Naujoji diktatorių ašis sukurta. Gal ir dėl JAV pabėgimo iš Afganistano, kuris pakėlė Pu ir Xi statymus. Laikmatis įjungtas. Priešingai nei Kinija, Putinas supranta, kad jis turi ribotą laiko langą, per kurį dar gali užkariauti Ukrainą.
Minsko susitarimais Ukrainos parklupdyti nepavyko. Ukraina vakarietiškėja. Vakarai po antruoju Miunchenu tiesiogiai nepasirašė. Antra, ne tik Putinas pavargo nuo Rusijos, anot prieš karą griežtai pasisakiusio rusų generolo Ivašovo, bet ir Rusija ima pavargti nuo Putino. Sprendžiant iš Putino kalbų, jis mano, kad Rusija dar turi karinę-technologinę persvarą, kurios netrukus neliks.
Ant karo mašinos sutelkimo ir karo propagandos pastatyta tiek daug, kad Putinas tiesiog nebegali pasitraukti nuo Ukrainos sienų neprarasdamas veido Rusijoje. Putinas įsivarė save į kampą. Būtent tai daro karą neišvengiamą.
Ar mes, Vakarai, padarėme viską, kad apgintume Ukrainą?
Nepadarėme nieko, kad neleistume Putinui praryti Ukrainos. Sankcijos Rusijai buvo tik veiklos imitacija. Vakarai prekiavo su Rusija kaip prekiavę. „Siemens“ tiekė turbinas aneksuoto Krymo elektrinėms. Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir atplėšė nuo jos tris sritis.
Rusija liko reali Vakarų partnerė, pusėtina pašnekovė ir kolaborantė visose srityse, išskyrus nebent karinę. Nors ir čia Vakarai visus tuos aštuonerius metus nesibodėjo Putinu. Užpernai Vokietija patiekė Rusijai dvigubos paskirties prekių, t.y. tokių, kurias galima panaudoti ir karo reikmėms, už 366 mln. eurų, o Ukrainai tokių pat – tik už 17 mln.
Protu šito fakto suvokti neįmanoma. Sovietų Sąjunga, 1939 m. lapkritį klastingai, be karo paskelbimo užpuolusi Suomiją, bent jau buvo išmesta iš Tautų lygos. Iš kur po klastingos agresijos buvo išmesta nepaskelbtą karą prieš Ukrainą 8 metus kariaujanti Putino Rusija?
Nepaisant dopingo farširavimo kampanijos, kuriai vadovauja Kremliaus Hitlerio slaptoji policija, Rusijos sportininkai dalyvauja olimpiadose. Rusijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas. Rusų komandos žaidžia UEFA Čempionų lygoje, o krepšinio Eurolygoje jų skaičius net išaugo.
O mes tik vapam pagal penktosios kolonos kantičkas, kad sporto nereikia painioti su politika. Maskvoje nuo Stalino laikų sportas buvo tik politika. O Putino Rusijoje sportas yra dar keliskart labiau politika nei Stalino eroje.
Tautų lyga, pašalinusi SSRS, visas šalis paragino remti Suomiją. Suomiams kautis su Stalino armada padėjo 8 000 švedų savanorių. O juk Švedija buvo neutrali valstybė. Suomiją gynė net italų karo pilotai. O dabar štai mums rimtu veidu aiškina, kad negalime suformuoti net simbolinio savanorių bataliono ginti Ukrainos, mat esam NATO nariai.
„Patriot“ priešlėktuvinės gynybos baterijos prie Kijevo, Charkovo, Dnepro ir Poltavos Putino karo mašiną būtų sustabdžiusios tūkstantį kartų efektyviau, nei visi Bideno, Macrono, Johnsono ir Scholzo pokalbiai su Putinu. Jo turimo laiko langas būtų seniai užsidaręs karui.
Kaip šiandien atrodo atsisakymas tiekti ginklus ukrainiečiams, pasiryžusiems ginti savo ir visos Europos laisvę, mieli Vakarų krikščionys ir ateistai humanistai?
Kažkaip maždaug taip. Iki dantų ginkluotos banditų gaujos užpultam žmogui, su kuriuo yra žmona ir vaikai ant rankų, taikmylys porina, kad turįs portfelyje ir peilį, ir pistoletą, bet neduos nei to, nei ano apsiginti, nes matai, jis yra vokiečių pacifistas, pasisakantis prieš ginkluoto konflikto eskalaciją, nes viską reikėtų spręsti taikos derybomis su banditais, kurių sąlyga – arba atiduodi ir visą šeimos turtą, ir laisvę, arba užmušim.
Tai šlykšti veidmanystė. Fariziejiškumas, kurio šaknys įleistos į troškimą pasipelnyti iš prekybos su banditų gauja, stumdančia dujas ir naftą.
Net ir tie stingeriai, kuriuos Lietuva skyrė ukrainiečiams, penktadienį, panašu, dar nebuvo pasiekę Ukrainos karinių dalinių, o juk Rusijos agresija gali prasidėti bet kurią akimirką. Kodėl tai padaryta ne vakar? Jei ne švedas J.Ochmanas, nebūtų kur akių dėti.
Vakarų veidmainysčių – nors limuzinais vežk. Bet užtenka ir vieno fakto – „Nord stream-2“ pradėtas tiesti 2018-aisiais. Ketveri metai po to, kai Rusija klastingai, nepaskelbusi karo, užpuolė ir užgrobė tris Ukrainos sritis su dvigubai daugiau gyventojų nei NATO šalyje Lietuvoje.
