Blogas tas „Vilmorus“ Gaidys, labai blogas. Pasidavė konservatorių spaudimui. Specialiai žaltys nustatė taip, kad Nausėdos reitingai kiekvieną mėnesį kristų, o Šimonytės, priešingai, kas mėnesį kiltų. Kitų agentūrų reitingai, tai kaip reitingai, o šitos – gaidiški.
Taip ir panašiai putojo krikščionių susikaupimui skirtą Didžiojo šeštadienio rytą kandidatas Nausėda. Kuris viską tam Gaidžiui parodys gegužės 12-osios vakarą. Nusiminęs dėl reitingų kandidatas skverneliškai išsiliejo, o paskui – pats sako, kad tik todėl, jog prisiminė Didįjį šeštadienį – ištrynė, ką iš širdies buvo išliejęs.
Kad ir kaip būtų juokinga, menkas iš pažiūros – kitas gal pasakytų, nevertas net aptarimo – epizodas liudija jei ne tragediją, tai bent nelinksmą situaciją. Vienas pagrindinių kandidatų į šalies lyderius, kuriame daugybė žmonių mato savo vilčių išsipildymą, nelaiko smūgių.
Porcelianinis Prezidentas? Kuriam tik truputį kas, ir jau karūna nukrito? O juk kas tie reitingai, kai skirtumas – pusė ar mažiau procento? Kaip bus, jei valstiečiai antrame ture visu garsu įjungs Širinskienę, Jakeliūną ir Baką? O kai Kremlius savuosius trolius būriais paleis iš tvarto? O derybose kaip?
Prezidentas gali neišmanyti finansų niuansų, nors tai nėra gerai. Gali neskirti Petrarkos sonetų nuo Shakespeare‘o, nors ir norėtųsi. Gali, kaip rodo patirtis, netgi nemylėti žmonių ar nemokėti užsienio kalbų, jei tik, žinoma, to neslepia, kaip koks Skvernelis.
Bet Prezidentas privalo atlaikyti smūgius artimoje kovoje. Ypač žinant, su kokia mužikiška Seimo dauguma būsimajam šalies vadovui artimiausius pusantrų metų teks dirbti.
Panašu, kad politiko negebėjimas atlaikyti smūgius nei kandidatams į Prezidentus (ne tik jiems – du trečdaliai Seimo ir Vyriausybės tokie pat porcelialiniai isterikai, bijantys nepatogių klausimų ir vengiantys atviros polemikos), nei mums patiems neatrodo problema.
Problemų ir tragedijų ieškom kitur. Pavyzdžiui Ukrainoje, kuri Prezidentu išsirinko komiką.
Lietuvoje mąstytojai su siaubu grąžo rankas. Visoje ES varto akis ir grąžo rankas: „Komikas, tragiškas pasirinkimas, nepatikrintas kandidatas, polišinelis.“
Bet įspūdingiausiai varto akis ir grąžo rankas Rusijoje. Maskva apskritai Ukrainos rinkimams skyrė keliskart daugiau dėmesio nei savo pačios. Kas belieka, kai jau dvidešimt metų neturi valstybės vadovo rinkimų? Vietoj kurių praktikuojamas vieno parinkimas iš vieno, dėl akių dalyvaujant specialiai parinktiems rinkimų klounams a la Žirinovskis ar Sobčak.
Zelenskis, žinoma, ne velykinis margutis, bet, kad ir kaip ten Ukrainoje nutiktų, išsirinkti komiką su teisininko išsilavinimu demokratiniuose rinkimuose bet kuriuo atveju yra geriau, negu du dešimtmečius iš Prezidento rinkimų daryti farsą, kaip Rusijoje.
Vieno lyderio pralaimėjimas ir kito lyderio iškilimas, nesvarbu, ar tai būtų komikas, ar dantistas, yra šalies demokratijos gyvybingumo įrodymas, o ne sistemos griūtis, kaip per visą Ukrainos prezidento rinkimų kampaniją trimitavo Kremliaus propaganda. Ir – čia tenka nemaloniai pridurti – daug kam pas mus Lietuvoje atrodė bemaž taip pat.
Taigi bala nematė tos Rusijos. Maskva kitaip nei moka, nei, matyt, gali. Ukraina jai – kaip nupjauta koja: pėdos jau penkeri metai kaip nėr, bet vakarais atrodo, kad ją gelia dar smarkiau.
Kas Lietuvoje būtų prokremliškai mąstyti vertinant Ukrainos rinkimus? Prokremliškai būtų žiūrėti į Ukrainą iš aukšto. Aiškinti, kad štai, žiūrėkit, kaip nieko iš tos Ukrainos nebus – nuo reformatoriaus Porošenkos nusisuko, komiką išsirinko. Nuo oligarcho Kolomojskio priklausomas, gal net prorusiškas, tai numes jis Ukrainą atgal į meškos glėbį.
