Kad ir kaip būtų neteisinga, tai, ką po savaitės pasirinks Lietuva, priklauso ne nuo tų, kurie balsavo už Šimonytę ir Nausėdą, o nuo tų, kuriems Šimonytė ir Nausėda – abu labu tokiu. Šizofreniška? Be abejo.
Kaip pralaimėjusių kandidatų rinkėjai turėtų rinktis, jei gyventume idealiame pasaulyje? Bet juk negyvename. Ne. Ir vis dėlto. Ar 37 proc. tautos dzin, kokios abiejų kandidatų pažiūros, patirtis, išsilavinimas, mąstymo greitis, ar moka jie kalbų, turi humoro jausmą ar ne?
Kokį atsakymą gautų idealus rinkėjas, palyginęs politinius ir žmogiškuosius Nausėdos ir Šimonytės ingredientus? Štai jums 10 stacijų – kur ir kaip jie (ne)kluptų nešdami Prezidento kryžių?
Stacija Nr.1. Pažiūros. Daug kam nepatinka Šimonytės, kurią oponentai klijuoja su konservatoriais, liberalumas (jau vien tai, kad konservatorė kaltinama mirtina liberalumo nuodėme verta serialo ar ne?). Nausėda sako, kad jis yra konservatyvus.
Sakyti gali, ką nori. O kaip iš tikrųjų? Kuris kairysis, o kuris dešinysis? Gal abu dešinėje? Daug kam iš to likiminio trečdalio taip ir atrodo. Tik ar yra taip?
Nepaisant, kad buvo valdininkė ir turi negerą akį ant verslo, Šimonytė, yra dešinioji. Tokia buvo. Tą patį – nebijodama biednoje šalyje prarasti balsų – kartojo rinkimų kampanijos metu: „Jei norim iš tiesų turėti vakarietišką paslaugų kokybę – reiks daug dirbti ir nesitikėti malonės iš valdžios.“
Su Nausėda – sudėtingiau. Kur paprastai brėžiamas riebus raudonas brūkšnys tarp dešinės ir kairės? Šiurkščiai kalbant, ties progresiniais mokesčiais. Tai štai, kol buvo SEB banko tarnautojas, Nausėda buvo dešinysis – tvirtino, kad progresiniai mokesčiai yra blogis. Vos tapo kandidatu į Prezidentus, ėmė kalbėti, kad Lietuvai labai reikia progresinių mokesčių.
Nors sakoma, kad tik asilas nekeičia pažiūrų, bet yra pažiūrų, kurias pakeitus, darosi nebeaišku, kuriais politiko žodžiais tikėti, o kuriais ne. Tuo, kuris vartėsi kaip inkstas taukuose turtingame banke, ar tuo, kuris siekia kairiųjų balsų? Jei atvirai, tai šito dabar nežino niekas.
Buvusią finansų ministrę Šimonytę oponentai kaltina, kad per pasaulinę krizę ji skolinosi brangiai iš užsienio bankų, užuot triskart pigiau pasiskolinusi iš TVF. Ką apie tai Nausėda?
Dar prieš porą metų – tada jis dirbo SEB – Nausėda kalbėjo lygiai taip pat, kaip ir Šimonytė: „Šiandien atsirado daug gudručių, kurie per petį žvelgdami į praeitį ir jau matydami, kas iš to išėjo, vaizduoja išminčius ir sako, kad reikėjo daryti taip ir anaip...“. Bet štai Nausėda-kandidatas kalba priešingai nei Nausėda-SEB patarėjas: „Manau, kad buvo klaida nesiskolinti iš TVF.“
Koks gudrutis, būdamas ekonomistu su daktaro laispniu, galėjo dukart ir per tokį trumpą laiką pakeisti nuomonę apie ekonomiką į priešingą? Per rinkimus kalbu tai, ko iš manęs trokšta liaudis? Bet tada turime kandidatą-populistą.
Kas geriau – kandidatas, kuris neslepia savo pažiūrų net tada, kai tai jam nenaudinga, ar kandidatas, kuris kalba tai, ką žmonės trokšta girdėti? Tarkim, klausimas filosofinis.
Nr. 2. Politinė patirtis. Šimonytė buvo finansų ministre pasaulinės krizės metu, vėliau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus universiteto tarybos pirmininke. Šiuo metu – Seimo Audito komiteto pirmininkė. Nausėda – buvęs SEB ir Lietuvos banko tarnautojas, dar anksčiau – VU docentas ir „Lietuvos ryto“ ekonomikos priedo „Vartai“ apžvalgininkas.
