Propatriniai ta proga tūkstantąjį kartą apkaltino neoliberalus, Briuselį ir globalizmą. Visų politinių pašalių mažutėliai n-tąjį kartą įtikėjo Apokalipsės raiteliais. Prie Joninių laužų tarp tostų su iš Lenkijos ir Latvijos atsivežtu alumi ir vodka gąsdina vienas kitą ir gąsdinasi. Kaip mes nykstam. Išnyksim.
Karbauskininkai ir G. Landsbergio oponentai partijoje jau skrebena dar vieną mulo vaisingumui prilygstantį įstatymo projektą, kaip tai sustabdyti. Visi choru kaltina eurą ir, žinoma, konservatorius. Putino propaganda trina gleivėtas rankas.
Gąsdinti ir gąsdintis tapo tautiniu mūsų sportu.
Valdančioji dauguma gąsdina, kad tauta yra totaliai prasigėrusi ir kad vidutinis lietuvis lengvai apgeriąs vidutinį rusą (bonvivanas, vyno mėgėjas Kirkilas, ir tas tuo įtikėjo). Prezidentė dešimt metų gąsdino oligarchais. Garliaviniai gąsdina, kad valdžia iš tėvų atims visus vaikus.
STT gąsdina korupcija, masiniu telefonų pasiklausymu ir tampymu po areštines. Kirkutis, Kepenis ir antivakseriai gąsdina skiepais. Televizijos gąsdina supelijusia batono pluta ligoninėje. Jakeliūnas – švediškais bankais ir Nausėda.
Karbauskis gąsdina Landsbergiu ir konservatorių valdžia. Skvernelis – atsistatydinimu. Susisiekimo ministras Masiulis – bebrais. Medžių mylėtojai gąsdina visų labanorų ir miestų medžių iškirtimu alei vieno. Širinskienė išvis gąsdina viskuo, apie ką tik nugirsta.
Kalbos komisija gąsdina mus, kad nebemokam byloti lietuviškai. Verslininkai – filologais, literatūrologais ir filosofais. Dėl kurių kęsime badą, marą ir ketvirtąją pramonės revoliuciją užpečky. Bankų ekonomistai kasdien gąsdina nauja pasauline finansų krize. Influenceriai – maža mamos pensija. Europos Komisija, ir ta, gąsdina Lietuvą didėjančia socialine atskirtimi.
Apie ką krūpčiojam, lietuviai, – ar bent pagalvojote, klausydamiesi JT ekspertų prognozės, kad jau po 80 metų mūsų liks tik 1,5 milijono?
Mes net nežinom, kas bus rytoj ar po liepos 12-osios. Turim naują Prezidentą, galbūt turėsim naują Seimo pirmininką ir netgi premjerą, bei naują laimės kūdikį – ketvirtąjį istorijoje eurokomisarą. Nepaisant to, kad tie įvykiai kybo ant nosies, dar nežinom nė jų pavardžių.
O jei taip, tai ar galim paskui JT ekspertus, kaip iš kantičkų nekritiškai kartoti, kad po 80 m. mūsų bus tik 1,5 milijono? Per 80 metų tiek visko su mumis gali nutikti, kad tik beprotis gali prognozuoti, kas trims milijonams žmonių per tą laiką gali šauti į galvą.
Kas šiandien, ranką pridėjęs prie širdies, galėtų garantuoti, kad koks Njūkepenis, Sirijus ar dervišas Abajus su Mirza iš Vidurinės Azijos neužkrės 2030-aisiais lietuvių kokiu mokymu iš serijos „dauginkitės ir veiskitės ant ledo lyties, daržinėj ir kitur“, ir mes neimsim daugintis taip pat greitai kaip tik katės gali?
Jei taip kartais atsitiktų, XXI a. pab. būsim pritrūkę laisvų teritorijų ir koks amžiaus pabaigos Radžvilas ar Juozaitis jau bus įkūręs judėjimą atkurti trečiąjį LDK reichą.
Taip negali būti? O iš kur jūs žinote? Jei prieš 20 metų jūsų kas būtų paklausęs apie Garliavos Venckienę ir ją ginančią Prezidentę, Kultūros komiteto Pirmininką iš Naisių ar Verygą sveikatos apsaugos ministro poste, o Širinskienę, vadovaujančią Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jūs irgi būtumėte lygiai taip pat atsakę, kad taip negali būti.
Bet yra. JT ekspertai išleido iš akių faktą, o mes jį nekritiškai pakartojom, kad gyventojų skaičius šalyje priklauso ne tik nuo šalies piliečių dauginimosi ir emigracijos tempų, bet ir imigracijos.
Tai štai – dar treji ketveri metai tokio ekonomikos augimo, ir vidutinis darbo užmokestis 6alyje pasieks 1 500 EUR/mėn. O tai reiškia, kad ties ta riba į Lietuvą plūstels tiek imigrantų, kad nei valdžios kvotos anei propatrinių maldos jų nebesustabdys.
Galų gale yra ir juodesnis scenarijus už JT ekspertų. Dėl klimato atšilimo dar vienu metiniu laipsniu iki XXI a. pab. prognozuojamas 20 proc. pasaulio BVP smukimas.
