Prietaisas.com tyliai vartė akis valdžios kamputyje – kaip čia jis nesumojo?
Kovoje dėl paties pigiausio vaisto bet kuriuo atveju bet kuriam ligoniui išsekęs sveikatos ministras sunkiai pasiligojo. Kad pats savo kailiu išbandytų pigiausius generikus? Leisgyvio ministro šūkį galima be baimės patentuoti – juk panaudos: „Pigiausi generikai – patys humaniškiausi vaistai pasaulyje!“
Iki Prezidento rinkimų ir referendumo dėl išsėtinės pilietybės likus 28 dienoms, taigi vos mėnesiui pagal Mėnulio kalendorių, valstiečių tyrėjas Stasys J. baigė prisikasti prie visus lunatikus kaip magnetas traukiančios juodosios pasaulinės finansų bedugnės paslapties.
Jo paskelbta ne pirmoji Lietuvos juodosios finansų skylės fotografija su geltonu Naisių žiedu sufleravo Ministrui Pirmininkui, kad didįjį pasaulinį finansų sprogimą galimai bus sukėlę du Lietuvoje veikiantys švedų bankai ir du būsimieji kandidatai į Prezidentus. Tie patys, kurie dabar kiša koją ekspolicininko svajonei. Pastatyti pirmąją Karbauskio valdžios piramidę.
Kandidatų į prezidentus turto deklaracijos rodė, kad tik dviejų dalykų pasaulyje neima nei velnias, nei globalizmas, nei supuvusi Gėjropa. Neima net goduolė farmacijos pramonė, besitaikanti pačiupti ir paskiepyti kiekvieną begemotą, kuris bijojo skiepų.
Kaip buvo nuo amžių amžinųjų, taip ir dabar, tie kandidatai, kurie pinigų turi daug, laiko juos kojinėje (banke). O tie kandidatai, kurie pinigų neturi, žmonoms neleidžia nei dirbti, nei turėti jokių pajamų. Tegu vaikų žiūri. Kaip ten porino Vingių Jonas? Mauči, boba, o tai gauni į dantis?
Visa kita burbuliavo ir mainėsi nepriklausomai nuo mūsų lūkesčių ir geriausios iš geriausių valdžios planų.
Druskininkų mero namas buvo areštuotas. Ta proga premjeras skubiai lekia į Druskininkus. Generalinėje prokuratūroje ir kitur klestėjo nepotizmas. Vyriausybėje ir Prezidentūroje nepatogūs žurnalistų klausimai buvo laikomi neteisėtais. Tymai, sveikatos ministrui pasiligojus, premjerui tapus antivakserių kandidatu, o iniciatyvą perleidus Kepenio-Kiguolio partijai, kuri tvirtai laikėsi vištakumo teorijos, plito toliau.
Tiesa, buvo ir gerų žinių.
Maistas pinga, kažkurią čia dieną informavo mus žemės ūkio ministras, atvirai pareiškęs, kad SS Vyriausybė suvaldė kainų augimą. Džiaugsmą kiek temdė faktas, kad ministras čia pat ne itin atsakingai suabejojo dėl duonos kainos, o paskui dėl grūdų, o gal ir atvirkščiai.
Bet šiaip jau jaunojo ministro mintis buvo skaidri kaip čekiškas krištolas jo močiutės sekcijoje – maisto kainos Lietuvoje niekada daugiau nebekils. Na, bent kol valdo valstiečiai. O paskui atsitiko ta žemės ūkio ministro optimizmą traumuojanti avarija kelyje „Via Baltica“.
Pakeliui į Lenkiją į avariją pateko, kalbant šiurpą keliančiais baisiojo Kubyyyyliaus žodžiais, klajojantis Seimo valstiečių pitbulis, kuris pasiruošęs bet ką apkandžioti.
Valstiečių kritikų spėjimu, tas nemalonus įvykis su Seimo teologe, kurio metu buvo sudaužytas Seimo kompiuteris, galėjęs įvykti ne tik dėl neatsargaus vairuotojo, įsukusio iš šalutinio kelio, veiksmų, bet ir dėl mažesnio Lenkijos PVM dešroms ir skilandžiams sukeltų aplinkybių.
