R.Bogdanas. Buvusi Antonovų globėja pateko į Kremliaus nemalonę

Baigiantis rudeniui, Maskvoje įvyko keli skandalai. Atrodytų, Putino grįžimas į prezidentus ir taikus Medvedevo pasitraukimas buvo sklandžiai suderintas, tačiau kilę skandalai rodo, jog ne viskas taip be raukšlių išlyginta.

Toliau vyksta galių persiskirstymas ir klanų kova kiaurai korumpuotoje valdžios piramidėje. Pastarieji įvykiai tik iš pirmo žvilgsnio nieko bendra su Lietuva neturi, tačiau pažvelgus giliau matosi, jog jie gali netgi tiesiogiai paveikti „Snoro“ bylos narpliojimą.

Pirmasis skandalas prasidėjo spalio 25 d. 6 valandą ryto. Tyrimo grupė atvyko atlikti kratą buvusios Rusijos Gynybos ministerijos turtinių santykių departamento direktorės dailios blondinės Jevgenijos Vasiljevos bute. Šiuo metu ji yra AB „Oboronservis“ direktorių tarybos narė. Per šią įmonę teka milijardinės lėšos Rusijos armijai. Prabangiuose 13 kambarių apartamentuose ankstų rytą tyrėjai aptiko jos kolegą „Oboronservis“ direktorių tarybos pirmininką Anatolijų Serdiukovą. Šis ponas yra J. Vasiljevos kaimynas iš buto kitame aukšte. Ir dar - tuo metu A. Serdiukovas buvo Rusijos gynybos ministras. Vienas iš trijų asmenų Rusijoje, turinčių lagaminėlį, kuriuo valdomas šalies branduolinis arsenalas. Į namą, kuriame gyvena toks pareigūnas, jokie tyrėjai su jokiais orderiais nepakliūtų be leidimo iš aukščiausios Rusijos vadovybės. 

Apie „Oboronservis“ netinkamai naudojamas lėšas ne kartą viešai kalbėta be jokio poveikio. Pavyzdžiui, ši AB modernizavo Gynybos ministerijos internetinę svetainę už 36 mln. rublių (1,16 mln. JAV dolerių), ir vėliau paaiškėjo, kad už tuos pinigus buvo įkelti keturi „flash“ žaidimai. Toks pat braižas, kaip vilnietiškos VEKS svetainės istorijoje, tik mastelis didesnis.

Lietuvoje besilankantis dizaineris Valentinas Judaškinas sukūrė naują uniformą Rusijos armijai, kuria labai nepatenkinti kariškiai: sagos neužsisega, lipdukai nelaiko, medžiagos parinktos tokios, kad žiemą šalta. Vien tik už pavyzdžius „Oboronservis“ atseikėjo 170 mln. rublių (5,5 mln. JAV dolerių). Po kratos pas J. Vasiljevą pranešta, jog vyksta tyrimas dėl galimai valstybei padarytos žalos už 3 mlrd. rublių (100 mln. JAV dolerių). Visuomenei pateikta populiari kovos su korupcija versija, bet niekas iš apžvalgininkų ir politologų ja netiki.

Prezidentas Vladimiras Putinas tikrai neplanavo atleisti A. Serdiukovo, kurį paskyrė ministru gegužės mėnesį. Tai patvirtina ir naujo ministro skyrimas, kuriuo tapo Sergejus Šoigu, visai neseniai V. Putino paskirtas Maskvos srities gubernatoriumi ir net nespėjęs ten kojų apšilti.
Vienas iš galingųjų, kurie galėjo palaiminti tyrėjų kratą J. Vasiljevos bute, ten lankantis A. Serdiukovui, yra prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas (tarnavęs Leningrado KGB viename skyriuje su V.Putinu), anksčiau dirbęs Gynybos ministru ir sulaukęs daug priekaištų iš A. Serdiukovo. Pirmasis Rusijos premjero pavaduotojas Dimitrijus Rogozinas, pagarsėjęs imperialistinėmis pažiūromis ir panieka Vakarams, yra atsakingas už karinį pramoninį kompleksą. Jis pakomentavo, kad armija „emocionaliai sveikino“ A. Serdiukovo atleidimą.

A. Serdiukovas buvo ne tik ministras, bet ir kol kas dar vedęs vyras. Jo žmona – „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininko Viktoro Zubkovo duktė Julija. Šis per daug į pirmą planą nelendantis žmogus yra iš artimiausio V.Putino aplinkos rato. Kada V.Putinas dar dirbo Peterburgo merijoje, tuometinis jo kolega V. Zubkovas parūpino jam sklypą gražioje vietoje šalia miesto. V. Zubkovo dėka ten susibūrė kooperatyvas „Ozero“, kurio buvę nariai jau antrą dešimtmetį užima svarbiausius postus Rusijoje. Vienas iš kooperatyvo narių yra Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, buvęs Federalinės saugumo tarnybos vadovas. Vargu ar V. Zubkovas veikė kaip supykęs uošvis, tačiau asmeninis motyvas galėjo prisidėti prie „Gazprom“ vyriausiojo prižiūrėtojo sutikimo nušalinti A. Serdiukovą, kuris lyg ir bandė pradėti reformas armijoje, užsitraukdamas generolų pyktį. Federalinis TV kanalas „Rosija-1“ lapkričio 13 d. parodė laidą apie grobstymus Gynybos ministerijoje prie A. Serdiukovo.

