JAV sustabdė paramą Ukrainai. Europa karo pramonės neatkūrė. Orkai priešingai, didina ginklų gamybos apsukas. Ukrainoje eina nesibaigiančiomis bangomis. Ukrainiečiams stinga net artilerijos sviedinių.
Viltis atgauti Kalėdas susitraukė iki miniatiūrinės Grinčo-Trumpo širdies. Kalėdas vagiantis orkų furheris atsigavęs. Sklaidosi. Vakarų žiniasklaida nekritiškai platina dvi orkų Grinčo šnipų paruoštas kalėdines dovanėles – dezinformacijos įmetimus.
Pirmasis – Putinas siunčia signalus Vakarams, kad yra pasirengęs derėtis dėl paliaubų. Antrasis – Rusija gali užpulti Europą 2024, o gal 2025 metais. O jūs ten drebėkite.
Net su žaliuoju Grinču linksmieji kasiukai kažkaip prieš Kalėdas susitvarko. Kodėl dabartinė kalėdinė istorija tokia guminė, ilga?
Tiek Skrudžas, tiek Grinčas, tiek kitų kalėdinių istorijų herojai yra Vakarų krikščionijos civilizacijos kūriniai. Jai įprasta viltis ir tikėjimas, kad gėris nugali. Kristus gimsta atpirkti visų žmonių nuodėmių ir nors jį žmonės nukryžiuoja, jis prisikelia iš numirusių, žengia į dangų. Bailusis Saulius virsta drąsiu šv. Paulium. Šykštuolis Skrudžas – geradariu.
Orkų civilizacijoje priešingai. Su gėriu ir Vakarų civilizacija iš pradžių flirtuojantis naujas valdovas su naivių vakariečių parama pamažu auginasi nagus ir naikina kritikus, remontuoja gulagą, o paskui išeina raketomis naikinti gėrio ir plėsti orkų pasaulio, kuriame krikš
ionių patriarchas yra šnipų generolas, viešai raginantis žudyti taikius žmones.
Pasaulio, kuriame Skrudžas netaptų filantropu, net jei jį aplankytų 40 vaiduoklių su pačiu Stalinu iš peklos. To pasaulio skrudžai iki paskutinio atodūsio naudos pinigus ir galią tam, kad sunaikintų net gėrio daigus.
Skirtingai nei kalėdinėse istorijose, realiame gyvenime gėris ir blogis nėra taip gražiai pasidalijęs į iki ir po, už ir prieš. Orkostane net ir prieš antras orkų fuhrerio pavogtas Kalėdas galima sutikti vienišą senutę, protestuojančią prieš orkų pradėtą karą, gi Vakaruose šlaistosi dešimtys orkams simpatizuojančių grinčų-trumpų, grinčų-orbanų ir fico-skrudžų.
Trumpas gali pavogti kitas Kalėdas. Ne tik iš Ukrainos. Jau vagia.
Prieš pat Kalėdas Lietuvos prezidentas pagal patarėjo, skelbusio žydus ir gėjus pasauliniais nusikaltėliais, planą pradėjo savąją spec. karinę operaciją prieš diplomatiją – valstybės tarnybą, kuri, 1940 m. orkams okupavus Lietuvą, o prezidentui savo parašu atidavus valdžią ir pabėgus, vienintelė liko nešti nepriklausomybės viltį per 50 pavogtų Kalėdų.
Nėra ir greit nebus ambasadoriaus Lenkijoje ir dar dviejose šalyse. Spec. karinė rūstybė krito ant septynių ambasadorių, mažas piktas berniukas pirštu grūmoja dar 14-ai.
Bet užtektų ir mažo berniuko orbaniuko komentaro apie Pranešėjo istorijos tyrimą Seime: „Jau kviesis žurnalistus, kurie rašė knygą. Labai komiška situacija – komisija sukuriama knygos pagrindu ir galiausiai vieninteliai liudininkai lieka tą knygą parašiusieji žurnalistai. Nežinau, ar galima tokios komisijos išvadomis pasitikėti.“
„Aš irgi nežinau, – ne kalėdiškai rašo žurnalistė B.Davidonytė. – Bandau suprasti, ką aš čia ką tik perskaičiau, kas čia komiško ir kuo mes nusipelnėme tokios garbės.“
Mažas piktas berniukas valstybės ordino vertą drąsią B.Davidonytės ir D.Pancerovo knygą „Pranešėjas ir prezidentas“, vos išleistą pavadino pasakomis. Knygos nebuvo skaitęs. Dabar jau tyrimas – komedija.
