Pirmoji Lietuvos komisarė Dalia Grybauskaitė buvo taip įsitraukusi į Vyriausybės veiklą, kad tuometinis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, vos išgirdęs apie finansų ministrės norą kelti sparnus į Briuselį, 2004 m. davė jai žalią šviesą. Karatė juodojo diržo savininkė atkakliai siekė posto, neatsirado drįsusių su ja varžytis.
Antrajam konservatorių Vyriausybės finansų ministrui Algirdui Šemetai paskyrimas 2009 m. irgi tapo tremtimi, nes, kaip anuomet atviravo partijos bičiuliai, nebuvo jo kur padėti. A. Šemetą išsiuntus į Briuselį buvo galima prie Finansų ministerijos vairo statyti Ingridą Šimonytę.
Ketvirtasis, dabar jau buvęs Europos Komisaras Virginijus Sinkevičius 2019 m. lagaminus į Briuselį turėjo krautis, nes ėmė kelti pavojų Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui. Vienvaldis partijos vadovas vengė konkurencijos ir nutarė varžovą išsiųsti toli už tėvynės ribų. Ne paslaptis, kad Europos Komisarui mokamo atlyginimo dydis ištirpdo didžiausių patriotų, nusiteikusių dirbti Tėvynei, priešiškumą.
Dabar vykstančios Europos Komisaro paieškos skiriasi nuo ankstesnių. Šiemet situacija nauja, nes Vyriausybė – ne vienos partijos ar premjerės rankose, norint sprendimų tenka eiti į politinį turgų ir su koalicijos partneriais pradėti derybas, kurios dažniau persikelia į viešąją erdvę.
Briuselio kaip tremties apibūdinimas netinka gal tik trečiajam Lietuvos atstovui – Vyteniui Povilui Andriukaičiui, kuris 2014–2019 m. buvo atsakingas už europiečių sveikatą ir maisto saugą.
Dabar vykstančios Europos Komisaro paieškos skiriasi nuo ankstesnių. Šiemet situacija nauja, nes Vyriausybė – ne vienos partijos ar premjerės rankose, norint sprendimų tenka eiti į politinį turgų ir su koalicijos partneriais pradėti derybas, kurios dažniau persikelia į viešąją erdvę.
Valdantieji konservatoriai kartoja užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardę. Jis pats, tarsi vandens į burną prisėmęs, viešai savo norų nekomentuoja. Troškimus išduoda atsaini šypsena ir senelio parama. Vytautas Landsbergis ne kartą rėmė anūką ir gyrė jo tinkamumą eiti Europos Komisijos nario pareigas.
Plika akimi matyti, kad Prezidento Gitano Nausėdos paminėta premjerės I. Šimonytės kandidatūra į Europos Komisijos narius turi daugiau privalumų. Ji neabejotina dešiniojo sparno lyderė, kantriai nešanti ir Vyriausybės, kurios nariai labiau primena vaikų darželį, ir partijos, kuriai oficialiai vadovauja G. Landsbergis, naštą. Europos Komisijoje jai praverstų į kraują įaugusi atsakomybė, atkaklumas, vengimas slapstytis už svetimų nugarų.
Vis tik kyla klausimas, ar Lietuva primes Europos Komisijai savo nuomonę? Briuselis prašo dviejų kandidatų, o Lietuvoje viešai minimas tik vienas asmuo. Plika akimi matyti, kad Prezidento Gitano Nausėdos paminėta premjerės I. Šimonytės kandidatūra į Europos Komisijos narius turi daugiau privalumų. Ji neabejotina dešiniojo sparno lyderė, kantriai nešanti ir Vyriausybės, kurios nariai labiau primena vaikų darželį, ir partijos, kuriai oficialiai vadovauja G. Landsbergis, naštą. Europos Komisijoje jai praverstų į kraują įaugusi atsakomybė, atkaklumas, vengimas slapstytis už svetimų nugarų.
Paskyrimas į Europos Komisiją leidžia spėlioti, kas po penkerių metų galėtų siekti Lietuvos Prezidento posto. Tai tarsi vienas šūvis į du zuikius. D. Grybauskaitės balsas iš Europos sostinės Vilniuje buvo nuolatos girdimas. Būti ir girdimai, ir matomai Lietuvoje jai leido Europos komisaro statusas ir galimybės. A. Šemeta politinių ambicijų neturėjo. V. Andriukaitis, iš Briuselio sugrįžęs į Lietuvą, atstovavo Pasaulio sveikatos organizacijai Europos regione, o sukauptos žinios ir aktualumas leido gauti Europos Parlamento nario mandatą.
R. Karbauskio planas atsikratyti V. Sinkevičiaus pavyko, tačiau tik trumpai. Tai suvokęs Europos vandenynų žinovas nutarė prisijungti prie R. Karbauskio nemalonės pagimdytos Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Briuselio patirtis padėjo V. Sinkevičiui laimėti Europos Parlamento rinkimus, o jeigu S. Skvernelio partijai pasisektų Seimo rinkimuose – pretenduoti į Lietuvos ministro kėdę.
Žinant, kad Lietuva turėjo du Europos Sąjungos (ES) finansinio programavimo ir biudžeto, vieną ES sveikatos ir maisto saugos, vieną ES aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarų portfelius, galima spėti, kad naujasis neturėtų būti menkavertis. Tai reiškia, kad naujasis Lietuvos komisaras turėtų daugiau svorio, taigi ir galimybių būti matomas bei pradėti ruoštis po penkerių metų laukiamam Lietuvos valstybės vadovo rinkimų maratonui.
Nors, kaip sako D. Grybauskaitė, Lietuva pavėlavo į geriausių Europos Komisijos narių portfelių dalybas, žaidimas nebaigtas.
Žinant, kad Lietuva turėjo du Europos Sąjungos (ES) finansinio programavimo ir biudžeto, vieną ES sveikatos ir maisto saugos, vieną ES aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarų portfelius, galima spėti, kad naujasis neturėtų būti menkavertis.
Tai reiškia, kad naujasis Lietuvos komisaras turėtų daugiau svorio, taigi ir galimybių būti matomas bei pradėti ruoštis po penkerių metų laukiamam Lietuvos valstybės vadovo rinkimų maratonui.