Ar paverčiame tautos sielą, „praeityje padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar neteisybe paversti galimybe“, XXI a. galimybe? Ar patys įsidedame į „sielos“ turinį tai, ką joje įžvelgė Šv. Tėvas – LDK atvirumą, toleranciją mažumoms, svetingumą kitiems tikėjimams, tautoms, rasėms?
Dalis – taip ir visada. O visuma?
Pabandykime atsakyti į šiuos klausimus be užkeikimų. Remdamiesi kad ir praėjusios savaitės pavyzdžiais.
Istorinės klaidos kandidatas į prezidentus rado baisesnę istorinę klaidą už patį Landsbergį – „Dainų dainelėje“ mokinė dainavusi anglų kalba. O, jei, neduok Dieve, kokia mergaitė iš Šalčininkų būtų padainavusi lenkiškai?
Tada jau tikra Sodoma ir Gomora turbūt. Kaip ir tamsesnio gymio panelė, pasitikusi popiežių ir įsiutinusi hito „Laisvė“ (sic!) atlikėją E. Masytę: „Jau geriau ufo su LT tautiniais drabužiais nei juodaodė. Neprisikapstau iki gilios semantikos. Paaiškinkite, prašau. Kas atsakingas už tokią idėją?!“
Jo, iš tiesų – gal kokia žydė? Kas leido? Kur žiūri VSD?
Pavergtas protas budrus. Jis siunčia signalą organams. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos generolas leitenantas A. Antanaitis paskundė saugumui ir policijai feisbuko profilį VLKK, kuris šaiposi iš mūsų visų pinigais išlaikomų kalbos juodųjų pulkininkų, kurie savinasi mūsų kalbą ir apkausto ją savo išmislų retežiais.
Saugumiečiai – į karą su humoru vardan tos! Skamba kaip šposas, bet juoktis pastaruoju metu kažkaip nebeišeina.
Seimo teologė A. Širinskienė užsakė STT pašnipinėti LRT darbuotojus (raskit ką nors, išsiaiškinkit, kur ir ką dirba jų giminės!). STT agentai, užuot pasiuntę Širinskienę į Naisius kūlių krauti, imasi reikalo. Ir štai STT pristato „tyrimą“: 37 LRT darbuotojai turi 43 gimines 8 bendrovėse, iš kurių kažką ten LRT yra pirkusi.
Širinskienė netveria džiaugsmu. Rado dar vieną helikopterių aikštelę, kurios taip pat niekur nėra. Nes net ir „Giminių kodeksą“ sukūręs STT agentas pripažino kad „konkrečių galimų piktnaudžiavimo ryšių STT nepastebėjo ar tam pritrūko duomenų“.
Nekaltumo prezumpcija miega kapuos. Nėra abejonių – STT didvyriai „Giminių kodeksą“ tobulins. Gal net nustatys ir rasinį grynumą – kiek jūsų giminėje yra žydų, rusų ir ypač lenkų? Tarnybiniam naudojimui. Dėl viso pikto. Kol kas.
Pavergtas protas ploja: taip jiems ir reikia! Todėl svarbu čia net ne tai, kodėl Masytė Vilniaus žydų geto likvidavimo 75-čio proga aptaškė Lietuvą rasistinėmis gleivėmis ar kodėl ji kažkada dainavo apie laisvę, nesuvokdama laisvės esmės. Klausimas yra bjauresnis – kiek Lietuvoje yra galvojančių taip pat, kaip Masytė? Arba kaip Juozaitis, Antanaitis, Širinskienė, Masytė?
Kiek yra plojančių? Kiek žmonių klausėsi, bet taip ir neišgirdo popiežiaus Pranciškaus kalbos žodžių apie lietuvio sielą, kurios vertybės – tolerancija ir svetingumas, kitokio priėmimas?
Buvo tikrai gražu pažiūrėti, kaip šimtai tūkstančių besišypsančių žmonių Vilniaus ir Kauno gatvėse mojavo popiežiui Pranciškui, plūdo į bažnyčias ir aikštes melstis su Katalikų Bažnyčios galva, klausėsi jo kalbų.
Tačiau kiek iš tų mojuojančių vėliavėlėmis, besišypsančių ir drauge su Šv. Tėvu besimeldžiančių žmonių šį savaitgalį prisiminė, kad tai jie vos prieš dvejus metus masiškai balsavo už partiją, kurios vadas yra ir patologinis melagis, ir dar pagonis, pastatęs žinyčią su pagonių stabais, ką atmesti kiekvieną krikščionį įpareigoja du pirmieji Dievo įsakymai.
Kaip visa tai – Naisių ponas su pseudopagonybe ir Šv. Tėvas su Kristaus kryžiumi – sutelpa šitiekos žmonių galvose?
Ir jau visiškai galva neišneša, kaip tie kauniečiai, kurie sekmadienį plūdo į susitikimą su Romos vyskupu Pranciškumi, galėjo rinkti į Seimą valstietį M. Puidoką, kuris gerus dvejus metus rūpinosi, kad Lietuvoje įsitvirtintų iš Rusijos priklydusi „Sirijaus“ sekta ir jos pranašė T. Mikušina? Kuri rengia „karmos transmutacijos“ sesijas ir sakosi vis pabendraujanti su Jėzumi, Konfucijumi ir Zaratustra.
