Rimvydas Valatka. Pinigingas kryžiuotis iš Naisių

Ateis pinigingi kryžiuočiai ir išpirks šventą mūsų žemelę, miškus ir upelius. Prieš ketverius metus po klonis, TV ir Seimą sklandė mažažemio tautininko Taručio rauda. Dar stipriau už taručius – samdytus ir šiaip glušus – griaudėjo referendumo neleisti parduoti žemės užsieniečiams sielos Karbauskio kalbos.

„Spekuliantai žemės galės įsigyti, kiek tik norės, nes įsteigti nesusijusias įmones jiems nebus jokių problemų, o bankai su malonumu suteiks paskolas žemei įsigyti. Dar geresne naujiena tai tampa užsienio kapitalo nekilnojamojo turto spekuliantams ir stambioms korporacijoms, kurios „nesusijusių“ įmonių į Lietuvą atves tūkstančius“, – gąsdino Karbauskis sentimentalų lietuvį.

Ėjo 2013-ųjų rugpjūčio 29-oji nuo Viešpaties gimimo. Karbauskis žinojo, ką sako. Tokioms korporacijoms, kaip „Agrokoncernas“, jau ir iki tol nebuvo vargo įsteigti kelias dešimtis „nesusijusių“ įmonių. Šventai žemelei grobti.

Supainiojo adresus kaltindamas užsienio korporacijas, besigviešiančias brangios mūsų žemelės? Tai čia, kad linksmiau būtų. Tokie jau spekuliacijos žanro ypatumai – kad asilų, kuriems pasakaitės apie kryžiuočius buvo sekamos, ausys labiau ištįstų. Kai viskas paaiškės.

Oligarchų raudų apie nuožmius kryžiuočius, o gal ne tik jų, bet ir rusiškos salietros antrinių produktų apkvailintas ir sugraudintas Seimas, pradedant socialdemokratų bebru Bradausku ir baigiant konservatoriais Starkevičiumi ir Ažubaliu, 2014 m. balandį paknopstomis priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas.

Už iš esmės feodalinių žemės pirkimo saugiklių įteisinimą balsavo 78 Seimo nariai. „Prieš“ – tik 7, o dar 5 susilaikė. Visos 2012-2016 m. kadencijos Seimo partijos, išskyrus liberalus, pritarė Karbauskio planui pigiau susigrobti likusią dirbamą žemę!

Kas protingam jau tada buvo aišku, o dabar ima aiškėti ir naiviems miškelių gynėjams nuo mistinių ES spekuliantų?

„Saugiklių“ pataisomis siekta numušti dirbamos žemės kainą. Tai pavyko su kaupu. Iš žemės savininkų atimta teisė laisvai disponuoti žeme (parduoti, kam nori). Antra, iš daugiau kaip 2 mln. lietuvių atimta teisė į žemę. Teisė pirkti žemės buvo apraizgyta tokiais draudimais, kad ji iš esmės tapo prieinama tik tokiems žemvaldžiams kaip Kaikaris ar Karbauskis, kurie jau ir taip buvo sukaupę milžiniškas valdas. Ką turime?

Dar didesnę emigraciją, pirmiausia iš kaimo, nes ką kaime veikti be žemės?

Uždraudus parduoti žemę užsieniečiams ir pridėjus visokiausių „saugiklių“, nuo 2014-ųjų pr. iki 2016-ųjų pab. iš 64 622 prašymų pirkti dirbamos žemės bene tik du buvo grynų „kryžiuočių“. Didžiausias „kryžiuočio“ įsigytas dirbamos žemės gabalas – „net“ 20 hektarų.

Iki „saugiklių“ įstatymo priėmimo 3 proc. šalies ūkių jau valdė apie 1,33 mln. ha žemės. Tai – beveik pusė visos ariamos žemės Lietuvoje. Pagal žemės koncentraciją Lietuva jau tada lygiavosi ne į Vokietiją ar Daniją, o į Portugaliją, Rumuniją ir Bulgariją.

Po „saugiklių“ įvedimo oligarchai išplėtė valdas. Kiek, niekas dorai nežino. Žurnalistų tyrimai rodo, kad „Agrokoncerno“, su juo susijusių įmonių ir Karbauskio šeimos narių žemės valdų labirintą gaubia tiršta migla.

Saugiklių-trukdiklių įstatymas 100 proc. garantavo „grupei draugų“, kad į kaimui skirtų ES milijardų gavėjų klubą niekas nebepatektų. „Saugikliai“ smogė smulkesniems ūkininkams, norintiems plėsti ūkius, ir miestiečiams, planavusiems keltis į kaimą dirbti žemės. „Saugikliai“ tokią galimybę praktiškai atėmė. Oligarchų interesas buvo apgintas.

Karbauskio šeima valdo įmonių tinklą, kurio dizpozicijoje gali būti nuo 22 tūkst. iki galbūt 35 tūkst. ha žemės. Nors jau nuo 2006-ųjų įstatymai draudė vienam žmogui ar įmonei įsigyti daugiau nei 500 ha. Nuo 2014-ųjų turėti daugiau nei 500 ha draudžiama ir susijusiems asmenims, bendrovėms, ir jų dukterinėms įmonėms. Bet Karbauskio sūnūs dirbamos žemės įsigijo jau po to.