Nepraėjo nei mėnuo po šios istorijos, ir lapkričio 27 d. tas pats valstybinis TV kanalas „Rosija-1“ parengė laidą apie galimai išgrobstytus 39 mlrd. rublių (1,26 mlrd.USD) per valstybinę įmonę „RosAgroLizing“, kuriai 2001-2009 m. vadovavo Jelena Skrynik. Daug laidos laiko užėmė gausaus J. Skrynik turto ir jos brangių daiktų parodymas.

J. Skrynik iš „RosAgroLizing“ generalinės direktorės 2009 tapo žemės ūkio ministre V. Putino vyriausybėje iki 2012 rinkimų, tačiau tapęs prezidentu V.Putinas jos į savo komandą nepaėmė, ir iš politikos jai teko pasitraukti.

„RosAgroLizing“ už vyriausybines lėšas perka, nuomoja ar lizinguoja įvairiausią žemės ūkio techniką. Laikraštis „Sobesednik“ paskelbė, kad J. Skrynik tapus generaline direktore, traktoriai ir kombainai kaimo vietovėms pabrango iki 38,9 proc. virš gamintojo kainos. 2009 „RosAgroLizingą“ tyrusi Rusijos generalinė prokuratūra tarp įvairių pažeidimų nustatė, kad virš 70 proc. kontraktų sudaroma per tarpininkus, kurie gauna 2,5-4 proc. komisinių.

2009 lapkritį tuometinis pirmasis premjero V. Putino pavaduotojas jau minėtasis V. Zubkovas, atsakingas už žemės ūkį ir ėjęs „RosAgroLizing“ direktorių tarybos pirmininko pareigas, ėmėsi daryti tvarką įmonėje. Jis pareikalavo skubaus tarybos posėdžio, kuriame generalinis direktorius išdėstytų, kokių imtasi priemonių padėčiai ištaisyti. J. Skrynik persikėlus į ministeriją, jos vietą užėmė jos bendražygis Leonidas Orsikas. Direktorius turėjo atsiskaityti iškart po Naujųjų metų, tačiau gruodžio 31 netikėtai mirė, sulaukęs 48 metų. Nustatyta priežastis – ūmus širdies nepakankamumas.

Generalinės direktorės J. Skrynik pavaduotoju dirbo jos brolis Leonidas Novickis, žinomas Rusijos ralistas. Greta algos, jis gaudavo metinę 1,1 mln. rublių (35 500 JAV dolerių) premiją. Kaip gruodžio 27 d. TV laidoje sakė dabartinio „RosAgroLizing“ generalinio direktoriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Zelenskis, ieškantis dingusių 40 mln. JAV dolerių, vieną iš įmonės sąskaitų kontroliavo L.Novickis, o dingusių pinigų esą reikia ieškoti J. Skrynik sąskaitose. Prasidėjus prokuratūros tyrimui, L. Novickis išėjo iš darbo ir išvyko į Pietų Ameriką dalyvauti ralyje Paryžius – Dakaras. L. Novickis nuolat užima aukštas vietas FIA Pasaulio ralio čempionato (WRC) varžybose.

WRC teisių savininkė buvo firma „Convers Sports Initiatives“, priklausiusi Vladimiro Antonovo sukurtam kompanijų ir bankų konglomeratui. Pats V. Antonovas buvo WRC direktorius komercijai. Jis iki pastarųjų metų artimai bendravo su L. Novickiu, WRC kroso čempionu.

V. Antonovas – artimas žmogus ne tik lenktynininkui, bet ir jo seseriai J. Novickajai – Skrynik. Vienas šaltinis nurodo, kad V. Antonovas yra dirbęs „RosAgroLizing“ jos vadovavimo įmonei pradžioje.

1996-98 J. Skrynik įkūrė tris kompanijas Maskvoje: RusMedInvest (uždaryta 2011), Rusijos Medicinos Kompanija (uždaryta 2011) ir Medlizing (uždaryta 2008). 1999 tėvas ir sūnus Antonovai nusipirko po Rusijos 1998 krizės bankrutuojantį „Akademchimbank“. J. Skrynik tapo generaline direktore 2001 gruodį, o 2002 jos trys kompanijos per dukterines įmones įsigijo 15 proc. „Akademchimbank“ akcijų. Iki 2004 vidurio banko kapitalas užaugo 30 kartų. Iš 990 vietos Rusijos bankų sąraše jis tapo 122-as pagal aktyvus ir 130-tas pagal kapitalą.

2003 ‚Akademchimbank“ ataskaitose nurodomi tokie jo klientai kaip „RosAgroLizing“, „Gomselmaš“ (Gomelio žemės ūkio mašinų gamykla), Minsko traktorių gamykla, „Medlizing“, ir t.t. Kaip rašo buvęs Rusijos transporto ministro pavaduotojas N.G. Smirnovas, būtina sąlyga dirbti su „RosAgroLizing“ buvo sąskaitos atidarymas Antonovų banke. 2003-4 metais pagrindiniai banko savininkai tėvas ir sūnus Antonovai išpirko akcijas iš J.Skrynik kompanijų.