Tam, kad Karbauskio-Skvernelio, o drauge ir valstybės priešai negalėtų taip neatsakingai tauzyti, premjeras Seimui pristatė bet kokią jo valdžios kritiką paneigiančią Vyriausybės ataskaitą.
Lydimajame ataskaitos rašte, kurį puošė kandidato į Prezidentus ir premjero fotografija bei parašas, buvo pakartota ir net sustiprinta žemės ūkio ministro prielaida. Iš šio rašto aiškėjo, kad maisto kainos buvo suvaldytos dar 2018-aisiais, „kurie buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“.
Kita vertus, ši neabejotinai drąsi premjero ekonominė mintis visokiems nevierniems Tamošiams, kritikuojantiems geriausią visų laikų profesionalų kabinetą, taip pat galėjo sukelti įvairių minčių.
Kaip antai, kodėl tokiu atveju Vyriausybei šįmet reikėjo tiek daug ir taip isteriškai šūkauti apie vaučerius, mažas krautuvėles, kurios sumažins maisto kainas ir kurias, regis, apsiėmė kurti tas pats šmaikštuolis, kuris kūrė ūkininkų turgelius prie konservatorių ministro Starkevičiaus (aū, į ką jie pavirto?), jei maisto kainų augimas buvo suvaldytas, kaip tikina MP, dar pernai?
Klausimų po Vyriausybės ataskaitos kilo ir daugiau.
Tarkim, kodėl džiūgaudamas, kad prie šių puikių rezultatų (BVP augo 3,4 proc., vidutinė alga – beveik dešimtadaliu) reikšmingai prisidėjo Vyriausybės veikla ir 6 struktūrinės reformos, premjeras nematė reikalo paaiškinti, kaip čia taip atsitiko, kad visam Europos ūkiui kylant, Lietuvos ekonomika augo mažiausiai ne tik regione, bet ir kone visoje ES?
BVP augimu Lietuvą gerokai aplenkė Lenkija (5,1 proc.), Latvija (4,8 proc.) ir Estija (3,9 proc.), ką jau kalbėti apie Airiją. Tuo metu „tarptautiniu lygmeniu“, anot MP, blizgėjusi Lietuva sugebėjo aplenkti tik Kroatiją, Bulgariją ir Čekiją.
Netiršta. Išeina, kad arba tos „6 struktūrinės reformos“ yra tik Naisuvos ezoterija, arba laivelis vis aiškiau suka plaukti ratu.
Sprendimai, kuriuos priima valdžia, remiasi tuo, kaip ji suvokia tikrovę. Valdžios siekis tikrovę paversti užliūliuojančiu malonumu tampa nerimą keliančia problema. Šiuos žodžius garsi Rusijos politologė Lilija Ševcova pasakė apie Putino režimą. Bet ar jie netinka ir Karbauskio-Skvernelio Vyriausybės veiksmams apibrėžti?
Panašu į tai, kad Karbauskio-Skvernelio kompanija iki apsidirbimo dabar mojuos iš supuvusios tvoros išlaužtais mietais ir liūliuosis Stasio J. sekama pasaka apie kadų kadaise išgyventą krizę bei tikrus ir tariamus jos kaltininkus. Kol vieną rytą atsibusim panirę iki ausų į naują finansų krizę. Nuogi dilgėlėse. Ką puikiai iliustruoja Seimo Pirmininko išmintis: „Kalbos, kuri parašyta, neskaitysiu, nes kalba, kuri parašyta, dažniausiai yra atsakinga kalba.“
Todėl sakau jums šį Verbų sekmadienį – nepavydėkite dviejų savaičių velykinių atostogų Seimui.
Gal kiek bus ir perspausta, bet Lietuvos politikos įvykių horizontas išrodo taip pat, kaip ir riba aplink kosminę juodąją skylę, iš kurios nebegali pabėgti šviesos spinduliai.
Kai lieka tik tamsa. Juodoji bedugnė. Ta, kuri – turbūt to nereikia priminti – yra 53,5 mln. šviesmečio arčiau mūsų nuodėmingų užpakalių, nei ta, apie kurią trečiadienį krykštavo astronomai. O akmenys nekaukia.