Rimvydas Valatka. Nusibaiginėjimai

Nusibaiginėti vasarą per atostogas paryčiais yra šventas reikalas. JAV nusibaiginėjo Demokratų partija, nesugebėjusi įtikinti pavargusio prezidento nekelti kandidatūros tik tam, kad palengvintų reikalą kitam nupušėliui, kuris Vengriją painiojo su Turkija, o į kadencijos pabaigą irgi neprisimins savo gynybos sekretoriaus pavardės, tik jo odos spalvą.

Seime nusibaiginėjo valdančioji dešinioji dauguma. Į kurią buvo sudėta tiek daug vilčių, smiltimis išbyrėjusių per ketverius metus.

Trečią ir paskutinį kartą trijų partijų pirmininkės nesugebėjo įtikinti ant „russkij mir“ adatos pasodintų savo vingių jonų, kad civilinė sąjunga yra reikalinga ne gėjams ir lesbietėms, o pirmiausia Lietuvos valstybei ir tautai. Tam, kad Lietuva pagaliau drauge su elektros jungtimi galutinai atsiskirtų nuo prasmirdusių orkų vertybių vardu „tradicinės“.

Socialdemokratai, kurių programoje prieš šią kadenciją buvo įrašytas tikslas – įteisinti civilinę sąjungą, nusibaiginėjo balsuodami prieš, kojomis ir kalbomis per radiją, kad „prieš“ jie balsavo tik todėl, kad „už“ siūlė konservatoriai ir liberalai.

Trijų partijų pirmininkės, kartą pabandžiusios, galiausiai kapituliavo bandydamos reabilituoti Maskvos agentų anoje kadencijoje mirtinos nuodėmės ženklu išdegintą vyną ir alų.