Įtakingasis V.Zubkovas keleriems metams buvo palikęs ramybėje „RosAgroLizingo“ istoriją, kol J.Skrynik dirbo žemės ūkio ministre V.Putino vyriausybėje. Šiuo metu V.Zubkovas yra „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininkas, o šia įmone asmeniškai rūpinasi V.Putinas. Atrodo, Rusijoje keičiasi žaidimo taisyklės, ir pradedama „lesti“ buvusią ministrę. Iki šiol aukštai iškilę veikėjai įgydavo nerašytą neliečiamybę, kuri galiodavo ir jiems pasitraukus.

V. Zubkovo karjeros kelyje pasitaikė ne tik J. Skrynik, bet ir Antonovai. 2001-2004 V. Zubkovas buvo Rusijos finansų ministro pirmasis pavaduotojas. 2001 „Akademchimbank“ bandė nusipirkti mažytį „Inturbanką“, kuris turėjo pilną bankinę licenciją, tačiau tam sandoriui pasipriešino Andrejus Kozlovas, Rusijos centrinio banko valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Antonovų bankas jam atrodė itin neskaidrus.

2003 vasarį „Akademchimbank“ nusipirko Maskvos „Konversbanką“, o jau kovo mėnesį V.Antonovas informavo Lietuvos banką, jog įsigijo ofšorinę kompaniją - didžiausią „Snoro“ akcijų savininkę.
2004 V.Zubkovas tapo Federalinės finansų monitoringo tarnybos viršininku ir paskelbė, kad įtaria 10 bankų, užsiimančių pinigų plovimu. Tais metais A.Kozlovas pradėjo diegti indėlių draudimo sistemą, į kurią neįleido „Konversbanko“. 2005 birželį vienas iš Rusijos Centrinio banko pirmininko pavaduotojų Dimitrijus Tulinas sužinojo iš vieno Maskvos kriminalisto, jog jie įrašė V.Antonovo pokalbį, kuriame šis kalba apie fizinį susidorojimą su A.Kozlovu. Kaip papasakojo Julijai Latyninai pats D.Tulinas, jie išsikvietė V.Antonovą į Centrinį banką ir jam aiškiai pasakė, kad jis niekada nebus įsileistas į Rusijos indėlių draudimo sistemą. 2006 rugsėjį A.Kozlovas buvo nušautas Maskvoje kito pinigų plovėjo Aleksejaus Frenkelio užsakymu.

Negalėdamas apeiti Centrinio banko nuostatos, 2006 V.Antonovas pardavė „Konversbanką“ Piotrui Čuvilinui ir Germanui Gorbuncovui. 2008 AB „Rusijos geležinkeliai“ kreipėsi į juos grąžinti 1 mlrd. JAV dolerių, ir šie tų pinigų banke nerado, nors skolą pripažino. „Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino patarėjo bankininkystės klausimais Andrejaus Krapivino patarimu į banką, kuris tuomet dar priklausė V.Antonovui, buvo padėta 660 mln. JAV dolerių, priklausiusių „Rusijos geležinkeliams“. Mat buvo pažadėtos auksinės sąlygos – visai kaip vėliau Lietuvoje buvo žadama indėlininkams. Suma ant popieriaus išaugo iki milijardo, o pinigų nebuvo. Maskvoje yra darančių prielaidą, kad dalis jų buvo panaudota „Snoro“ pirkimui.

Dėl dingusio indėlio V. Jakuninas ėjo pas V. Putiną – juk tai pavogtas valstybės turtas. Tuo metu nuo 2007 V.Zubkovas buvo Rusijos premjeras, o po D. Medvedevo išrinkimo prezidentu 2008 tapo premjero V. Putino pirmuoju pavaduotoju. V. Jakuninas yra iš to paties artimojo V. Putino rato, KGB generolas, buvęs jau minėto Sankt Peterburgo kooperatyvo „Ozero“ narys. Nežiūrint tokios galingos komandos, pinigų iki šiol nėra.

V. Jakuninas 2002 buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Kaip sako kandidatas į užsienio reikalų ministrus Linas Linkevičius, tikrai yra rezervų ryšiams su Rytų kaimynais plėtoti. Vienas iš tų rezervų – „Snoro“ byla. Ne veltui V. Antonovas, Kijeve sužinojęs apie gresiančius nemalonumus, spruko iki Londono, o ne į gimtąją Maskvą.

Narpliojant V.Antonovo veiklos istoriją, galima rasti bendrų interesų su vėl savo galią demonstruojančia įtakingiausia Kremliaus grupuote. Sena taisyklė sako, jog bendri priešai vienija. Galbūt prokurorai ir bendradarbiauja patyliukais, tačiau Rusijos ir Lietuvos santykių politiniam klimatui būtų daug naudingiau, jei tie ryšiai taptų viešai įvardijami, o jeigu jų nėra, tai visiškas apsileidimas.