Abu – ne puidokai, ne kokie pakrūmių policininkai. Vis dėlto Šimonytės politinė patirtis – svaresnė. Minusas – visą gyvenimą dirbo tik valdžiai. O Nausėda matė gyvenimą ir iš kitos pusės.
Nr. 3. Atsparumas smūgiams. Bandėte įsivaizduoti būsimąjį Prezidentą akis į akį su Putinu? Jei ne, prisiminkite senoką jau Nausėdos susikirtimą su Maldeikiene. Jei neatlaikai Maldeikienės, kaip atlaikysi KGB papulkininkį, pagaliau kad ir namų karus – su tokiais kaip Karbauskis, Skvernelis ar Jakeliūnas?
O pamenate „Vilmorus“ apklausą prieš pat Velykas, kurioje Nausėda buvo nukritęs į antrąją vietą? Kandidatas dėl to supyko. Apkaltino sociologus nesąžiningumu, išvadino nupirktais konservatorių. Tiesa, po to postą ištrynė, bet šešėlis liko. O jis sufleruoja, kad Nausėda – itin jautrus smūgiams.
Beje, sociologai juk labai tiksliai išpranašavo, kad Šimonytė po pirmojo turo bus pirma, o Nausėda – antras. Ar Nausėda jų atsiprašė?
Nr. 4. Humoras. Negali sakyti, kad Nausėda nekerta humoro. Kerta. Bet humoro jausmas yra superinė vertybė tada, kai 1) gali pasijuokti iš savęs; 2) kai skeli juokus žaibu.
Šimonytė, panašu, yra greitesnės reakcijos. Patekusi į ceitnotą, sugeba nuleisti viską juokais, o kai reikia, yra grakščiai kandi. Puiki savybė politikoje. Leidžia paslėpti, kad patekai į nokdauną. O politika – ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai. Ypač dirbant su tokia Seimo dauguma, kaip ši.
Nr. 5. Išsilavinimas ir kalbos. Abiejų – puikus. Nausėda – formaliai aukščiau. Socialinių mokslų daktaras, disertaciją apgynęs Vokietijoje. Šimonytė – ekonomikos magistrė.
Kaip su kalbomis? Šimonytė puikiai kalba anglų ir lenkų, moka rusų ir, regis, kažkiek – švedų. Nausėdos seka turbūt tokia – rusų, vokiečių, anglų, nebent kandidatas kur nors būtų įrodęs kitaip.
Nr. 6. Empatija. Jei imtume domėn rinkimines kalbas, kaip kandidatas užjaučia vargšus, ir, kaip jis viską pakeis į gerą, tapęs Prezidentu, Nausėda smarkiai lenkia Šimonytę.
Jis vilioja rinkėjus gerovės valstybe. Užsibrėžė per kadenciją pajamų skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių sumažinti nuo 7,3 iki 5 kartų. Kita vertus, prezidentas tai padaryti neturi jokių įstatymų svertų, ir išvis jų niekas neturi.
Vaizdžiai kalbant, tą skirtumą tiek kartų galima sumažinti tik tokiu atveju, jei Lietuva ištiktų dar viena finansų krizė. Per krizes skirtumai aptirpsta. Bet juk jūs to nenorite, tiesa?
Šimonytė sako, kad pinigų yra tiek, kiek sumokame mokesčių. Ji siūlo grįžti prie klausimo, kiek iš tų mokesčių, kuriuos mokame, įmanoma finansuoti bendrų išlaidų. Primena, kad vien status quo išlaikymas pareikalaus radikalių apsisprendimų dėl to, kurios valstybės paslaugos (švietimas, medicina, globa) bus visiškai ar iš dalies privatizuotos ir tai vyks chaotiškai, neturtingiesiems vis didesnę dalį mokslo ir gydymosi išlaidų dengiant iš savo kišenės, nors tarsi visa tai garantuota valstybės.
Nesiginčykim, kurio iš kandidatų vizija atitinka tiesą, o kurio tik miglą pučia. Užteks pasakyti, kad Nausėdos retorika yra pasmerkta laimėti mažutėlių balsus. O toliau bus taip, kaip sakė Šimonytė.
Nr. 7. Provincialumas (mažumos). Demokratija šalyje būna ne tada, kai mažuma paklūsta daugumai, o tada, kai mažuma (politinė, tautinė, seksualinė) jaučiasi jaukiai.
Šimonytė aiškiai sako, kad ji yra už tai, jog visi piliečiai turi teisę į savo vardą ir pavardę, kad reikia įstatymiškai sutvarkyti homoseksualių žmonių partnerystę. Nausėda irgi pabrėžia, kad mažumos yra turtas, todėl reikia siekti, kad jos jaustųsi gerai. Tačiau tuo pat metu, pavyzdžiui, teigia, kad piliečiai su nelietuviškomis tautinėmis šaknimis, neturi teisės į savo pavardę ir vardą.
