Ramunė Sakalauskaitė. Kokia Vilniaus karma?

Didžiausios kvailystės daromos rimtu veidu. Tokia išvada peršasi išgirdus kai kurias Vilniaus mero Valdo Benkunsko idėjas. Neseniai meras rimtu veidu paskelbė apie naują sumanymą – įtraukti laivus į viešąjį miesto transportą. Tikina,kad jo sumanymo tikslas „daug didesnis“ negu „tik pavežioti vilniečius elektriniais laivais“. Neva įveiklinus per sostinę tekančią Nerį, bus naudos verslui, čia ateityje galės kurtis verslai, kavinės, ir „apskritai turizmui duos didelį impulsą“.

Idėja keliauti Nerimi katamaranais primena užmojų nestokojantį Vilniaus savivaldybės administracijos vadovą Adomą Bužinską, kuris, būdamas sostinės administracijos vadovo pavaduotoju, Amerikoje po Majamio apylinkes už valdiškus pinigus lakstė su kabrioletu „Mustangas“. Energijos nestokojantiems jauniems vyrams juk labai norisi pasirodyti.

Į kokius krūmus turės bėgti keliautojai, išlipę neapgyventame Nėries krante? Kas gali patvirtinti, kad meras nesumanys „įdarbinti“ Vilnelės, kuria dabar plaukti, nesibaimindamas užplaukti ant seklumos, ramiai gali nebent A. Bužinsko šuo?

Iš pirmo žvilgsnio idėja apie Nerimi plaukiojančius katamaranus – net ne pusfabrikatis, o ant stalo sukrauti būsimo patiekalo produktai. Tačiau, žinant, kad jeigu anksčiau jauno vyro svajonė buvo prabangus automobilis, o dabar – kateris arba jachta, bei tai, kad V. Benkunskas kilęs iš Šilutės, garsėjančios kateriais, kas, anot politikos klasikų, gali paneigti tikimybę, kad šie kateriai po poros metų neatsidurs mero gimtajame krašte?