Kaip būtų mąstyti lietuviškai ir proukrainietiškai? Ukrainos prezidentas gali būti ir komikas, bet jis negali būti prorusiškas. Zelenskis yra pasmerktas būti Ukrainos nacionalinių interesų gynėju. Kitaip jam bus taip pat, kaip Janukovyčiui. Naujas Maidanas nušluotų jį gal dar greičiau.
Žiūrėti į Ukrainos tautą iš aukšto neleidžia mūsų pačių skaudi politinė patirtis. Nes jei kalbame apie komiko išrinkimą, tai ukrainiečiai bent išsirinko kažką panašaus į mūsų Rudoką. O štai Alytus į Seimą išrinko net iš serijalų nepažįstamą vietinio teatro aktoriuką. Dar blogiau – Kaunas išrinko net ne serijalo pagrindinį aktorių, o to serijalo herojaus Pijaus prototipą, visišką melagį.
O kur dar komikė iš sudegusio kolchozo teatro, šokančią ant stalo tarp butelių? O Sirijaus žvaigždės sektos pakylėtasis? O Veryga, tvirtinantis, kad vidutinis lietuvis išmaukia keliais litrais daugiau vodkos nei rusas?
Visi jie, bet ypač bankų ekspertą pakiliai vaidinantis Jakeliūnas iš bankrutavusios kredito unijos šįmet yra vertas „Sidabrinės gervės“. Už epizodinį vaidmenį Naisių kino studijos filme „Mentas – mūsų prezidentas“.
Pagaliau juk ne ukrainiečiai, o mes turėjom apkaltos būdu iš Prezidentūros mėžti burtininkės Lenočkos įkrautu tualetiniu popieriumi gydytą lakūną. Kuris, to visai nepaisant, po to net dukart buvo išrinktas į Europos Parlamentą, ir tik šįmet jo „supernova“ galbūt pagaliau užges. Po 15 metų! Bet importinis iki Urdomos smegenų Rusijos produktas Uspaskichas gal dar ir šįmet tautos bus pasiųstas dirbti į Briuselį vardan tos Lietuvos.
Pagaliau, o jei palygintume besišypsantį komiką Zelenskį su nuolat piktu ir irzliu, visur priešus reginčiu, už policinę valstybę agituojančiu kelių policininku Skverneliu, kuris tik prastai vaidina Ministrą Pirmininką ir dar prasčiau „nesisteminį“ kandidatą į Prezidentus, ką rinktumėtės?
Penktadienį teismas išspardė užpakalį VSD konkrečiai ir policinei valstybei apskritai už iš piršto laužtus viešus kaltinimus buvusiam sveikatos ministrui Šukiui. Po šio teismo į eterį paleistas Skvernelio rinkimų štabo vadovas, Seimo NSGK pirmininkas Bakas pavarė ne prasčiau kaip Rusijoje: teismo sprendimas jam dzin, nes visi teismai ir visi teisėjai yra korumpuoti.
Kokių faktų pateikė Bakas? Jokių. Kadangi teisėjas tądien teisė ne taip, kaip reikėjo Bakui ir Skverneliui, Bakas pareiškė, kad visi tokie nesisteminiai teisėjai bus pakeisti tokiais, kurie priiminės tik valdžiai reikalingus sprendimus.
Skvernelis niekaip nekomentavo teisinės valstybės pamatus ardančio savo štabo vadovo nusikalbėjimo. Viena iš dviejų – arba šmeižti teismus Skvernelio ir Bako sutarta iš anksto, arba jie iš prigimties abu labu tokiu.
Ką dar liudija toks valstiečių kandidato į Prezidentus štabo vadovo aiškinimas? Tą patį, ką ir Nausėdos atveju. Skvernelis ir jo aplinka absoliučiai nelaiko smūgių. Truputį kas – isterija ir valstietiška logorėja nubėgus už tvarto.
Bloga žiniasklaida, labai bloga. Blogi teismai, labai blogi. Blogi prekybos centrai, labai blogi. Bloga opozicija, labai bloga. Blogi bankai, labai blogi. Tik „Agrokoncernas“, amžinai meluojantis Karbauskis, nešvari rusiška salietra, masinis žemių užgrobimas ir koncerno lizinginis premjeras – balti ir pūkuoti.
Taip išeina, kad su šia šutve nieko bendro neturintis kandidatas Nausėda kaip muselė bus įkritęs į tas pačias Naisuvos išrūgas.