Ne tai 120, ne tai 158 mln. eurų. Be tų, kuriuos prapiso ankstesni stadiono, katras pasiekęs brandžią išsivystymo stadiją, atvirto į duobę, statytojai. Administracijos direktorius Bužinskas sako, kad miesto investicinis biudžetas tokią sumą pajėgus įveikti.
Kvailys visada randa dar kvailesnį. Miestas susiskirstė į entuziastų stovyklas. Vieni rėkia, kad trūks plyš reikia pastatyti tą stadioną ir būtinai su Šimašiaus-Benkunsko žiedu – daug visokių arenų aplink. Kiti entuziastingai bliauna, kad jei Brazauskas nepastatė, tai ir Benkunskas ne.
Gelbėtojas Avulis kilniaširdiškai, bet irgi ne be entuziazmo, mosteli, kad ir nelaimėliams investmenams, apšvarintiems itin patikimo partnerio, reiktų duoti uždirbti.
Seimo konservatorius Lingė ypatingos skubos tvarka, taigi entuziastingai, peržiūri kazino įstatymus. Entuziastingi gerieji žmonės siūlo išvis išbauduoti tautinį kazino. Kad būsimieji stadiono statytojai būsimus nupistus pinigus pralošinėtų Estijoj, Lenkijoj, internete ir kitur. Ne Lietuvos reguliavimo kiaulės, ne Lietuvos ir pupos. O dabar Lietuvos. Tai vat ir nemalonu kaip.
Nei premjerei, nei ministrams, įskaitant karo ministerį ir net Vyriausiąjį valstybės ginkluotųjų pajėgų vadą, neatėjo mintis, kad Europoje jau dvejus metus vyksta žiauriausias karas po Antrojo pasaulinio. Vilnius, kurio negina nė viena priešraketinė sistema, nuo agresorės satelito vos per 30 km. Tai gal stabdom arklius su stadionu ir visom gerovės valstybės statybom, o pinigus – gynybai?
Ė, ne, tokia korta nepaeis. Karas karu, o statybų pietūs – pagal 2016 m. sudarytą tvarkaraštį. Ne tik Vilniuje – visose savivaldybėse valdiškų statybų ir pirkimų saulė nenusileidžia 24/7. Merams nebaisūs jokie priešai, jokie karo sūkuriai.
Druskininkai ieško 250 kW galios juodo, pilko ar sidabrinio sedano. Su 7 colių jutikliniu ekranu ir 6 garsiakalbiais. Malinauskas caras ar ne? Prieš pirkdamas naujus galingus ratus, dar perspėjo, kad Vyriausybė neuždarytų Raigardo pasienio punkto. Druskininkai be kolkozenfuhrerio kvapo – kurortas be ateities. Kaip ir be Lukašenkos KGB valdomos sanatorijos „Bielorus“.
Galų gale, ar jis čia vienas toks? Dar 50 merų, ministrų ir Šaraškino kontorų-inspekcijų vadų pirko ir pirks naujų ratų per karą. Vilniaus stadionui reikia per 120 milijonų? Kiek mitrūs stepukoniai paprašys, tiek ir bus. Merui reikia naujų ratų? Ne problema. Rajono krepšinio klubui su trimis lietuviais ir penkiais amerikiečiais pritrūko pusės milijono? Garbės reikalas pamėtėti.
Oro gynyba? Ką čia kliedit, sofos ekspertai. Per brangi ta oro gynyba. Mus gina NATO 5 straipsnis. Tai ir statom gerovės valstybę – su trinkelėmis, krepšinio arenomis ir stadionais.
Mariupolyje, kurio nebėra, jau vykstant karui, katras prasidėjo 2014-aisiais, buvo statomi gražūs fontanai. Ukrainos kareiviai traukdamiesi galėdavo pasigrožėti prieš pat karą pastatytu stadionu, iš kurio po kelių rusų bombų neliko nieko. Kiek haubicų sviedinių už tą stadioną būtų išėję?
Skamba makabriškai? Taip. Todėl ir reikia baigti su Vilniaus stadiono statybomis. Užraukti stadioną reikėjo dar 2022-ųjų vasarį. Vilnius pastatys stadioną po karo. Jei dar bus kam žaisti futbolą. Jei koks klausimas ir yra svarbus, tai tik kam skirti tuos 120 mln. eurų.