Įkliuvęs Puidokas teisinosi, kad jo pagrindinė funkcija sektoje buvusi „švietėjiškoji dalis“, o dar jam imponavo stebuklinių pasakų leidyba. Bet tai – visiška mišugenystė, jei imsim domėn, kad bent formaliai žiūrint, Seimo Puidokas yra mokslininkas – socialinių mokslų daktaras.
„XX a. lyderiai, pavyzdžiui, Hitleris, visą savo išsilavinimą ir sėmė iš tokių populiarizuojančių brošiūrų, tas paaiškina neįtikėtiną maišalynę jų galvose, – politologiniame romane „Pavergtas protas“ rašo Cz. Miloszas. – Skiriamasis vulgarizuotos žinijos bruožas tas, kad ji kuria pojūtį, esą viskas suprantama ir paaiškinama (...) Rusiškasis dialektinio materializmo variantas yra ne kas kita, o žinijos vulgarizacija pakelta kvadratu.“
Yra tokia vabzdžių rūšis, rašo ten pat Miloszas, kuri įgelia kitos rūšies vabzdžio vikšrui ir suleidžia nuodus. Taip operuotas vikšras lieka gyvas, tačiau paralyžiuotas. Į jo kūną vabzdys nuodytojas sudeda kiaušinėlius ir vikšras tampa jaunosios kartos maisto sandėliu.
Pasak Miloszo, panašiai anestezuojamas žmogaus protas „liaudies demokratijose“ – jam suleidžiamas dialektinis materializmas.
Kiek perfrazuodami Nobelio premijos laureatą, galėtume niūriai pajuokauti, kad ne tik jose. Pokomunistinėje Lietuvoje irgi netrūksta nuodų su utopijų teikiamu aiškumu. Tik buteliukai protams pavergti skiriasi – paksizmas, uspaskichizmas, o dabar visos lentynos nukrautos karbauskizmu-skvernelizmu.
Ministras Pirmininkas su savo „mokslininkais“, skelbiančiais, kad jei virš bedugnės yra permetamas tiltelis, tai ir bedugnės nėra iš viso, švirkščia lietuviams utopiją, kad štai jis, Skvernelis, pasikvies 12 didžiausių Vakarų kompanijų, valdančių prekybos centrus, ir tie čia investuos milijardus, už kuriuos pristatys šimtus prekybos centrų ir taip smarkiai sumažins kainas, kad viens du nugalės kainas baisiai užkėlusius vietinius prekybcentrius.
Skvernelio sąmokslo teorijos kiaušinėliai padėti. Pavergtas protas toks apdujęs, kad klaidžioja patenkintas tarp dviejų žodžių „kainos sumažės“, net nebandydamas klausti premjero, o tai juk ir dabar iš 5 prekybos centrų kompanijų – net trys Vakarų („Rimi“, „Iki“ ir „Lidl“) , tai kaip čia Vakarai su Vakarais nuožmiai kausis vardan tos lietuvio kišenės? Ir kodėl jie turėtų pulti investuoti būtent Lietuvoje, jei pats premjeras ką tik pasakė, kad jis sukurs pačias blogiausias sąlygas prekybininkams visoje ES?
Pavergtas protas neklausia: premjere, kur logika? Pavergtam protui viskas visada aišku. Ypač jei MP teiginys – kiaušinėlis nors kiek panašus į tiesą. Toks teiginys, pasak Miloszo, „sukuria visos tiesos iliuziją“. Nepadės nei karti žmonijos patirtis, nei įgimtas lietuvio skepticizmas, primenantys, kad viskas, ką tik populistai yra žadėję atpiginti, galiausiai tik dar labiau pabrangdavo ar net išnykdavo.
Ar įmanoma išgirsti popiežių pavergto proto šalyje?
Nors durnų klausimų nebūna, šitas tikrai būtų nei į tvorą, nei į mietą. Net ir Dievo sūnus, nužengęs į žemę, nesugebėjo atšildyti visų surambėjusių žmonių širdžių. Skirtingai nei skiedžia Puidoko „Sirijaus“ pranašė, popiežius nemulkina mūsų, nežada užgimstančios „dieviškos santvarkos“.
Popiežiaus vizitas tikrai neatvers mūsų taip, kad staiga išnyktų rasizmas ir antisemitizmas, kad vėl taptume atviri pasauliui ir svarbiausia – neleistume pavergti savo proto.
Savo stacijas privalėsim nueiti patys. Kad klupdami atsispirtume vietinių ir importinių pranašų nuodingiems kiaušinėliams, Pranciškus siūlo žvelgti plačiau – atsigręžti į save (tautos „tvirtą sielą“) ir kitus žmones, jų bėdas ir skausmą, mažumas. Negyventi tik su veidrodžiu.
Būdamas išmintingas ir linksmo stoto Pranciškus tai pasakė be jokios didaktikos. Vykusiu komplimentu. Primindamas, kad kažkada turėjom tvirtą sielą, kuri padėjo nepalūžti ir kurti, grakščiai parodė kryptį. Žinojom, tik nesižavėjom. O dabar ji paties popiežiaus autoritetu patvirtinta.