Europa nesušalo. Priešingai nei sakė „Gazprom“ bosas Mileris, kad sušals ištisi miestai, Europa pragyveno šią žiemą taip užtikrintai, kaip niekada per pastaruosius dvidešimt metų, kai Rusija tai vienai, tai kitai Europos Sąjungos valstybei vis pagrasindavo užsukti dujų čiaupą.
Rusiško dujų čiaupo Europoje nebėra. For ever. Nebebus.
Pasaulinė dujų kaina, į kosmosą užkilusi Rusijai pradėjus karą, prieš kelias dienas krito į 497,65 dolerio už 1000 kubinių metrų duobę. Maždaug tiek kainavo dujos 2021-ųjų rugpjūčio pabaigoje, kai Rusija tik pradėjo telkti marodierių ordas prie Ukrainos sienų.
Europos dujų saugyklos pavasarį pasitiko su 63 proc. užpildymu. Šildymo sezono pabaigoje dujų saugyklose bus 55 proc. Sausį dujų gavyba Rusijoje smuko dar beveik 11 proc.
Vilkas tikrai prišalo uodegą, bet yra niuansas. Šąla pats „Gazprom“, o su „Gazprom“ ir Rusijos reichas vienmarškinis vaikšto. Tarptautinė energetikos agentūra skelbia, kad sausį Rusijos pajamos iš dujų ir naftos eksporto smuko 38 proc. – iki 18,5 mlrd. JAV dolerių.
Ikikarinį sausį Rusija gavo 30 mlrd. JAV dolerių. Rusiškos naftos „Urals“ vidutinė vasario kaina – 49,56 JAV dolerio už bačką. Praėjusį vasarį „Urals“ bačka kainavo 92,15 JAV dolerio.
O juk įdomiausia laukia ateityje. Kai ims stigti investicijų ir technologijų. Kai verslovės stos dėl banalaus atsarginių dalių stygiaus. Ir čia ne aifonai, kuriuos gali įsivežti per Turkiją ar Emyratus.
Su įšalusia vilko uodega Putinas susimovė. Šlykščiai besielgiantį ir nepatikimą pardavėją rinka pastatė į vietą. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, bet Europos ir Rusijos dujų karas jau baigėsi visišku Rusijos sutriuškinimu.
Europoje FSB kanalais platinti gandai apie kapitalizmo ir liberaliosios demokratijos mirtį pasirodė kiek per ankstyvi. Kapitalizmas parodė jėgą. Vokietija per 9 mėnesius nuo karo pradžios pasistatė pirmąjį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Liberalioji demokratija gali. Nes jos esmė – laisvė veikti. O diktatūra gauna į skudurus. Nes jos esmė – laukti führerio kliedesiais pagrįstų įsakymų.
Tolminkiemio liuteronų kunigas Donelaitis ragina Reicho geostrategą: ,,Eik, – tarė, – šūdvabali! kur šūdvabaliai pasilinksmin.“
Kaži, kaip ten ponas Skardžius? Neatšalo su „Gazprom“? Ko tai tyli žmogus. Nebeapšviečia, kaip blogai Lietuvai tas „Independence“ laivas. Nebekaitina mažutėlių limitrofine aistra: „Jei mūsų niekas nepuola, o karas tik imituojamas, tai ką mes finansuojame, kur keliauja mūsų pinigai, kam krauname turtus, ir kas to karo strategai? Tarsi stručiai, sukišę galvas į smėlį, nematome, kas vyksta, ir toliau finansuojame šį ‚verslo projektą‘.“
Stačiai poetas. Tyli Skardžius, ir propagandoninė „Viečierniaja Moskva“ tyli. O juk taip gražiai nestabdė lapkričio 29-ąją: „Nėr šansų išgyventi: kodėl Ukraina užšals šią žiemą?“
Nesušalo net ir Ukraina. Ką ten nesušalo. Jūs nepatikėsite, bet Ukraina, kurios elektros tiekimo infrastruktūrą visą rudenį ir žiemą Rusija taranavo šachedais ir raketomis, nežino, kur dėti elektros pertekliaus. Vyriausybė paragino ukrainiečius padidinti elektros vartojimą.
