Skripalių šeimą Didžiojoje Britanijoje.

Neišleistinas iš akių aspektas, kad J. Khashoggi buvo glaudžiai susijęs su Saudo Arabijos žvalgyba, kuri labai daug dirba su JAV specialiomis tarnybomis.

Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesas yra, kad regione būtų stabilu, kad neužsidarytų naftos bei dujų šaltiniai, kas sukrėstų pasaulio ekonomiką.

JAV svarbu, kad būtų stebimas ginklų judėjimas ir neatsirastų masinio naikinimo ginklų pavojingose rankose; kad nesikurtų nevaldomos teritorijos, kurias gali užimti teroristai.

Vardan šių tikslų abiejų šalių žvalgybininkų ryšiai yra labai platūs.

Princo Turki al Faisalio atsistatydinimas iš Saudo Arabijos žvalgybos vadovo pareigų 2001 m. rugsėjo 1 d. iki šiol lieka mįslė. Tarnybai jis vadovavo net nuo 1977 m. ir pasitraukė likus vos dešimt dienų iki tragiškos rugsėjo 11-osios. Tikrai ne dėl sveikatos. Atsistatydinęs užėmė aukštas pasiuntinio pareigas.

Priminsiu, kad iš 18-os teroristų, tiesiogiai dalyvavusių rugsėjo 11-osios išpuolyje, net 15 buvo Saudo Arabijos piliečiai.

Kada JAV žvalgyba atsekė du netiesiogiai veikusius asmenis, buvusius Saudo Arabijoje, ir norėjo juos apklausti, saudai juos nukirsdino ir pasiteisino, jog šie buvę teroristai, todėl sulaukę bausmės.

Neaišku, ką žinojo J. Khashoggis, neaišku, ar buvo pavojus, jog jis gali atskleisti kažką labai svarbaus, bet faktas, kad per tuos įvykius jis buvo šalia saudų žvalgybos vado kaip patikimas patarėjas.

Dar viena galimybė – kažkas sąmoningai siekė didelio skandalo.

Despotiškas MBS elgesys ir jo tapimo įpėdiniu istorija tikrai sukūrė jam pakankamai priešų Rijado elite.

Apie 300 iš jų, įskaitant karališkos šeimos narius, jis buvo įkalinęs liuksusiniame Rijado Ritz Carlton viešbutyje neva tirdamas jų korupcinius ryšius. Prieš jį įpėdiniu buvęs princas Nayefas pasirašė atsižadąs sosto, kai jį, sergantį diabetu, palaikė uždarytą rūmuose iki jis nebegalėjo tverti.

Po to buvo oficialiai pranešta karališkai šeimai, jog princas yra narkomanas, todėl netinka užimti karaliaus sostą.

Kokie bebūtų šio nužudymo motyvai, sumanytojai ir vykdytojai stoja į vieną gretą už civilizuoto pasaulio paraštės kartu su Kremliaus žmogžudysčių užsakovais bei vykdytojais kaip nesugebantys laikytis tarptautinių normų.

Per tik ką vykusią saugumo konferenciją Bahreine JAV gynybos sekretorius James Mattis sakė, kad Rusija negali dalyvauti Artimųjų Rytų taikos architektūros kūrime, nes stokoja esminių moralinių principų.

Saudo Arabijai, matyt, tai nebus taikoma dėl jos svarbos regione, todėl partnerystė išliks, kaip išlieka santuokos, kuriose nėra jokios meilės, tik interesai.