Mažas piktas berniukas painiojasi žanruose. Nes knygų ir toliau neskaito, tik kolekcionuoja. Virto prezidento karikatūra, bet yra vilties, kad taps grotesku.
Raskit nors vieną skirtumą tarp berniuko Nausėdos, kai jis kalba apie pranešėjo tyrimą Seime ar Lietuvai 30 metų tarnaujančius ambasadorius ir Orbano, kalbančio apie Ukrainos narystę ES. Skirtumą tarp Nausėdos ir Putino, su panieka besivaipančio apie Zelenskį ir Navalną.
Ta pati leksika. Ta pati panieka piliečiui ir pilietinei visuomenei. Pasipūtėlio noras pasirodyti ir visiems įrodyti, kad jis, prezidentas, yra kosmose, palyginti su žeme šliaužiojančiais B.Davidonyte ir D.Pancerovu, netgi Seimo tyrimo komisija.
Išvydęs vaiduoklius Skrudžas per naktį suprato, kad žemindamas kitus aukštesniu ir laimingesniu netapsi. Mažam piktam berniukui neužteko ir kadencijos. Nedašuto, kad prezidentas yra toks pat pilietis kaip ir kiti trys milijonai.
Su iki kaulo smegenų orkiškais valdovais baigiasi kalėdinės istorijos su gražia pabaiga. Gal ir Kalėdos – linksmas jų laukimas su eglėmis ir blizgučiais, Kalėdų giesmėmis bažnyčiose per krikščionių pamaldas ir mišias – baigiasi.
2040-ieji, Kūčių vakaras. Berlynas, o gal Paryžius, Londonas. Lyja. Pavieniai krikščionys bailiai slėpdamiesi nuo slankiojančių islamo sargybinių ir peiliais ginkluotų „Hamas“ smogikų renkasi kapinėse. Perlaužia plotkelę, pašnibždom sugieda „Šventa naktis“ ir kaip šešėliai dingsta kapinių tamsoje. Turtingesni vokiečiai ir prancūzai, per pažintis gavę vizas, su paskutiniu traukiniu išvyko į Lenkiją. Ten šv. Kalėdos dar švenčiamos oficialiai. Ajatolos planuoja – nebeilgai.
Negali taip būti?
Bet 2015-ųjų siaubinga Naujųjų naktis prie Kelno geležinkelio stoties buvo? Ir tai, kad policija slėpė, kiek išprievartauta ir užpulta moterų, kas tokie prievartavo, buvo. Ir hamazistų okupuoti Europos miestai šįmet po spalio 7-osios buvo. Hamazistų šeichų nupirkti harvardai ir Europos universitetai, štampuojantys naudingus idiotus, kurių galvoje žydai gali būti tik aukos, yra faktas.
Kažkas atsakydamas į klausimą, kas būtų, jei Rusija išties užpultų Vokietiją 2024 ar 2025 metais, niūriai prognozavo: milijonai Vokietijos musulmonų įsmeigtų peilį į nugarą gynėjams.
Tai svarstyti vis dar politiškai nepriimtina. Bet civilizacinė grėsmė kalėdinėmis istorijomis besiguodžiančiai Vakarų civilizacijai yra didesnė nei kada nors anksčiau.
Kiek Vakarų prezidentų ir premjerų, rektorių, redaktorių, filosofų ir verslininkų šiąnakt turėtų aplankyti Kalėdų praeitis, Kalėdų dabartis, Kalėdų ateitis ir sąlyginis Vakarų verslininko vaiduoklis Jacobas Marley, kad tie pamatytų save iš šalies?
God bless us, every one! (Dievas telaimina mus visus!), regis, Dickenso kalėdinė istorija baigiasi šauktuku. Per 180 metų šauktukas mutavo į klaustuką.