Kaip taikliai pastebėjo teisininkas A. Šindeikis, tai, kad vienas žmogus turi per 500 ha žemės, neatitinka įstatymo tikslo, todėl privalėtų būti nustatytas protingas laikotarpis, per kurį Karbauskis, su juo susijusios bendrovės ir kiti latifundininkai sumažintų valdas iki 500 ha, perteklines žemes parduodant.

Konstitucijos 46 str. 3 dalis leidžia tai! Todėl Karbauskio paistalai, kad tas žemes „Agrokoncernas“, jis pats ir jo artimieji yra įsigiję iki kažkokio gero termino, verti tiek pat, kiek ir gandragalvių pasakaitės naivuoliams apie nuožmius kryžiuočius, kurie išpirks ir išsiveš šventą mūsų žemelę.

Klausantis Karbauskio vis sunkiau atsiginti įspūdžio, kad mums kalba patentuotas sukčius. Oligarchas, kuris yra ir valdančiosios partijos, ir Seimo daugumos lyderis, piktybiškai nedeklaruoja privačių interesų, turto. Ir dar meluoja.

Dėl Gretos automobilio lizingo melavo. Dėl anykštėnams medžiokliams baisios Medžioklės įstatymo pataisos. Dėl Milenos įdarbinimo Seime. Paskolos ėmimo Ispanijoje nedeklaravo. Su sūnums padovanotais milijonais, dividendais, jų imtomis paskolomis ir vaikų įmonių veikla – išvis susipainiojo kaip kūdikis vystykluose.

Kaip tai dera su Seimo nario priesaika, duota Tautai? Nelabai dera. Tai ką Karbauskio pakištoje katinų smėlio dėžutėje žais VTEK? Čia jau turėtų veikti Seimas. Jei būtų Tautos atstovybė. Bet Seimo dauguma – Karbauskio latifundijos atstovybė. Dvarų tijūnai ir vaitai. Priklausomi nuo pono gal net labiau nei jo baudžiauninkai. Aišku, kad savo ponui apkaltos nepradės.

Štai kad ir ministras Markauskas. Prieš metus klausiamas, ar įmanoma nustatyti pažeidimus įsigyjant žemės sklypus, sakė, kad yra pakankamai teisinių galimybių. Dabar, kai Karbauskis įmerkė uodegą, jau kuklinasi, kad neturi galimybių kontroliuoti įsigijimų.

Gal prokurorai ką nors išspręs? Juk ėmėsi tirti. Neišspręs nieko ir prokurorai. Kodėl? Įleisk karvę į bažnyčią – užlips ir ant altoriaus, sako lietuvių patarlė.

Jau užlipo. Iš lėto, visiems tikintiesiems matant karvė lipo. Kai primetė mums žemės „saugiklių“ įstatymą. Kai muilino akis pagal komunistinę gyvenimo lakavimo teoriją pastatytu serijalu „Naisių vasara“. Kai 300 000 žmonių pasirašė po reikalavimu rengti antieuropinį referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir ypač lietuviams.

O ką gali tikintieji, kurie pamaldžiai nuleistomis akimis ilgesingai žiūrėjo, kaip karvė iš pradžių ramiai atrajoja jų bažnyčioje? O po to užsirioglina ant altoriaus ir subaubia „mūūū“? Nieko tokie tikintieji nebegali. Nes tai kiekgi metų reikėjo nepaisyti Dekalogo ir kunigo pamokslų, kad rusiška salietra šeriama karvė nekliudoma išsižergtų ant altoriaus?

Karbauskis šitą bažnyčią – šimtmetį mininčią Respubliką – gavo valdyti prikūręs, kad prieš jį visi iki vieno bažnyčios kunigai buvo labai neskaidrūs ir amoralūs kryžiuočių talkininkai, o jau jis su šita karve, kuri ant altoriaus, esąs krištolinio skaidrumo.

Na, ir kas, kad dabar ponas meluoja triskart dienoj po valgio. Įkliuvęs nutaiso slibinėlio akis ir sako: ai, pamiršau deklaruoti, ai, padariau klaidą, ištaisysiu. Arba mintija taip, beveik protingai: visiems juk po 500 ha, ir man – 500, kai 500 = 22 000.

Karvė ant altoriaus juk tam ir lipo, kad įstatymas būtų varnoms, katinams, kam tik nori, bet tik ne karvei.

Gavę karvės lygtį, kai 500 ha = 22 000 ha, vieni tikintieji šaukiasi dangaus keršto (pirmalaikių rinkimų). Kiti peza iš kantičkų kažką panašaus į tai, kad Karbauskio karvė ant altoriaus gal ir nelabai gerai, bet vat visi jų buvę kunigai buvo neskaidrūs.

Jis paima žemę, kuri jam nepriklauso. Užgrobtoje žemėje įkala kuolelius. Norėtų amžiams. Taip, kaip užgrobti Žemaitiją kryžiuočiams reikėjo Mindaugo ar perbėgėlio Vytauto antspaudo, taip Naisių kryžiuočiui reikalingas Seimo antspaudas ir Skvernelis.

Įtvirtinti latifundijas amžiams. Tam, kad dėl to niekam niekada nebekiltų abejonių, dar reikia jūsų laisvę sugrūsti į kuoliukais pažymėtą karvių aptvarą. Prieš ketverius metus gąsdinęs jus pinigingais kryžiuočiais-Vakarų spekuliantais, Karbauskis pats veikia kaip patentuotas kryžiuotis.