Investuoti į 155 mm sviedinių pirkimą Ukrainai būtų geriausia investicija į klestintį ateities Vilnių per visą istoriją nuo karaliaus Gedimino laiškų. Lygiai tokia pat gera investicija būtų ir į betoninius pasienio su Rusija ir Baltarusija įtvirtinimus. Kaip ne kaip siena netoli 1 000 km.
Čia jau tegu Valstybės gynimo taryba sprendžia, kas didesnis prioritetas – Ukrainos nepralaimėjimas ar tiesioginė gynyba nuo rusofašistų? Bet tik ne stadionas-puota maro metu.
Seimas ir Vyriausybė privalo peržiūrėti valstybės ir savivaldybių investicijų programas, merų ir ministrų išlaidas prabangai, o ypač sporto kompleksų statyboms. Graudu žiūrėti LKL rungtynes puikioje arenoje, kurioje yra visko, ko reikia krepšiniui, o žiūrovų – tik šimtas kitas.
Kam Vilniui trečioji krepšinio arena, kurią miesto tėvai lipdys prie stadiono? Miestas turi dvi krepšinio arenas. O kiek per metus rungtynių, kai abi jos užpildytos 100 procentų?
Jei ne karas, tokių klausimų nekiltų. Statykit Pagėgiuose ne tik baseiną, kurio išlaikymas ryte ryja savivaldybės išteklius, bet ir sniego areną su kosmodromu. Gerovė yra fainas dalykas. Bet dabar karas. Putinas prie vartų. Klausimas – ne kur ir su kuo lietuviai žais, o kuo ginsis?
Seimas ir Vyriausybė karo faktorių seniai privalėjo įvesti į visas statybas. Karas tęsiasi dvejus metus, o Lietuva kaip statė, taip tebestato. Tarsi pats karas būtų sofos ekspertų išmislas.
Bet jei visi, įskaitant opoziciją, plaukiat pasroviui, tai ir aiškinti, kad nėra iš kur paimti 3 proc. BVP gynybai, neturit teisės. Aišku, kad viskam – ir baseinams, ir stadionams, ir merų galingiems ratams, ir tankams, ir oro gynybai – pinigų neužteks. Lietuva – ne Norvegija, naftos ir dujų neturi, o jei ir turėtų, kolektyviniai žygaičiai neleistų pasinaudoti. Lieka pasispausti su gerove.
Atsargos karininkas A. Navys ir jo kolega M.Sėjūnas taip jus permato: „Viešpatie, kiek kalbų, kalbelių, įvairiausių raginimų, įspėjimų, skambių pranešimų jau padaryta dėl karo Ukrainoje. Ir ar kas nors keičiasi? Ar politikai kalba, žinodami, ką reikia daryti, kaip daryti, ar kalba, norėdami patikti, būti pamatyti, nufilmuoti, patalpinti į portalų antraštes?“
Padėtis tokia, kad nebeklausk, kam skambina varpai. 40 proc. Rusijos valstybės biudžeto skiriama karui, ir tai tik oficialiai. Reichas persiorientavo. O Lietuva po aferos su 30 prapistų milijonų nesugalvojo nieko gudriau kaip statyti dar didesnį stadioną nei iki aferos.
Kaip Lietuva gins savo laisvę ir žmones, jei 5 str. nesuveiks? Trumpas ką tik Pietų Karolinoje pažadėjo netrukdyti Rusijai užpulti bet kurią NATO šalį, jei ta neskiria būtino proc. BVP gynybai. Lietuva skiria? Taip, bet Vokietija, kurios brigada Lietuvoj, neskiria. Tai kas trukdys Rusijai, gavus mielą respublikonų idioto leidimą užpulti Vokietiją, pakeliui pulti Lietuvą?
Naujas gerovės valstybės statybas būtina įšaldyti iki karo pabaigos. Visus atlaisvintus pinigus permesti į pasienio ir miestų įtvirtinimų statybą.
Valdišką ponų subinių automobilių parką sumažinti iki tokio minimumo: personaliniai automobiliai – tik prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui, ministrams, VSD, policijos, kariuomenės vadams ir generaliniam prokurorui. Kelis šimtus kitų personalinių automobilių parduoti aukcionuose, o gautus pinigus perduoti Ukrainos ir savo kariuomenės džipams pirkti.
Regis, Konfucijui prirašoma mintis, kad tik itin išdidūs ponai ir kvailiai nekeičia elgesio, skirta ir statybų entuziastams. Nesaikingos statybos gali sukelti priklausomybę.