Nekask kitam duobės, nes pats įkrisi. Maskvos „Izvestija“ rašo, kad Rusijos biudžeto deficitas per du šių metų mėnesius 1,1 trln. rublių viršijo numatytą visų 2023 m. biudžeto deficitą.
Per pirmuosius du mėnesius Rusijos išlaidos karui siekė 24 mlrd. dolerių. Visos biudžeto pajamos – tik 36 mlrd. dolerių. Visos išlaidos, įskaitant karą, – 82 mlrd. dolerių. Biudžeto deficitas – 46 mlrd. dolerių. Deficitas smarkiai viršija pajamas.
Šaltis šaldo Maskvos propagandonų studijas. Tikrai ne kasdien, bet ima ir įsiveržia šiaurinio vėjo gūsis: pralaimėjimo negalima atmesti; Vakarų vienybės neįvertinom; Zelenskis kietas; ukrainiečiai tauta vis dėlto.
Žvarbu ir führerio oligarchams. „Su siaubu stebiu išteklius, kurie ištaškyti praėjusiais metais ir, panašu, tuščiai. Anksčiau maniau, kad tai milijardai, dabar, žiūriu, sąskaitoje jau trilijonai sukasi. Jau kitais metais pinigų nebeliks“, – Krasnojarsko ekonomikos forume pripažino O. Deripaska.
Pinigų nėra, bet jūs ten laikykitės. Tas, kuriam tai išsprūdo tik užgrobus Krymą, jau tiek prasigėrė, kad nepakaltinamas. O Deripaskai ir kitiems reicho didžiūnams skamba kaip Dievo triūbos: „Per vėlu gerti šampaną, tėvai.“ Viskas eina pagal planą. Tik planas kasdien keičiasi.
Prieš metus planas buvo „Jemam Kyjivą per tris dienas“ ir paradas Kreščiatike iškart, kai tik bus nužudytas Zelenskis. Paskui buvo bėgimas nuo Kyjivo, čmobilizacija ir bandymas užimti nors Bachmutą.
Šio pavasario planas – nors porai dienų užimti Bachmutą, kaip nors neleisti Ukrainai atsiimti Krymo, surinkti trečiąją marodierių armiją ir palaidoti senąją, o dar – čia jeigu labai pasiseks – porai valandų išjungti elektros tiekimą Odesoje, Lvive ir Žytomire.
O po viso to tik baltos kumelės, sorry, fürherio nesibaigiantys sapnai apie tai, kaip Zasranske, Chuilovske ir Leninskožope Ukrainos diversantai rado pirmąjį Rusijos istorijoje mokyklinį autobusą, pavogė rusų kalbą ir visą moskovitų pobiedobiesijos istoriją.
Žodžiu, 2024-aisiais – kaip ukrainiečių 2023 m. anekdotuose:
Blinkenas! – pagalvojo Lavrovas, pamatęs G20 susitikimo koridoriuje JAV valstybės sekretorių.
– Išprotėjęs arklys, – pagalvojo Blinkenas.
Kodėl ne apie rinkimus? – paklausite.
Geras klausimas. Todėl, kad šitie savivaldos ir merų rinkimai buvo apie karą. Apie bendruomenes, renkančias pinigus generatoriams, radarams ir ukrainiečių ginklams. Apie padorumą ir empatiją.
Taip pat ir apie trintukus, besipelnančius iš kolaboravimo su Rusija, į sovoką besiremiančias antibendruomenes, šnypščiančias ant mėlynos geltonos laisvės vėliavos. Apie pseudopatriotus, tapšnojančius ant ukrainiečių kančių ir pralieto kraujo.
Tai buvo rinkimai, peršviečiantys niekšus. Ir teneįsijaučia kikenti iš savo tariamo šmaikštumo pasipūtėliai, skelbę „nežinantys“, kam priklauso Krymas, bet, nepaisant to, vis tiek išrinkti merais ir tarybų nariais.
Prieš devynerius metus į Krymą jaukiai gyventi sulėkę orkai, orkienės ir orkiukai taip pat pasitikinčiai žvengė, kaip jie čia gražiai su Krymu prasisuko. O dabar Rusijos reicho karininkai savo orkienes skubiai perkelia iš okupuoto Krymo atgal į zasranskus ir leninskožopas. Turbūt kažkas atsitiko?
Po žiemos, kad ir kokia ilga ir šalta būtų, visada ateina pavasaris.