Pabandyk jaustis gerai, kai Prezidentas tavo tikrą pavardę leidžia rašyti tik antrajame paso puslapyje, bet realiame gyvenime tavo pavardė bus iškraipyta. Reikia būti tikru mazochistu.
Tie, kurie stebėjo pirmuosius debatus tarp jo ir Šimonytės, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kuo Nausėda teisino tokį požiūrį. Pagal jį, pavardė ir vardas negali būti rašoma originaliai todėl, kad valdininkams (sic!) tokiu atveju nebūtų patogu iš klausos užrašyti pavardę.
Padvelkė šalčiu. Negi tikrai kandidatas mano, kad tingaus, neišsilavinusio valdininko užpakalis yra didesnė vertybė Lietuvoje nei piliečio gerovė?
Bene įdomiausias momentas – Nausėda pareiškė, kad homoseksualių porų partnerystės reikalą turėtų spręsti referendumas. Turbūt net ir didžiausi gėjų nekentėjai sutiks, kad dabar ne karo metas, ir Prezidentas neturėtų slėptis už tautos nugaros. Kaip ne kaip, kariuomenės vadas.
Na, ir galiausiai viename interviu Nausėda aiškino, kad tik normalioje šeimoje žmogus gali būti laimingas, o vieniši žmonės yra didesni vartotojai, todėl yra siekiama (Jakeliūnas su Baku ir Paleckiuku turbūt pridurtų, kad to siekia ir švedų bankai), kad kuo daugiau žmonių būtų vienišų.
Ką gi, reikėtų klausti nuomonės tų, kurie nerado antros pusės, kurių vyrai ir žmonos prasigėrė ar pabėgo pas kitą, žuvo autoavarijose. Bet, jei vertinsime tik provincialiai šaliai skirtą rinkimų retoriką, Nausėda artimojoje distancijoje laimi.
Kita vertus, plačiau žvelgiančiam piliečiui gali pasirodyti, kad tai – ne itin gražus bandymas pasinaudoti „pranašumu“ prieš Šimonytę. Net jei tokios intencijos ir nebuvo.
Nr. 8. Idėjos. Galima būtų ilgai knaisiotis po kandidatų programas ir interviu, aiškintis skirtumus tarp „gerovės valstybės“ lozungų ir šūkio „susitarkime“, bet jei trumpai, tai išskirtinių idėjų ir vizijų nerasta. Pas abu. Juk nepriimsime už tikrą pinigą tokių idėjų, kaip Nausėdos Teisingumo taryba iš visuomenės atstovų.
Nr. 9. Nepriklausomybė. Nausėda tvirtina, kad jis yra nepriklausomas kandidatas, nes už jo nestovi partija, kaip už Šimonytės. Kiti atremia, kad už Nausėdos stovi Švedijos bankas, kuriam Nausėda tarnavo ilgiau, nei Šimonytė – konservatoriams, kurių partiete ji netapo. Kuris labiau priklausomas? 50:50.
Prezidento įstatymas apibrėžia, kad Prezidentas privalo, o svarbiausia nesunkiai gali būti nepriklausomas ir nuo partijų, ir nuo verslo, ir tai tikrai ne visada išeina į gera valstybei. Žinant, kad abu kandidatai yra jauni žmonės, įžvelgti jų būsimą priklausomybę gali tik tik politiniai sukčiai ir visur sąmokslus matantys politikos prašalaičiai.
Nr. 10. Išvaizda. Paskiausia, bet ne paskutinė pagal svarbą stacija. Nesileidžiant į detales, abu kandidatai atitinka prezidentinius kriterijus. Nesusmegę, pasitempę, mokantys šypsotis, bendrauti keliomis kalbomis ir netgi dainuoti bei šokti. Gėdos Lietuvai nepadarys.
***
Ar tos 10 stacijų gali nulemti apsisprendimą? Matyt, kad ne. Na, nebent porai itin perfekcionistiškai skrupulingų ir labai sąžiningų piliečių, vis dar svarstantiems, už ką jiems balsuoti? Tai jei taip, kas čia tada buvo?
Nieko nebuvo. Nebent bus. Kai po metų kitų supyksite dėl Prezidento kokio sprendimo, nebambėkite, o kur buvo žurnalistai, kad nieko apie tai nerašė ir nekalbėjo iki rinkimų. Kalbėjo. Tik jūsų imtuvas tuo metu buvo įjungtas kitu dažniu.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.