„Nord stream-2“ vyko jau po to, kai Rusijos pasiųsti kareiviai numušė Malaizijos lėktuvą MH17 su 300 žmonių. Kai Rusija jau buvo išvogusi visų užgrobtų Donbaso gamyklų įrenginius.
„Nord Stream-2“ akivaizdoje Miuncheno susitarimas – lyg nekaltas vaikų žaidimas, o Daladier ir Chamberlainas, kurį po Miuncheno Churchillis pasitiko pranašingais žodžiais „rinkdamiesi negarbę vietoj karo, jūs gavote ir karą, ir negarbę“, palyginti su nordstrymine Merkel ar tauškalium Macronu, buvo garbingi karo vyrai.
Nordstrymo vamzdis dar išlįs per gerklę ir lietuviams, ir lenkams, ir tiems patiems vokiečių verslininkams, kurie kas vakarą prieš užmigdami apskaičiuoja, kiek per dieną uždirbo iš sandėrių su Putino banditais.
Tai nėra provincialo rusofobo, kaip pavadintų XXI a. vokiečių socialistas renegatas, paistalai.
„Vakarai laikėsi pasyvios Rusijos stabdymo strategijos, grasinančios sankcijomis tik po Ukrainos užpuolimo, bet to buvo per mažai“, – sako žinomas JAV analitikas, aukštas pareigas prezidento G.Busho administracijos ėjęs I.Brzezinskis. Pasak Brzezinskio, reikėjo daug aktyvesnės politikos – ne 3 000, o 50 000 JAV karių Lenkijoje ir Rumunijoje, o jei Sakartvelas ir Ukraina būtų laiku priimtos į NATO, šiandien Putinas jau negrasintų karu Ukrainai.
Pataikaudami Rusijai viso to nepadarėme. Ir dar daug ko nepadarėme, kad Putinas-Hitleris nedrįstų daugiau užpulti Ukrainos. Dabar jau ir Karbauskio karvei turėtų būti aišku, kad Putino-Hitlerio tikslas – paminti Ukrainą po padu taip pat, kaip jis padarė su Baltarusija.
Vakarai praleido progą. Padėti ir Ukrainai, ir Rusijai. Vakarų technologijų, bankų, Putino oligarchų toleravimo ir tiesiog labdaros (vien 1992 m. JAV kariuomenė patiekė Rusijai maisto už 41 mlrd. dolerių) užantyje sušildyta Rusijos imperinė angis taikosi kirsti Ukrainai. Kiekviena ukrainiečio kario gyvybė, žuvusi moteris, vaikas, močiutė guls ant mūsų, vakariečių, sąžinės.
Aštuonerius metus padėjom Putinui pliurpdami apie Minsko susitarimus, „konfliktą“ ar „pilietinį karą Ukrainoje“, cituodami „separatistus“, kurie iš tikrųjų buvo tik Kremliaus siųsti emisarai, bet visa Vakarų žiniasklaida, įskaitant ir Lietuvos, to nenori ir dabar matyti.
Būtina aiškiai įvardyti: visi, kurie dar mekena apie „taiką ir draugystę“, verkšlena dėl sustabdyto Lukašenkos trąšų tranzito, visi Kinijos advokatai, pradedant Karbauskiu, Surpliu, ekspremjeru Butkevičium ir baigiant Prezidentūra, maitinančia tautą penktosios kolonos lygio Mašos pasakaitėmis, kad „dėl Kinijos nebuvo gerai pagalvota“, de facto stoja į karą Rusijos pusėje.
O jei Rusija praris Ukrainą, tai gali taip atsitikti, kad dauguma jų, o ir mūsų, tiesiog stovėjusių po medžiu, kai jie šitaip sapaliojo, iki savo gyvenimo pabaigos taip ir nesulauks šios mirtinos nuodėmės atleidimo.
Tuo metu, kai per šimtas Rusijos batalionų, visas laivynas ir raketiniai daliniai, praktiškai visa tinkanti kariauti Putino armija, laikė apgulusi Ukrainos sienas ir blokavo Juodosios jūros uostus, vokiečiams rūpėjo, kad tik ukrainiečiai negautų kokios senos vokiškos haubicos, o mūsų, lietuvių, kurių vidutinės pajamos per metus išaugo 11,5 proc., prezidentas su opozicija kėlė pasaulinę isteriją dėl šilumos ir maisto kainų.
Kaip mes taip greitai išpindėjom, kad, pamiršę Sausio 13-ąją, tapom tokiais pat nordstryminiais, kuriais nuoširdžiai piktinomės prieš 32 metus? Duok Dieve, kad nereiktų to klausti po laiko, kaip 1940-ųjų birželio 15-osios rytą.
Nuo to klausimo kryžiaus vinių gali apsaugoti tik stebuklas. Ir Ukraina. Сла́ва Украї́ні! God, bless, Ukraine. Dieve, saugok Ukrainą. Kiekvieną ukrainiečių karį ir karininką, kiekvieną savanorį, teritorinės gynybos narį. Putinui užpuolus Ukrainą, tik jie mus gali ištraukti už ausų iš to mėšlo, į kurį sulipom galvodami tik apie tai, kaip žūtbūt gauti dar kokį šimtą eurų.