Klykiam, kai ūkio augimas sulėtėja ar, neduokdie, smunka procentu, o čia – viso pasaulio BVP smuks penktadaliu. Kas po to? Badas pusėje pasaulio, skurdas, epidemijos. Gerovės valstybės žlugimas. Ir, žinoma, žiaurūs karai dėl likusių išteklių. Tai tokiu atveju 1,5 mln. gyventojų Lietuvoje būtų pats tas, ar ne? Taip sakant, išsaugotume BVP dinamiką vienam gyventojui.
Bet abi šios, kaip ir dauguma kitų atskirai paimtų žmonijos raidos prognozių su toli siekiančiomis išvadomis yra vienodai kvailos. Tinka tik gąsdinti ir gąsdintis.
Tokių prognozių gausa rodo tik modernaus mokslo ribotumą, pagrįstą tuo, kad turime galingų kompiuterių, leidžiančių apskaičiuoti bile ką, bet nesugebančių į šiuos skaičiavimus įvesti žmogaus elgsenos, kurios dažnai neįmanoma prognozuoti, konstantą, todėl ją dėl galimų nepatogumų išvadoms mokslininkai paprastai praleidžia.
Niekas geriau neparems šio teiginio, kaip austrų rašytojo R. Menasse‘s romano „Sostinė“, kuris turėtų būti vienodai įdomus tiek ES šalininkams, tiek euroskeptikams, herojaus, austrų ekonomikos profesoriaus Erharto mintys Europos Komisijos ekspertų dispute.
„Žinot, kokia jūsų problema? – klausia Erhartas jį nutildyti bandantiems kolegoms. – Esate katės dėžėje, ir netgi nėra garantijos, kad jūs egzistuojat. Jūs ir jūsų teorijos tėra tariamos, hipotetiškos. Hipotezė leidžia imtis skaičiavimų, o kadangi galimi skaičiavimai, tai iškart tampa įrodymu, kad tie skaičiavimai atspindi realybę ir kad kitaip būti negali.“
Jūs esate status quo ekspertai, niekas geriau už jus to neišmano, bet jūs visai neišmanote istorijos ir neturite ateities vaizdinio, tęsia Erhartas, ir klausia prof. Stefanidžio: „Jei būtumėt gyvenęs vergvaldinėje Graikijos visuomenėje ir jūsų būtų paklausę, ar galite įsivaizduoti pasaulį be vergų, – jūs būtumėte atsakęs: ne. Būtumėt sakęs, kad vergvaldinė visuomenė yra būtina demokratijos sąlyga.“
Erhartas dusina Mančesterio profesorių pavyzdžiu apie tai, kad, jei tas būtų gyvenęs XIX a., būtų gynęs 14 val. darbo dieną ir vaikų darbą. O kaip yra dabar? Ar dėl to, kad tai buvo pakeista, Mančesteris žlugo?
Ką čia gina romano herojus? Idėją, kad ponacionalinėje ekonomikoje reikia ir ponacionalinės demokratijos. Teigia, kad konkuruojančios nacionalinės valstybės ES nėra sąjunga, net jei jos turi bendrą rinką. Nes nacionalinės valstybės blokuoja abu dalykus – ir Europos politiką, ir valstybinę politiką, ir kad reikėtų tolesnės ES raidos į socialinę ir fiskalinę sąjungas.
Bet tai jau būtų atskira tema. Šiuo atveju mums svarbiau yra tai, kad Menasse‘s herojus net stovėdamas prieš minią jį norinčių užčiaupti ekonomistų lieka kritiško mąstymo pusėje.
Kelia klausimus. Ko vis dažniau pritrūksta Lietuvai. Ypač tada, kai ji masiškai gąsdinama ir gąsdinasi. Mums pritrūksta žmogaus, kuris tokiais atvejais užduotų paprastą klausimą. Ar JT ekspertai demografinę prognozę perleido per klimato atšilimo prizmę? O kodėl neperleido? Kodėl tas influenceris būtent dabar ėmė lieti krokodilo ašaras dėl savo mamos pensijos?
Kas turėtų gąsdinti labiau už visus tokius masinius „bum“? Ką aiškiai žinom, be jokių JT ekspertų, – iš empirinės savo pačių patirties Lenkijos „biedronkoje“ ar „kaufhole“?
Tai, kad šįmet Lenkijoje paliksim dar daugiau už tuos 360 mln. eurų, kuriuos palikom pernai. O tai jau dabar gerokai viršija Kauno miesto biudžetą. Ir Latvijoje kitąmet paliksim dar daugiau pinigų, kurie galėtų virsti naujomis darbo vietomis, o po to ir naujais kūdikiais.
Tik todėl, kad latvių valdžia dirba galva, išmano istoriją ir mažina akcizus gėrimams. O mūsų valdžia, priešingai, neišmano nei istorijos, nei žmogaus prigimties ir dar gyvena iškreiptame veryginių vaizdinių pasaulyje: norima priima už esamą, kad ir kiek šimtų milijonų tai mums bekainuotų.
Gal todėl tiek latviai, tiek estai mažiau vieni kitus gąsdina ir gąsdinasi? O Lietuvoje jau yra taip, kad pats gąsdintojas Veryga jau gąsdinasi, kai jo bendrapartietis Kirkutis dalyvauja Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus konkurse. Visus ten greitai be skiepų ir vaistų antivakseris daktaras išgydys taip, kad daugiau apie gydymą nė pagalvoti nebenorėsit.